Gálatas 2
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Jerusalénjʉ yʉ vacato bero, jʉaãmo cõro, gʉbo babari jẽnituari cʉ̃mari bero, Jerusalénjʉ vacajʉ yʉ quẽna, Bernabé rãca. To yicõari, Tito vãme cʉtigʉre ji vacajʉ yʉ.
1 Kwamur etei 14 sasawar ufunamaim ayu Barnabas airi Titus abai auman bairi amatabir ayen ana Jerusalem atit.
2 Dios ĩ ejarẽmose rãca, “Tojʉ varoti ñaja” yitʉoĩagʉ̃ ñari, vacajʉ yʉ. Tojʉ ejacõari, Cristore ajitirʉ̃nʉrã sĩgʉ̃ri, “Ñamasurã ñaama” ĩna yirʉ̃cʉbʉorã rãca rĩne rẽjacõari, goticajʉ yʉ. “Cristo ĩ rijabosare sʉorine Dios quẽnaro ĩ yise queti jud'io masa me ñarãre ado bajiro ĩnare gotimasiorũgũaja yʉ”, ĩnare yigoticajʉ. “Riojo masu ĩnare gotimasiorũgũgʉ̃mi Pablo” ĩna yiajimasirotire yigʉ, to bajiro ĩnare yicajʉ. “Tire ĩna ajimasibetijama, yʉ gotimasiocana quẽne, quẽnaro Dios ĩ yisere ajimasibetirʉarãma ĩna quẽne” yitʉoĩagʉ̃ ñari, to bajise goticajʉ yʉ.
2 Ayu ayey au an i God ana tur isou iwa’an birerereb i orot ukwarih bairi wa’iwa’iramaim omih ayen an. Ayu mi’itube Ufun Sabuw isah Tur Gewasin abibinan ata kubuna hitanowar, saise abisa abusuruf abowabow naatu abisa bowamih ayayakitifuw men hita’otanu au bowabow yomanin yabin en tamataramih.
3 Tire ajicõari, yʉ gotirore bajirone tʉoĩacama ĩna quẽne. To bajiro tʉoĩarã ñari, “Dios yarã ñaja yʉa; to bajiri ĩre cʉdirona ñaja” yirã, jud'io masa circuncisión yiadire ti ñaboajaquẽne, yʉ rãcagʉ Titore ĩre yirotibeticama ĩna yuja. To bajiro ĩre yirotibeticama, Tito, jud'io masʉ me ñari, circuncisión yiyamagʉ̃ ĩ ñaboajaquẽne.
3 Ayu au baitur Titus Greek orot isan i men ana’ar kanabin afuwinamih aokikin.
4 Gãjerãma, “¿No bajiro yati Cristore ajitirʉ̃nʉrã? ¿Moisére Dios ĩ roticũmasire cʉdiati ĩna?” yiĩarã, “Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñaja” yʉare yitocõari, rẽjacama ĩna. “Moisére Dios ĩ roticũmasirere cʉdiroti ñaja”, yitʉoĩarã ñacama. To bajiro ĩna tʉoĩacatore bajiro yʉa yitʉoĩarotire bojaboacama. To bajiri yʉa rãca rẽjacõari, “Titore circuncisión yiya”, yiboacama ĩna.
4 Baise sabuw afa hikokok i ana’ar kanabin hita’afuw, iti sabuw i hikirisiyan moyamoy hina ata kou’ayomaim hirun rafot rouwayah na’atube, saise Keriso Jesu wanawananamaim roufamen tabaib hitatita’ur naatu hita’uwit ata ar kanabih tata’afuw akir sabuw tatamataramih.
5 To bajiro ĩna yiboajaquẽne, cojo vãme yʉare ĩna goticatore bajiro ĩnare cʉdibeticajʉ yʉa. “Cristo ĩ rijabosare sʉorine Dios quẽnaro manire ĩ yise queti, mavisiare mano, riojo Pablore Dios ĩ gotiroticõariarore bajirone gotimasiocõa ñarũgũato” yirã, ĩnare cʉdibeticajʉ yʉa. To yicõari, Galacia sitana, “Quẽnaro Dios manire ĩ yise queti mani ajicatore bajirone bajiyuja” mʉa yimasirotire yirã, ĩnare cʉdibeticajʉ.
5 Baise aki men kafai veya ta aitih, anayabin aki akok turobe naatu Tur Gewasin atabotan kwa a gewasin isan tama.
6 Gãjerãjʉa, “Ñamasurã ñaama” Cristore ajitirʉ̃nʉrã ĩna yirʉ̃cʉbʉorã, “Quẽnaro riojo gotimasioami Pablo”, yicama ĩnama. “‘Rojose maja mʉare’ Dios manire ĩ yiĩavariquẽnase mʉ gotimasiorʉajama, gajeye gotimasiorẽmoroti ñaja”, yʉre yibeticama. “Ado bajiro bajiriarã ñari, ñamasurã ñaama ĩna” gãjerã ĩna yirʉ̃cʉbʉorã ĩna ñajama, ĩna ñabetijaquẽne, no yibeaja yʉrema. “‘Ñamasurã ñaama’ masa ĩna yirʉ̃cʉbʉorã ĩna ñajare, ‘Gãjerã rẽtoro masirã ñaama’ yiĩagʉ̃mi Dios quẽne”, yire maja.
6 Orot iyab tibi’ukwarin isah, ayu boro iti na’atube atao, men ta gagamin, naatu men ta kikimin etei i ta’imon. Anayabin God men orot ukwarih ufuhine i’itinimih, baise wanawanahine i’itin. Imih nati orot ukwarih ayu au tur ao men tafan hinaya’abarimih.
7 Ado bajirojʉa yʉre yicama ĩna, masa ĩna rʉ̃cʉbʉorã: “Dios ĩ cõar'i ñaja mʉ quẽne. ‘Jud'io masa mere quẽne yʉ macʉ sʉori quẽnaro yʉ yise queti gotimasiocudiato’ yigʉ, mʉre cõañumi Dios”, yʉre yicama ĩna. “‘Jud'io masare gotimasioato’ yigʉ, Pedrore Dios ĩ cõariarore bajiro mʉre quẽne cõañumi, ‘Jud'io masa mere gotimasioato’ yigʉ”, yʉre yicama ĩna, masa ĩna rʉ̃cʉbʉorã.
7 Hinotanot ayu tur boubuh afa ayabaren hirouw higamigam, ufibo hinunuwariy God Tur Gewasin Peter itin Jew sabuw isah bibinan na’atube ayu itu Ufun Sabuw isah abibinan hi’itin.
8 To bajiro yʉ yijama, ado bajirojʉa yigʉ yaja yʉ: Dios ĩ masise Pedrore ʉjoyumi, “Yʉ bojarore bajiro jud'io masare gotimasioato” yigʉ. Pedrore ĩ ʉjoriarore bajiro yʉre quẽne ʉjoyumi Dios, “Jud'io masa mere gotimasioato” yigʉ.
8 God ana fairamaim Peter tur abarayan matar Jew sabuw wanawanahimaim bowabow na’atube God ana fair itu tur abarayan amatar Ufun Sabuw wanawanahimaim abowabow.
9 To bajiri ti macana yʉa rãca rẽjacana, ñamasurã ñacama Santiago, Pedro, Juan quẽne. Yʉ gotisere ajicõari, “Dios, quẽnagʉ̃ ñari, to bajiro Pablore gotimasio roticõañumi”, yimasicama ĩna. To bajiro yirã ñari, yʉre, yʉ rãcagʉ Bernabére quẽne, ado bajiro yʉare goticama ĩna: “Yʉare bajiro Dios ĩ bojasere yirã ñaja mʉa quẽne. Jud'io masare yʉa gotimasiosere Dios ĩ bojarore bajiro jud'io masa mere mʉa gotimasiosere bojaami”, yʉare yigoticama ĩna.
9 James, Peter, John baitumatumayah hai tutut, God ana bowabow ta ayu bowamih bitu hi’inan, imih ayu Barnabas airi umai hibow ai’ofbonen etei ai basit. Ayu Barnabas airi Ufun Sabuw wanawanahimaim ana bow naatu i Jew sabuw wanawanahimaim hinabow.
10 To yicõari, ado bajise rĩne yʉa yirotire goticama: “Dios ĩ bojarore bajiro ĩnare gotimasiocudiroti ti ñaboajaquẽne, adoana Cristore ajitirʉ̃nʉrã maioro bajirãre ĩnare masiritibeticõari, gãjoa mʉa cõajama, quẽnarʉaroja”, yʉre yicama. To ĩna yicatore bajirone masiritibeticõari, “Ĩnare ejarẽmoto mani”, yicajʉ yʉ.
10 Naatu hai baifefeyan i mi’itube hai kou’ayomaim sabuw yababan wairafih atanuhih baibais atitih naatu nati sawar i ayu sinafumih akokok hio.
11 Pedro, yʉa tʉoĩacatore bajirone gotiboarine, berojʉ Antioqu'ia vãme cʉti macajʉ yʉ ñarone, ejacõari, rojose yicami. To bajiri ĩ ĩaro rĩjorojʉa ejarʉ̃gʉ̃cõari, “To bajiro mʉ yise quẽnabeaja”, ĩre yicajʉ yʉ.
11 Baise Peter na Antioch binanawan ana maramaim, abisa biwa’an kakaf isan sabuw nahifunik yumatanamaim agam au.
12 Ado bajiro rojose yicami Pedro: Rĩjorojʉ Antioqu'iajʉ ejacõari, quẽnaro yicami maji. Jud'io masa me ñarã rãca baba cʉticõari, ĩna rãca bacami. To bajiro ĩ yiñarone, Jerusalén macana Santiago ĩ cõariarã ĩacudirã ejacama ĩna quẽne. “Jud'io masa me ñarã, Dios ĩ rotimasire cʉdimena, circuncisión yibetiriarã ĩna ñajare, ĩna rãca babetiroti ñaja”, yitʉoĩarã ñacama ĩna. Ĩna ejasere ĩacõari, “ ‘Rojose yaja mʉ’ yʉre yiroma” yigʉ, güicami Pedro, ĩ quẽne jud'io masʉ ñari. To bajigʉne, babetirũtuacami, jud'io masa me ñarã rãca yuja.
12 Anayabin James orot afa men biyafarih ana veya i nanamaim Ufun Sabuw iyab baitumatumayah himamatar, Peter wanawanah run bairi hima hi’aa hitomatom. Baise orot James iyafarih hin hititit ufunamaim Peter taitin ihamiyih mataweyan, anayabin sabuw iyab ar kanabih afuw isan hai baibasit ma’am isah bir.
13 Ti macana, gãjerã jud'io masa, jud'io masa me ñarã rãca Pedro ĩ babetire ĩacõari, ĩre bajirone babeticama ĩna quẽne, ĩna masune “Ĩna rãca mani bajama, quẽnacõaja” yitʉoĩarã ñaboarine. To bajiro ĩna yisere ĩacõari, Bernabé quẽne, ĩnare bajirone babeticami, jud'io masa me ñarãre bʉto ĩamaigʉ̃ ñaboarine.
13 Peter ana rerekab turin Jew baitumatumayah hibai hikofan hirerekab, Barnabas itih run i auman rerekab.
14 To bajiri, “Cristo ĩ rijabosare sʉorine quẽnaro Dios ĩ yise queti ti gotirore bajiro tʉoĩamena ñari, to bajiro yama” yimasicõari, jediro masa ĩna ĩaro rĩjoro Pedrore ado bajiro ĩre yigoticajʉ yʉ: “Jud'io masʉ ñaboarine, tirʉ̃mʉjʉ Moisés ĩ rotimasirere ajibecʉ ñacoasuja mʉ. To bajiro mʉ bajijama, quẽnaro tʉoĩañuja mʉ maji. To bajiboarine Moisés ĩ rotimasirere ajirʉ̃cʉbʉogʉre bajiro yaja mʉ quẽna. To bajiro mʉ bajijama, jud'io masa me ñarãre Cristore ajitirʉ̃nʉrãre ado bajiro ĩnare rotigʉre bajiro bajiaja mʉ: ‘Cristore ajitirʉ̃nʉrã masu, “Rojose maja mʉare” Dios ĩ yiĩavariquẽnarã mʉa ñarʉajama, jud'io masa yere Moisés ĩ rotimasiriarore bajiro cʉdiroti ñaja mʉare quẽne’ ĩnare yirotigʉre bajiro bajiaja mʉ. To bajiro mʉ bajise quẽnabeaja”, Pedrore ĩre yigoticajʉ yʉ. To yicõari, ado bajiro ĩre goticajʉ yʉ quẽna:
14 Ayu ai’itih ana veya hai ef i hiwas sa’ir men Tur Gewasin eo’omaim hinan, imih ayu sabuw etei nahimaim Peter au, “O i Jew orot, baise ama i Ufun Sabuw hai ma’abe kuma’am, men Jew sabuw hai ma’abe kuma’am, naatu boro mi’itube Ufun Sabuw inabonawiyih, Jew sabuw hai binanakwar hini’ufunun?”
15 Mani jʉarã jud'io masa ñaja mani. To bajiri gãjerã masa, Moisére Dios ĩ roticũmasirere cʉdimenare bajiro bajirã me ñañuja mani maji.
15 It ata tufuw an i men iti Ufun Sabuw kakafih tarouw tao imaim tatufuwamih. Baise it ata tufuw an i Jew hai rara’ane tatufuw.
16 To bajiboarine, berojʉ, “Moisére Dios ĩ roticũmasirere mani cʉdise sʉorine, ‘Rojose maja’ manire yiĩabetirʉcʉmi Dios”, yimasicoasuja mani. To bajiro yimasirã ñari, jud'io masa ñaboarine, mani ñicʉa yere, Moisére Dios ĩ roticũmasirere ajitirʉ̃nʉ tʉjacõari, Cristojʉare ajitirʉ̃nʉsʉoyuja mani, “ ‘Rojose maja’ manire yiĩavariquẽnato Dios” yirã.
16 Tanaso’ob orot yamutufurin na God biyan tit isan i men ofafaramaim eyayamutufurimih, baise baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim. Imih it auman ata baitumatum Keriso Jesu wanawananamaim tanayai, saise baitumatum Keriso Jesu wanawananamaim boro nayamutufurit, men ofafaramaim nayamutufuritamih. Anayabin ofafar eo’omaim inasisinaf boro men nayamutufurimih.
17 To bajiri ĩre ajitirʉ̃nʉrã ñari, Moisére Dios ĩ roticũmasirejʉare ajimenare bajiro bajiaja mani. To bajiro bajirã mani ñajare, “Rojose yaja mʉa”, manire yiĩaama yʉa yarã, Moisés ĩ rotimasirere ajirʉ̃cʉbʉorã. Ĩna tʉoĩarore bajiro mani tʉoĩajama, “Cristo sʉorine rojose yaja mani, Moisés ĩ rotimasire cʉdimena ñari”, yitʉoĩaboarãja. ¿Rojose manire yirotiatique Cristo? ¡Yibeami! To bajiri, “Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, Moisés ĩ rotimasirejʉare mani ajibetijama, rojose yibeaja mani”, yimasire ñaja.
17 Keriso wanawananamaim yamutufurit isan ef tana nunuwet na’at, taiyuwit tana’i’itit i bowabow kakafin tasisinaf, kwanotanot Keriso bowabow kakafin ana kou’obowayan? En anababatun.
18 Moisére Dios ĩ roticũmasire mani ajitirʉ̃nʉ tʉjarere mani tudi ajitirʉ̃nʉjama, rojose yirã yirãja mani.
18 Ayu ofafar agurus re’er iban ana wowab maiye nayey na’at, nati ebiturobe ayu i ofafar asto’obenayan.
19 Moisére Dios ĩ roticũmasire ado bajiro gotiaja: “Adire cʉdijeomena, rojose yirã ñarʉarãma”, yigotiaja ti. Tirʉ̃mʉjʉ tire yʉ yimasijeoboajaquẽne, “‘Rojose maja’ yʉre yiĩabetirʉcʉmi Dios”, yimasicoacajʉ yʉ. To bajiri Moisére Dios ĩ roticũmasirere ajitirʉ̃nʉ tʉjacoacajʉ yʉ. To bajicõari, Cristo ocajʉare ajitirʉ̃nʉsʉocajʉ, “Ĩ rijabosare sʉorine, ‘Rojose magʉ̃ ñaami’ yʉre yiĩato Dios” yigʉ. Tire tʉoĩavariquẽnacõari, ĩ bojarore bajiro yirũgũaja.
19 Anayabin ayu i ofafaramaim, ofafar e’asbunu amorob, saise God isan ata bow.
20 To bajiri tirʉ̃mʉjʉ yʉ bajicatore bajiro bajibeaja yʉ yuja. Cristo, yʉ rãcane ñaami. To bajiri, “Yʉre ejarẽmorʉcʉmi” yitʉoĩagʉ̃ ñari, ĩre sẽnirũgũaja yʉ, ĩ jacʉ ĩ bojarore bajiro yʉ yirotire yigʉ. Ĩne ñaami yʉre maigʉ̃, yʉre rijabosar'i.
20 Ayu i Keriso airi onaf afe’en hi’onafi, imih iti i men ayu ama’am, baise Keriso wanawana’umaim ema’am. Yawas iti boun ama’am i God Natun a bitumitumimaim ama’am, anayabin ayu iyabuwu naatu ana yawas isou i’inuw.
21 Mani jacʉ quẽnagʉ̃ ñari, ĩ macʉ ĩ rijabosare sʉorine quẽnaro yʉre ĩ yisere tegʉre bajiro bajirʉabeaja. Moisés ñamasir'i ĩ rotimasirere mani ajisʉyase sʉorine rojose mani yise vajare yirẽtoecoriarã mani ñajama, Cristojʉa manire ĩ rijabosare, vaja maniboriaroja.
21 Ayu men karam God ana bosiyasiyar boro ana kwahir. Baise orot yait ofafaramaim yamutufurin na God biyan tit isan nasisinaf na’at, Keriso onaf afe’en momorob i boro yabin en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.