Filipenses 1

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 ¿Ñati mʉa, Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã, Filipos macana? Yʉ, Pablo, yʉ baba Timoteo rãca adi papera mʉare ucaja yʉa. Jesucristo ĩ bojasere yirã ñaja yʉa. Cristore ajitirʉ̃nʉrãre mʉare ũmato ñarãre, ĩnare moabosarimasare quẽne, to yicõari, mʉa jedirore quẽnarotiaja yʉa.
1 Ayu Paul Timothy airi i Keriso Jesu ana’akir wairafi. God ana sabuw etei Keriso Jesu wanawananamaim kwaikofan nati Philipi kwama’am naatu kwa Nutetenayah, baibaisayah bairi a fef iti abiyafar. Paul diburumaim fef kirum baiyowayan bat i’itin|alt="Paul writing in prison" src="CN02069B.TIF" size="span" loc="Php 1.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.1"
2 Mʉare quẽnarotirã, mani jacʉ Diore, to yicõari, mani ʉjʉ Jesucristore, ado bajise mʉare sẽnibosaja yʉa: “Quẽnaro ĩna ñarotire yirã, ĩnare ejarẽmoña”, mʉare yisẽnibosaja yʉa.
2 Manaw kabeber Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
3 Tocãrãcajine mʉare tʉoĩacõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, Diore ĩre yirũgũaja yʉ.
3 Ayu au God ana merar ayiy ana veya mar etei kwa anunuhi.
4 Tocãrãcajine Diore sẽnigʉ̃, mʉare yʉ tʉoĩajama, variquẽnarũgũaja yʉ.
4 Matan fufur au yoyobanamaim, ayu mar etei ereyasisir kwa etei isa ayoyoyoban.
5 Tirʉ̃mʉjʉne Cristo sʉori quẽnaro Dios ĩ yise quetire mʉa ajitirʉ̃nʉsʉorijʉne, “Ti ocare ajitirʉ̃nʉato gãjerã quẽne” yirã, quẽnaro yʉre ejarẽmoadicajʉ mʉa. To bajiro mʉa yicati ñajare, mʉare tʉoĩacõari, variquẽnarũgũaja yʉ.
5 Anayabin tur gewasin wantoro’ot abai ana biyat atitit ana veya, kwa a baibais kwaitu bairi iti tur tafaram tanan iti boun tatit.
6 Jesucristore mʉa ajitirʉ̃nʉsʉorone, “Yʉ bojarore bajiro yirã ñato” yigʉ, mʉare ejarẽmosʉoyumi Dios. “To bajiro yicõa ñarũgũrʉcʉmi, ‘Jesucristo mʉare juagʉ ĩ tudiejarirʉ̃mʉ ti ejaro, quẽnase rĩne yirã ñato ĩna’ yigʉ”, yimasiaja yʉ.
6 Naatu ayu i abitumatum, God iti bowabow gewasin kwa wanawananamaim bubusuruf boro nabow nan yomanin na’asa’ubibo Keriso Jesu ana veya natit.
7 Mʉare maigʉ̃ ñari, to bajiro mʉare tʉoĩaja yʉ. Cristo ĩ rijabosare sʉorine quẽnaro Dios ĩ yise queti gãjerãre yʉ gotimasirotire yigʉ, yʉre ejarẽmorũgũami Dios. Yʉre ĩ ejarẽmorore bajiro mʉare quẽne ejarẽmorũgũgʉ̃mi, yʉre mʉa ejarẽmorotire yigʉ. To bajiro ĩ yijare, tubiberiavijʉ yʉ ñajama, yʉ ñabetijaquẽne yʉre ejarẽmorũgũrãja mʉa. To yicõari, ʉjarãre riojo ĩnare yʉ gotimasiorotire yirã, yʉre ejarẽmorũgũrãja mʉa.
7 Kwa i mar etei ayu dogorou’umaim kwama’am, naatu au naniyan iti na’atube mar etei kwa isa anotanot, anayabin dibur baremaim, o tur gewasin awawasfarimaim, o aitafofor tur ao’orerebamaim. Kwa etei i ayu bairit God ana manaw ana kabeber tafafarambonen.
8 Jesucristo mʉare ĩ mairore bajirone bʉto mʉare maiaja yʉ quẽne. Bʉto mʉare yʉ maisere masiami Dios quẽne.
8 Ayu dogorou wanawanan au naniyan tutufin etei Keriso ekukura’ara’ah na kwa iti isan, God i etei so’ob, ayu men abifuwen.
9 To bajiri, Diore sẽnigʉ̃, mʉare tʉoĩacõari, ado bajiro mʉare sẽnibosarũgũaja yʉ: “‘Bʉtobʉsa gãmerã mairũtuajaro ĩna’ yigʉ, ĩnare ejarẽmoña”, mʉare yisẽnibosarũgũaja yʉ. To bajiro mʉa yijama, quẽnaro Diore masirʉarãja mʉa. To bajicõari, “Ado bajiro mani yijama, quẽnaroja”, yimasirʉarãja.
9 Ayu ayoyoyoban kwa a yabow i akokok tafan nayababar nara’at, anot hinarerekab, naatu turobe hai naniyah etei kwanaso’ob gewas,
10 Tire masirã ñari, josase ti ñaboajaquẽne, Dios ĩ bojasere yitʉjabetirʉarãja. To bajiri quẽnaro yirã mʉa ñajare, Cristo ĩ tudiejarirʉ̃mʉre, “Rojose yirã ñaama”, mʉare yiĩabetirʉcʉmi.
10 saise kwa tur nowar fufunin gewas yabuna’in isan boro kwanasinaf gewas. Naatu Keriso ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en sasouwi kwanabat.
11 To bajicõari, Jesucristo ĩ ejarẽmose rãca Dios ĩ bojarore bajiro quẽnase rĩne yirã ñarʉarãja mʉa. To bajiro mʉa yisere ĩacõari, “Quẽnaro yigʉ ñagʉ̃mi Dios”, ĩre yirʉ̃cʉbʉorʉarãma gãjerã. To bajiro mʉa yirotire bojagʉ ñari, mʉare sẽnibosarũgũaja yʉ, Diore.
11 Naatu roumutufuren ana ro’on gewasih Jesu Keriso’one hinanan boro dogor wanawanan nare naatu imaim kwa boro God merarayow kwanitin kwanabora’ara’ah.
12 Yʉ mairã, quẽna adire mʉa masisere bojaja yʉ: Yʉre ĩna tubibecũse, “Gãjerã quẽne Cristo ocare ajitirʉ̃nʉato ĩna” yiro, yʉre ejarẽmoaja. To bajiri, rojose tãmʉogʉ̃ ñaboarine, Cristo ocare yʉ gotisere jãjarã ajirũgũama.
12 Taitu tuwai’inah, ayu akokok kwanaso’ob, sawar abistan isou himamatar imaim Tur Gewasin ibais ra’at etatasasar.
13 “Cristore ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare, ĩre tubibeyujarã ĩna”, yimasiama adi macagʉ ʉjʉ ya vi, coderimasa. To bajiro rĩne yijedicoaama adi macana.
13 Sinaf ana itinin iti’imaim aiwob orot ana bar wanawanan ana kaifenayah naatu sabuw afa nati’imaim hima’am auman hiso’ob, ayu i Keriso ana bowayan orot, imih hifatumu.
14 “Tubibe ecogʉ ñaboarine, Pablo quẽne, Cristo yere gotimasio tʉjabeami” yitʉoĩacõari, adoana mani mairã, jãjarã, “Tire mani gotijare, rojose manire yirãma” yigüimenane, bʉtobʉsa Cristo ocare gotimasioama ĩna quẽne.
14 Ayu dibur arurumaim taituwau iyab Regah wanawananamaim hima’ama moumurihika koufair hibai himisir hitafofor God ana tur tibibinan.
15 Gãjerãma, “Cristo ocare yʉ gotimasiojama, jãjarã yʉre ajitirʉ̃nʉrʉarãma” yitʉoĩacõari gotirãma. To bajiro yirã ñari, “Quẽnaro gotimasiobeami Pablo. Riojo mʉare gotimasioaja yʉama”, yigotirãma. Gãjerãjʉama, rojose tʉoĩamenane, jãjarãbʉsa Cristore ajitirʉ̃nʉrã ĩna ñarotire bojarã ñari, gotirãma.
15 Binanuyah i turobe Keriso isan tebibinan, baise afa dogoroh wanawanan i geg bobowen ayu isou ma auman tibibinan, naatu afa i not gewasinamaim tebibinan, anayabin tekokok ayu hinibaisu.
16 “Cristo ocare Pablo ĩ gotimasiorotire bajiro yigʉ, tubiberivijʉ ĩ ñasere bojayumi Dios”, yimasirã ñarãma. To bajiri, yʉre mairã ñari, Cristo ocare gotimasiorãma ĩna quẽne.
16 Iti binanuyah i yabowamaim bonawiyih tebibinan, anayabin ayu Tur Gewasin atafafar isan dibur ama’ama i hiso’ob.
17 Gãjerãjʉama, quẽnaro yʉ gotimasiosere ĩajũnisinirã ñari, “Pablore ĩna ĩavariquẽnaro rẽtoro manire ĩavariquẽnato masa” yitʉoĩarã, Cristo ocare gotimasiorãma. To bajicõari, “ ‘Ĩna gotimasiosere quẽnaro ajivariquẽnaama masa’ ĩna yigotisere ajicõari, ‘Rojose bajiyuma yʉre ajitirʉ̃nʉboacana’ yisʉtiritiato Pablo” yirã, gotirũgũboarãma.
17 Binanuyah afa Keriso isan tibibinan baise geg bobowenamaim tibibinan, anayabin tekokok hinasinaf ayu dibur baremaim yababan anab isan.
18 To bajiro ĩna yiboajaquẽne, no yibeaja yʉre. “Sʉtiritiato Pablo” yirã ñaboarine, Cristo ocare gotimasiorã ñarãma ĩna quẽne. To ĩna yijare, bʉto variquẽnaja yʉ.
18 Baise ayu nati isan men anotanot! Anayabin binanuyah not gewasinamaim tibibinan o geg bobowenamaim tibibinan, ana’an gagamin Keriso ana tur gewasin i hibinan sabuw tenonowar isan ayu abiyasisir, naatu boro mar etei aniyasisir.
19 Gajeyere quẽne tʉoĩacõari, variquẽnaja yʉ: Diore, yʉre mʉa sẽnibosarũgũsere, to yicõari, Jesucristo ĩ cõar'i, Esp'iritu Santo yʉre ĩ ejarẽmorũgũsere quẽne masiaja yʉ. To bajiri, “Rojose yʉ tãmʉose, to cõrone tãmʉo tʉjarʉcʉja yʉ”, yitʉoĩa variquẽnaja yʉ.
19 Anayabin kwa ayoyobanamaim naatu Jesu Keriso Anunin ana baibaisamaim ayu aso’ob iti biyababanane boro nabotaitu anatit.
20 Berojʉ, Jesucristo ĩ ĩaro rĩjoro, yʉ yirere ĩre gotibojonerʉabeaja yʉ. Cristo yʉre ĩ ejarẽmosere tʉoĩavariquẽnacõari, ĩ ocare riojo gotimasiorũgũaja yʉ. Tubiberiavijʉ ñagʉ̃re yʉre ĩna bujama, yʉre ĩna sĩacõajaquẽne, no yibeaja yʉre. Cristore yʉ tʉoĩavariquẽnarore bajiro ĩna quẽne, ĩna tʉoĩasejʉare bojaja yʉ. Tijʉa ñaja ñamasuse.
20 Ayu au naniyan tutufin etei nuhufot ama akakaif wanawanan boro men kafa’imo ef ta’amaim anasinaf kakaf biya’ohow anabaimih, en baise, biyou yawasin ema’ama o biyou emomorob, ayu boro mar etei anitafofor anabinan sabuw etei Keriso hinarusagisagiy.
21 To bajiri, yʉre ĩna bucõajama, ñajediro yʉ yirũgũrore bajiro yicõa ñarʉcʉja, “Cristore quẽnaro yirʉ̃cʉbʉoato masa” yigʉ. Yʉre ĩna sĩacõajaquẽne, rẽtoro yʉre quẽnarʉaroja. To cõrojʉma, Cristo tʉjʉ quẽnaro ñacõarũgũrʉcʉja yʉ.
21 Anayabin yawasu ama’am i Keriso isan ama’am, naatu anamomorob na’at au gewasin i gagaminaka ema’am.
22 To bajiboarine, yʉre ĩna bucõajama, yʉ gotimasiose sʉorine jãjarãbʉsa Cristore ajitirʉ̃nʉrʉarãma. To bajiri, “Yʉre ĩna sĩarotire bojaja yʉ. Yʉ caticõa ñarotire quẽne bojaja yʉ”, yimasibeaja yʉ. Jʉa vãmejʉne quẽnacõaja yʉre.
22 Biyau yawasin anama’am na’at, Regah isan boro ana ma anabow, baise men aso’ob boro menatan anarubin?
23 To bajiri, jʉa vãmejʉne bojacõagʉ̃ ñari, no yimasibeaja. “Cristo rãca yʉ ñarotijʉa ñaja rẽtoro quẽnase” yʉ yitʉoĩajama, “Yʉre sĩacõato ĩna”, yitʉoĩarũgũaja yʉ.
23 Ayu i sawar rou’ab hitarsibu. Baise ayu au kok gagamin i ata morob Keriso airi atama i igewasin kwanekwan.
24 Quẽna gaje vãme yʉ tʉoĩajama, mʉare yʉ gotimasioroti ti rʉyajare, mʉare gotimasiocõa ñarʉaja yʉ.
24 Naatu baise gewasin anababatun i yawasu anama, saise kwa anibaisi.
25 “To bajirone bajirʉcʉja”, yitʉoĩaja yʉ. To bajiri, bʉtobʉsa Cristore ajitirʉ̃nʉcõari mʉa variquẽnarotire yigʉ, mʉa rãca yʉ ñarotire bojaja yʉ.
25 Tur anababatun a tur ao’owen, aso’ob boro yawasu anama kwa etei anibaisi a baitumatum wanawanan kwanara’at kwanayen kwaniyasisir,
26 To bajiri quẽna mʉa rãca yʉ ñacudisere variquẽnarʉarãja mʉa. To bajicõari, rojose yʉ tãmʉoro Cristo yʉre ĩ yirẽtobosarere masicõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, Diore yirʉ̃cʉbʉorʉarãja mʉa.
26 saise ayu anabinanawani maiye, kwa boro abisa asisinaf isan Keriso Jesu ana merar kwanay wabin kwanabora’ara’ah.
27 Cristo oca ti gotirore bajiro mʉa cʉdirotijʉa ñaja ñamasuse. Mʉa tʉjʉ yʉ vajama, yʉ vabetijaquẽne, ado bajiro mʉa yisere ajirʉaja yʉ: “Cristo ocare ajicõari, sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ñaama ĩna. To yicõari, ‘Cristore ajitirʉ̃nʉato gãjerã quẽne’ yirã, ĩ ocare tocãrãcarʉ̃mʉne gotimasioama ĩna” yʉre ĩna yigotisere ajirʉaja yʉ.
27 Au not gagamin i iti a tur ao’owen, akokok ama yawasamaim Keriso ana tur gewasin sabuw hinakakafiy. Ayu itimih ananan na’at, o men ananan, ayu akokok kwa a not etei i ta’imon, roun roun kwanabat kwanibaibaisbonen sabuw tur gewasin batkikin isan kwabowabow ana tur ananowar.
28 To yicõari, “Ĩnare ĩaterãre quẽne güimenane Cristo ocare gotimasiorũgũama” yʉre ĩna yigotisere quẽne ajirʉaja yʉ. Mʉare ĩaterãjʉama, ĩnare güimenane mʉa gotimasiocõa ñasere ĩacõari, “Rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ manire cõarʉcʉmi Dios”, yimasirʉarãma. To bajiboarine, mʉajʉama, “Rojose mani tãmʉoborotire yirẽtobosarʉcʉmi Dios”, yimasirʉarãja mʉa, ĩnare güibetiriarã ñari.
28 Arakit sabuw wanawanah kwanarur na hini’aiseyasey kwanabat, kwa abatkikinamaim nati sabuw gurugurusen wanawanan tirur boro hina’itin hinaso’ob, kwa i boro God yawas nit, naatu i boro nagurusih, iti i God boro nasinaf.
29 Rojose mʉare ĩna yiboajaquẽne, ĩnare güimenane, Cristo oca ti gotirore bajiro goticõa ñarũgũroti ñaja mʉare. Mʉare ĩamaicõari, ĩ yarã mʉa ñarotire mʉare yiyumi Dios, “Yʉ macʉre quẽnaro yirʉ̃cʉbʉo ñato ĩna” yigʉ. To bajiro ĩ yijama, Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, rojose tãmʉoboarine, ĩre mʉa ajitirʉ̃nʉcõa ñarotire yigʉ yiyumi.
29 Anayabin God ana baigegewasin it bitit i men baitutumin akisin, baise isan tani’akir auman.
30 Rojose yʉ tãmʉocatore bajiro rojose tãmʉorãja mʉa quẽne. “Adirʉ̃mʉri quẽne, rojose tãmʉoboarine, Cristore ajitirʉ̃nʉcõa ñagʉ̃mi Pablo”, yʉre yimasirãja mʉa.
30 Ayu bairit tama’am ana veya wawainabu i kwa’itin, naatu boun ewawainabu ana tur i kwanonowar, imih kwa wainaben i nati ta’imon wanawanan kwarun ewawainabi.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filipenses 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.