Atos 7
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajiri, paia ʉjʉ, Estebanre ĩre sẽniĩañuju: —¿“Rojose yimi” mʉre ĩna yise, riojo yati ĩna? —ĩre yiyuju, Estebanre.
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 To ĩ yirone, ado bajiro ĩnare cʉdiyuju Esteban: —Yʉ yarã, ajiya mʉa. Tirʉ̃mʉjʉ mani ñicʉ Abraham ñamasir'i, Mesopotamia ĩ ñarone, Harán vãme cʉti macajʉre ĩ ñagʉ̃ varoto rĩjoro, ĩ rãca ñagõmasiñuju Dios.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Ado bajiro yimasiñuju: “Mʉ ñarore, to yicõari, mʉ yarãre quẽne vaveoya, gaje sitajʉ mʉre yʉ ĩorotojʉ vacʉ”, ĩre yimasiñuju Dios, mani ñicʉ ñamasir'ire.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 To bajiro Dios ĩ yisere ajicõari, Caldea maca ñar'i, Harán vãme cʉti macajʉre ñagʉ̃ vamasiñuju. To ĩ ñaro, ĩ jacʉ ñamasir'i ĩre rijaveocoamasiñuju. Tijʉ bero, adojʉ mani ñari sitajʉre ĩre ñarotimasiñuju Dios.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 “Adi sitajʉ ñaña” Dios ĩ yiboajaquẽne, ñajediro gãjerã ye sita ñamasiñuju ti maji. To bajiri, “Adi ñaja yʉ ye sita”, yimasibesuju Abraham. Rẽmone, “Ado bajiro bajirʉaroja”, yimasiñuju Dios, Abrahamre: “Ti sitare mʉre ĩsirʉcʉja yʉ. Mʉ rijato berojʉ, mʉ jãnerabatia ye sita ñarʉaroja”, yimasiñuju Dios, Abrahamre, rĩa magʉ̃ ĩ ñaboajaquẽne.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 To yicõari, ado bajiro ĩre gotimasiñuju Dios: “Cojorʉ̃mʉ adi sitare vaveorʉarãma mʉ jãnerabatia. Adi sitare vaveocõari, gãjerã sitajʉre ñarʉarãma. Tojʉre ĩna ñaro, cuatrocientos cʉ̃mari ĩnare rotiajerʉarãma ĩna.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 To bajiboarine mʉ jãnerabatiare rojose ĩnare ĩna yise vaja gãmetorʉcʉja yʉ quẽne. Tijʉ bero, mʉ jãnerabatia ti macare tudiveocoarʉarãma. To baji, adi sitajʉre tudiejarʉarãma quẽna. Adojʉ ñacõari yʉre sẽnirʉ̃cʉbʉorʉarãma”, yiyuju Dios, mani ñicʉre Abraham ñamasir'ire.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 To yicõari, ado bajiro Abrahamre rotimasiñuju Dios: “Yʉ gotisere, ‘To bajirone bajirʉaroja’ mʉ yicʉdijama, mʉ macʉ ĩ ruyuaro bero, circuncisión ĩre yirʉcʉja mʉ. ‘Dios yʉ ñaami’ yigʉ, to bajiro ĩre yirʉcʉja mʉ”, yimasiñuju Dios, Abrahamre. To bajiro Dios ĩ yire ñajare, ĩ macʉ Isaac ĩ ruyuaro cojomo cõro, idia jẽnituarirʉ̃mʉ tʉsatirʉ̃mʉre circuncisión ĩre yimasiñuju Abraham. To bajiri Isaac ĩ macʉ Jacob vãme cʉtigʉre circuncisión ĩre yimasiñuju. Jacob quẽne to bajirone yimasiñuju, ĩ rĩare mani ñicʉa ñamasiriarãre. Jʉaãmo cõro, jʉa jẽnituarirãcʉ ñamasiñujarã ĩna.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Jacob rĩa, ĩna bedi, José vãme cʉtigʉre bʉto ĩre ĩatemasiñujarã ĩ gagʉ mesa. To bajiri Egipto sita vanare ĩre ĩsicõari, vaja sẽnimasiñujarã ĩna. To bajiro ĩna yiboajaquẽne quẽnaro ĩre ĩatirʉ̃nʉcõa ñañuju Dios.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Egiptojʉ José rojose ĩ tãmʉoborotire ĩre yirẽtobosamasiñuju Dios. To bajiri ʉjʉ, faraón ĩna yigʉ rãca ñamasiñuju José. To ĩ bajiñaro, ĩ masisere ʉjomasiñuju Dios, Josére. Faraón, ĩre ĩavariquẽnacõari, “Rotigʉ ñato, ĩre yicũgʉ̃jaro ĩ” yigʉ yimasiñuju Dios. To bajiri Egipto sitana ñaro cõrone, ĩ ya vianare quẽne, “Ĩnare rotirʉcʉja mʉ”, Josére ĩre yicũmasiñuju faraón.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 To ĩ yiro bero, Egipto sitajʉre bare jedicoamasiñuju. Canaán sitajʉre quẽne jedicoamasiñuju. Masa bʉto ñiorijamasiñujarã ĩna. To bajicõari rojose tãmʉomasiñujarã ĩna. Mani ñicʉa, no ũno bare bʉjamasibetimasiñujarã ĩna.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 To bajiri José jacʉ mani ñicʉ ñamasir'i, Jacob, “Egiptojʉ trigo ĩna juacũre ñañuju ti” yirere ajicõari, ĩ rĩare cõamasiñuju “Vaja yirã vajaro” yigʉ.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Egiptojʉ bare juarã vamasiñujarã ĩna. Tijʉ bero, quẽna tojʉne vamasiñujarã ĩna. To ĩna bajiro ĩacõari, ado bajiro ĩnare yimasiñuju José: “Yʉre ĩamasibeaja mʉa. Mʉa bedine ñaja yʉ”, ĩnare yimasiñuju. To bajiro José ĩ yirere ajicõari, “Ĩ yarã ñaama”, yimasiñuju faraón.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 To bajiri José, ĩ yarã ĩna ñaro cõrone ĩ jacʉre quẽne jiroticõañuju, “Egiptojʉ ñato ĩna” yigʉ. Ĩna jediro ñarã, setenta y cinco ñamasiñujarã ĩna.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 To bajiri, Egiptojʉre vamasiñuju Jacob. Egiptojʉ yoaro ñaboacʉjʉ, bajirocacoamasiñuju Jacob. To bajicõari, ĩ rĩa ñariarã, mani ñicʉa ñamasiriarã quẽne, tojʉne bajireamasiñujarã ĩna.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Jacob ĩ bajirocaro bero, ĩ rujʉrire juamasiñujarã, Siquem vãme cʉti macajʉ. Tojʉ ejacõari, ĩre yujemasiñujarã, gʉ̃tavijʉ. To ñamasiñuju Abraham, Hamor rĩare ĩ vaja yimasiriavi, gʉ̃tavi.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 To bajiboarine mani ñicʉa ñamasiriarã, Egiptojʉre jãjarãbʉsa masa bʉjʉmasiñujarã. To ĩna bajiñaro rĩne, cõñamasiñuju mani ñicʉa ñamasiriarãre Dios ĩ sita ĩsiroti, mani ñicʉ Abraham ñamasir'ire ĩ gotiriarore bajirone ti bajiroti.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Tijʉ bero, gãji ʉjʉ Egiptojʉre rotisʉomasiñuju. José ĩ ñamasirere masibecʉ, to yicõari, mani ñicʉa ñamasiriarãre rʉ̃cʉbʉobecʉ ñamasiñuju ĩ.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Ĩne mani ñicʉa ñamasiriarãre ĩnare yitomasiñuju. To yicõari, rojose yimasiñuju. Mame ruyuarã rĩamasare riagajʉ ĩnare rearotimasiñuju ĩ, “Bʉjʉroma” yigʉ.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Tirodorene ruyuamasiñuju Moisés quẽne. Dios ĩ ĩajama, quẽnagʉ̃aca ñamasiñuju ĩ. To bajiri, ĩ jacʉa idiarã muijua ĩre cʉomasiñujarã ĩna.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 To bajiñaboa, so macʉacare vijʉre ĩre yayiomasibeticõari, riagajʉ ĩre jomasiñuju so. To so yir'ire, ʉjʉ Egiptoagʉ maco, ĩre ĩabʉjacõari, so macʉre yigore bajiro ĩre masomasiñuju so.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 To bajiro so yibʉcʉomasir'i, Egiptoana ĩna bajisere quẽnaro masiñuju ĩ, Moisés. Ĩ ñagõjama quẽnaro tʉoĩamasicõari ñagõñuju ĩ, ĩna yere. Quẽnaro ĩ yisere ĩacõari, bʉto ĩre yirʉ̃cʉbʉoyujarã ĩna.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Cuarenta cʉ̃mari cʉotʉsacʉ, “Yʉ yarãre ĩagʉ̃ varʉcʉja yʉ”, yitʉoĩamasiñuju ĩ.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 To yi va, ĩna tʉjʉ ĩ ejaro, ĩ yʉre egipcio masʉ ĩre ĩ bajero ĩacõari, ĩre gãmetoca yigʉ, ĩre sĩacõamasiñuju Moisés.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 “‘Egipcio masa rojose manire ĩna yisere manire yirẽtobosarocʉ, Dios ĩ cũr'i ñaami Moisés’ yʉre yimasirʉarãma yʉ yarã”, yitʉoĩamasiboayuju Moisés. To bajiro ĩ yitʉoĩaboajaquẽne, tire tʉoĩabetimasiñujarã ĩnajʉama.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 To bajiri gajerʉ̃mʉ quẽna ĩ yarãre ĩnare ĩagʉ̃ vamasiñuju Moisés. To ejacõari, ĩ yarã jʉarã ĩna gãmerã quẽañarore ĩamasiñuju ĩ. Ĩnare ĩacõari, ado bajiro ĩnare yimasiboayuju: “Yʉre ajiya maji. ¿No yirã cojo masa ñaboarine, gãmerã quẽati mʉa?”, ĩnare yimasiboayuju.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 To ĩ yirone, ĩ babare quẽagʉ̃jʉa, Moisére ĩre turocacõañuju, ĩre jũnisinigʉ̃: “¿Ñimʉ ‘Ĩna ʉjʉ ñaña’ mʉre yicati?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Ñamica egipcio masʉre mʉ sĩariarore bajiro yʉre quẽne sĩarʉ yatique mʉ?”, ĩre yimasiñuju ĩ, Moisére.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 To bajiro ĩ yisere ajicõari, Egipto sita ñar'i, Madián sitajʉare rudicoamasiñuju Moisés. Tojʉ manajo bʉjacõari, jʉarã rĩa cʉtimasiñuju ĩ.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 To bajiri, cuarenta ñaricʉ̃mari bero, cojorʉ̃mʉ Sina'i vãme cʉtiricʉ gʉ̃taʉ tʉjʉ yucʉ́ manojʉre vacudigʉ vamasiñuju Moisés. To bajiro ĩ bajirone, ĩ tʉjʉre yucʉ́ zarza vãme cʉtiʉ, ʉ̃jʉrʉ̃gõmasiñuju. To bajiro vatoajʉre ruyuarʉ̃gʉ̃ñuju ángel.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Tire ĩacõari, ʉcacoamasiñuju Moisés. Quẽnaro ĩarʉ tʉbʉsaca ĩ vatone ado bajiro ĩre ñagõmasiñuju Dios:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 “Yʉne ñaja Dios. Mʉ ñicʉa Abraham, Isaac, Jacob quẽne ĩna rʉ̃cʉbʉocacʉne ñaja yʉ”, yimasiñuju Dios, Moisére. Tire ajicõari, güigʉ nanamasiñuju ĩ. To bajiri, ĩarʉabetimasiñuju.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Quẽna tudiñagõñuju Dios: “Adone yʉ ñaro ñaja ti. To bajiri mʉ gʉbo sudi vejeya mʉ, yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Yʉ yarã Israel ñamasir'i jãnerabatia, Egiptojʉ rojose ĩna tãmʉosere ĩarũgũaja yʉ. To bajicõari, ĩna sʉtiritisere ĩaja yʉ. To bajiri, ‘Egiptoanare cãmotadiato ĩna’ yigʉ, ĩnare yirẽmogʉ̃ vabʉ yʉ. Egiptojʉ quẽna mʉre tudiarotiaja yʉ”, ĩre yimasiñuju Dios —yigotiyuju Esteban, ʉjarãre.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 To yicõa, quẽna gotirũtuasuju: —Moiséne ñaami, mani ñicʉa ĩna ajirʉabetir'i. “Yʉa ʉjʉ me ñaja mʉ. Rojose yʉa yisere ĩacõĩarimasʉ me ñaja mʉ”, ĩre yimasiñujarã mani ñicʉa. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, Diojʉama, Egiptojʉ ñamasiriarãre ĩnare ũmato varocʉre yigʉ, yucʉ́ zarza vãme cʉtiʉ ʉ̃jʉñaro vatoajʉre ángel sʉorine Moisére gotimasiñuju Dios.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 To bajiri ĩaĩañamanire yiĩomasiñuju Moisés, Egiptojʉ. To yigajano, mani ñicʉa ñamasiriarãre ĩnare ũmato vadimasiñuju. To bajivacʉ, moa riaga Oco Sũarisa vãme cʉtojʉre, to yicõari, yucʉ́ manojʉre quẽne ĩaĩañamanire ĩnare yiĩomasiñuju Moisés.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Ĩne ñamasiñumi ado bajiro mani ñicʉa ñamasiriarãre ĩnare gotimasir'i: “Dios mani jacʉ yʉre ĩ cõacatore bajirone, gãji ĩ ocare gotirocʉre cõarʉcʉmi. Dios ĩ cõarocʉma, mani yʉne ñarʉcʉmi”, yimasiñuju Moisés mani ñicʉa ñamasiriarãre.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Moiséne mani ñicʉa ñamasiriarã rãca gʉ̃taʉ Sina'i vãme cʉtiʉ veajʉ rẽjamasiñuju. Ĩ sĩgʉ̃ne gʉ̃taʉjʉre mʉjacõari, ángel rãca ñagõmasiñuju. To ĩ yijare, ĩre ĩsimasiñuju, Dios ĩ rotisere, mani jedirone mani ajitirʉ̃nʉ sʉyarotire.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 To bajiboarine tire ĩ gotisere ajirʉabetimasiñujarã ĩna, mani ñicʉa. Tire ajiterã ñari, quẽna Egiptojʉre tudiarʉamasiñujarã ĩna.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 To yicõari Moisés gʉ̃taʉ joejʉ ĩ ñatoye rĩne, ĩ gagʉ Aarón vãme cʉtigʉre ado bajiro ĩre yimasiñujarã ĩna: “¿Nojʉ ñati mʉ bedi, Egipto sitajʉ mani ñaro manire ũmato vadicacʉma? Tojʉ ĩ bajiñasere masibeaja mani. To bajiri, Diore bajiro bajigʉre mani rʉ̃cʉbʉorocʉre quẽnoña mʉ. Ĩ ũgʉ̃ rãca mani ñajama, manire quẽnarʉaroja ti. No mani varʉarore manire ũmato varʉcʉmi”, yimasiñujarã, Aarón ñamasir'ire.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 To yirã ñari, ta vecʉ macʉacare bajigʉ quẽnorujeomasiñujarã ĩna. To yicõari, vaibʉcʉrã ecariarãre sĩacõari, soeĩsimasiñujarã. To yicõari, basavariquẽna codemasiñujarã, ĩna quẽnorujeor'i ta vecʉ macʉre bajigʉ ñagʉ̃re rʉ̃cʉbʉorã.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 To bajiri Dios ĩnare ĩatirʉ̃nʉ tʉjacoamasiñuju. Ĩna bojarore bajiro ĩna yirʉajare, ĩnare matabetimasiñuju Dios. To bajiri ñocoare, muijure quẽne, ñamiagʉ muijure quẽne, yirʉ̃cʉbʉomasiñujarã ĩna yuja. To bajiri Diore gotirẽtobosamasir'i, Amós, ado bajiro ĩ ucamasire ñajare, bajiyuja ti:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 — ausente —
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 To yicõa, ado bajiro ĩnare gotirẽmoñuju Esteban: —To bajiri mani ñicʉa yucʉ́ manojʉ ñarã, cabra vãme cʉtirã gase rãca ĩna quẽnoriavire cʉomasiñujarã ĩna. “Mani rãca ñagʉ̃mi Dios” ĩna yirʉ̃cʉbʉorivi ñamasiñuju ti vi. Dios, Moisére ĩ yiĩoriarore bajirone ti vire quẽnorujeomasiñujarã ĩna. No ĩna bojaro vana quẽne ti vire ãmicoarũgũmasiñujarã ĩna.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Moisés ĩ rijato bero, Josué vãme cʉtigʉ ĩre ñavasoamasiñuju. Moisés rãcana ĩna bajirearo bero, ti vire cʉosʉyayujarã ĩna rĩa, mani ñicʉa. Ti vire ãmicõari, adi sita Canaán vãme cʉti sitajʉre vadimasiñujarã ĩna. To bajiri Dios ĩnare yirẽmoñuju, mani ñicʉare. Adi sita ñaboariarãre ĩnare bucõamasiñuju Dios. To ĩ yiriaro bero, mani ñicʉ David ñamasir'i ĩ ñaro quẽne ñacõamasiñuju ti vi maji, cabra gasene ĩna quẽnoriavi.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 David ñamasir'ire quẽnaro ĩre yimasiñuju Dios. To bajiri Diore variquẽnagʉ̃ ñari, ĩ yarã Jacob jãnerabatia rãca, ĩre ĩna yirʉ̃cʉbʉoroti vire ĩre bʉabosarʉamasiñuju. To ĩ yitʉoĩaboajaquẽne, ĩre bʉarotibetimasiñuju Dios.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 David macʉ Salomón ñamasir'ijʉa Diore ĩre vi bʉabosamasiñuju yuja —yiyuju Esteban, ʉjarãre gotigʉ.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 To yicõa, quẽna gotirũtuasuju ĩ: —To bajiboarine, masa ĩna quẽnoriavire ñabecʉmi Dios, Diore ĩre gotirẽtobosamasir'i, ado bajiro ucamasire ñajare:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 — ausente —
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 — ausente —
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 To bajiro ĩnare yigajano, ado bajiro ĩnare gotirẽmoñuju quẽna: —Dios ocare ajitirʉ̃nʉbetirũgũaja mʉa. “Dios magʉ̃mi” yirãre bajiro ĩ ocare ajiteaja mʉa. Mani ñicʉare bajiro Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santore cʉdimena ñaja mʉa.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Sĩgʉ̃, Diore gotirẽtobosar'i, mʉa ñicʉa quẽnaro ĩna yir'i manicoayumi. To bajiri, Cristo rojose yibecʉre, ĩ ejarotire gotiriarãre quẽne ĩnare sĩamasiñuma mʉa ñicʉa. To yiriarã ñari, cãnʉribʉsane “Jesúre ĩre sĩato” yirã ĩre ĩaterãre ĩsirocayuja mʉa. To bajiro mʉa yijare, ĩre sĩañuma.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Dios ĩ rotimasirere cʉdibetirũgũaja mʉa, ángel mesa sʉori mʉa ñicʉa ĩna gotiecore ti ñaboajaquẽne —ʉjarãre ĩnare yiyuju Esteban.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Tire ajicõari, yaia guarãre bajiro guji ĩoñujarã ĩna, Estebanre bʉto jũnisinirã ñari.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 To bajiro ĩre ĩna yiboajaquẽne, Esp'iritu Santo ĩ masisere ʉjar'i ĩ ñajare, bʉtobʉsa ĩre ejarẽmoñuju Esp'iritu Santo. To bajiri, õ vecajʉ ĩamʉogʉ̃ne, Dios ĩ ñasere ĩabʉjayuju. To bajicõari, ĩ riojojacatʉa ñagʉ̃re Jesúre quẽne ĩañuju.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Tire ĩacõari, ado bajiro ʉjarãre ĩnare yiyuju Esteban: —Ĩaña mʉa quẽne. Ʉ̃mʉagasero soje jãnacoajʉ. Dios ĩ roticõacacʉ, ĩ riojojacatʉajʉare ñaami —yiyuju Esteban.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 To ĩ yijare, quẽna ĩ tudiñagõrotire ajiterã, ĩna gãmo gojerire bibeyujarã ĩna. To yi, ĩna jediro bʉto avasãcõari, ĩre ñiarã ũmarẽjañujarã ĩna.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 To yicõari, ti maca sojʉajʉ ĩre vejacoasujarã ĩna, gʉ̃tarine ĩre reasĩaroana. Tojʉ eja, ĩna sudi joeayere vejecõari, Saulo vãme cʉtigʉre ĩre ĩsiñujarã ĩna, “Tire codebosato” yirã. To yicõari, gʉ̃tarine Estebanre ĩre reasʉovasujarã ĩna.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Gʉ̃tane ĩre ĩna reañarone, Jesúre ado bajiro sẽniñuju Esteban: —Jesús, yʉ ʉjʉ yʉ ʉsʉre bocaãmiña mʉ —yiyuju Esteban.
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 To yi, gʉsomuniari tuetucõari, avasãñuju Esteban: —Yʉre rojose ĩna yisere ĩnare masirioya mʉ —Jesúre ĩre yisẽniñuju Esteban. To yigajanogʉ̃ne, rijacoa tʉjasuju Esteban.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.