Atos 5

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anan'ias vãme cʉtigʉ ĩ manajo Safira rãca, quẽnaro yirã me ñañujarã ĩna. Anan'ias ĩ manajo rãca ĩna ya vesere gãjerãre ĩsiñujarã. To yicõari, gãjoa bʉjayujarã ĩna.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Anan'ias ĩ manajo rãca cojoro cõro tʉoĩañujarã ĩna. To bajiri gãjoa mojoro yayioyujarã ĩna. To yicõari Jesús gotiroticõasʉoriarãre ĩsigʉ̃ vacoasuju, rʉyasere. Ĩna tʉjʉ ejacõari, —Ado cõrone bʉjabʉ yʉ —ĩnare yiĩsiñuju Anan'ias.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre yiyuju Pedro: —Anan'ias, ¿no yigʉ Diore ĩategʉre vãtia ʉjʉre cʉdiati mʉ? ¿Mʉ ya vese me ñari, mʉ ĩsiriavesema? ¿Ti vese vaja mʉre ĩna ĩsirema, mʉ ye me ñari? To bajiro ti bajiboajaquẽne, “Ti vese vaja ñaro cõrone mʉare ĩsiaja yʉ”, yitoaja mʉ. To bajiro yʉare mʉ yitojama, yʉa rĩrene yitogʉ me yaja mʉ. Diore, Esp'iritu Santore quẽne yitogʉ yaja mʉ —yiyuju Pedro, Anan'iare.
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 — ausente —
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 To ĩ yisere ajicõari, rijaquedicoasuju Anan'ias. To bajiro ĩ bajirere ajicõari, bʉto güiyujarã toana.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Sĩgʉ̃ri mame bʉcʉarã Anan'ias rujʉre gũmacõari, ĩre yujerã vacoasujarã ĩna.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Tres hora bero ejayuju Anan'ias ñaboar'i manajo. “To bajiro bajiriaroja”, yibesuju so.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 To so ejarone, —¿Adi ñati vese vaja, jediro mʉa bʉjare? —sore yiyuju Pedro. —Ti ñaro cõrone ñaja —ĩre yicʉdiyuju so.
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 To so yisere ajicõari, ado bajiro sore yiyuju Pedro: —¿No yirã mʉ manajʉ rãca cojoro cõro tʉoĩacõari, Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santore yitorʉari mʉa? Õ tʉsaroma mʉ manajʉre yujerã variarã. Mʉre quẽne ãmiaroana yirãma, mʉre yujerʉarã —sore yiyuju Pedro.
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 To ĩ yirirĩmarone, rijaquedicoasuju sojʉama. Sãjanane, rijaqueariore ĩabʉjayujarã mame bʉcʉarã. To bajiri sore ãmibudicõari, so manajʉre ĩna yujeriaro tʉjʉ sore yujeyujarã.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 To bajiri, Jesúre ajitirʉ̃nʉrã ñajediro, to yicõari, ĩna tʉana quẽne, “To bajiyuju” yisere ajicõari, bʉto güiyujarã ĩna.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Tirʉ̃mʉrire Jesúre ajitirʉ̃nʉrã jediro sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi, Salomón vãme cʉtijacatʉajʉare rẽjarũgũñujarã ĩna. To bajicõari, Jerusalén macana ĩna ĩaro rĩjoro Dios ĩ masise rãca ĩaĩañamanire yiĩoñujarã ĩna Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarã.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 To bajiri, Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre, “Quẽnarã masu ñaama”, ĩnare yirʉ̃cʉbʉoyujarã Jerusalén macana. To bajiro yiboarine, Anan'ias ĩ manajo Safira mesa ĩna bajirere masicõari, “‘Jesúre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñaja yʉ quẽne’ yisocacõari sãjarʉcʉja yʉ”, yibesujarã ĩna, güirã.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 To bajiri jãjarãbʉsa ñarũtuasujarã Jesúre ajitirʉ̃nʉrã. Rõmia quẽne, ʉ̃mʉa quẽne ñañujarã.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Ĩaĩañamanire Pedro ĩ yiĩorere ajicõari, rijaye cʉtirãre ĩna jesariajaʉri rãcane maa tʉ ĩnare juaejoyujarã ĩna. To bajiro ĩna yiejorã, Pedro ĩ rẽtorotire yuñañujarã, “Yʉare moaĩato ĩ” yirã. “Ĩ moaĩabetijaquẽne, ĩ vãti mani joere ti rẽtojama, caticoarʉarãja mani” yirã, yuñañujarã ĩna.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 To bajicõari, ti maca tʉana jãjarã masa vasujarã, Jerusalénjʉre, rijaye cʉtirãre, to yicõari ĩna ʉsʉrijʉre vãtia sãñarãre quẽne juavana. To bajiri rijaye cʉtiboariarã catijedicoasujarã. Ĩna ʉsʉrijʉre vãtia sãñarãre, vãtiare ĩnare bureayujarã ĩna, Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarã.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Tire ajicõari, paia ʉjʉ ĩ rãcana, saduceo masa quẽne bʉto jũnisiniñujarã, Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarãre.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 To bajiri ĩnare ñejeroticõari tubiberiavijʉ tubiberotiyujarã ĩna, Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarãre.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 To ĩna yiboajaquẽne, tubiberiavijʉ ĩna ñaro, ángel ĩnare ruyuayuju ĩ, ñamijʉ. To bajicõari, ĩnare jãnabucõañuju.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Ĩnare jãnabucõari, —Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ vasa mʉa —yiyuju. —To ejacõari masare gotiba, Dios ĩ catisere ĩna cʉorotire yirã —ĩnare yiyuju ángel.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 To bajiri busurijʉ jẽjʉ, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire sãjaejacõari, masare ĩnare gotimasioñujarã quẽna. Dios oca masare ĩna gotimasio ñarone, paia ʉjʉ, ĩ rãcana, to yicõari, Israel sitana ʉjarã quẽne rẽjañujarã ĩna. To yicõari, “Tubiberiavijʉ ñarãma” yirã, ĩnare jiroticõañujarã ĩna.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Ĩna jiroticõariarã tubiberiavijʉre ĩna ejaro, mañujarã ĩna. To bajiboa, tudicoasujarã ĩna, gotirã tudiana.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Tudiejacõari, gotiyujarã ĩna: —Tubiberiavi quẽnaro turiaro ti ñarore ejaboabʉ yʉa. Ti vire coderimasa quẽne tone ñaboama ĩna. To bajiboarine sojere jãnacõari yʉa ĩajama, mama ĩna, Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarã —yigotiyujarã ĩna, tudiejana.
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Tire ajicõari, paia ʉjʉ, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire coderimasa ʉjʉ quẽne, no yimasibesujarã ĩna yuja. “To bajiro ĩna bajijama, ¿no bajiro yiroana yirãda ĩna?”, yiyujarã ĩna.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 To ĩna yitʉoĩarejaiñarone sĩgʉ̃, ĩna tʉre ejacõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju: —Mʉa tubibecũboariarãma, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ masare gotimasio ñama ĩna —ĩnare yigotiyuju.
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 To ĩ yijare, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavi coderimasa ʉjʉ, ĩre moabosarimasa rãca Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarãre ĩnare ñejerã vasujarã ĩna. To bajicõari rujaji yimenane, ĩnare ñejecoasujarã, “Rujajine ĩnare mani yijama, manire gʉ̃tane reasĩaborãma masa” yigüirã ñari.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 To bajiro ĩnare yi vacõari, ʉjarã rĩjorojʉare ĩnare ũmato ejayujarã ĩna. Ĩna ejaro ĩacõari, ado bajiro ĩnare yiyuju paia ʉjʉ:
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 —Jesús yere mʉa gotimasiosere, mʉare gotirotibetiboacajʉ yʉa. To yʉa yiboajaquẽne, adoanare Jerusalén macanare ĩna ñaro cõro ĩnare buecudiyuja mʉa. To bajiri sĩgʉ̃ rʉyariaro mano masiama mʉa gotimasiocudisere. “Ĩna sʉorine sĩaecocami Jesús”, yiyuja mʉa, yʉare —yiyuju paia ʉjʉ, Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarãre.
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 To ĩ yisere ajicõari ado bajiro ĩre cʉdiyuju Pedro, ĩ babarã rãca: —Diojʉare cʉdiroti ñaja manire. Masa ĩna rotisere rẽtoro ñaja Dios ĩ rotisejʉa.
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Mani ñicʉa ĩna rʉ̃cʉbʉomasir'ine ñaami Jesúre yucʉ́tẽrojʉ mʉa jajusĩarotir'irene tudicatior'ima.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Õ vecajʉ ñacõari, Jesúre ĩre jiyuju. To bajiri ĩ riojojacatʉa rʉ̃cʉbʉoriajʉre rujigʉmi. Jesús masa ʉjʉ ñarocʉre, ĩna rijato berojʉ rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩna vaborotire ĩnare yirẽtobosarocʉre cũñuju Dios. “Mʉ sʉori Israel jãnerabatia rojose ĩna yisere yitʉjamasirʉarãma” yigʉ, to yicõari, “To bajiro yirãre rojose ĩna yisere masiriomasirʉcʉja yʉ” yigʉ, ĩre cõañuju Dios.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Tire masiaja yʉa. Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santo rãca ñaja yʉa. To bajiri jediro Dios ĩ yirere gotiaja yʉa. No bojagʉre Dios ĩ yirore bajiro cʉdigʉre, Esp'iritu Santore ĩre cõarʉcʉmi —yiyujarã ĩna, Pedro ĩ babarã rãca.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 To ĩ yisere ajicõari, bʉto jũnisinirã ñari, ĩnare sĩarʉayujarã.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Gamaliel vãme cʉtigʉ, ĩna rãcagʉ, Dios ĩ rotimasirere gotimasiorimasʉ ñañuju ĩ, masa ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ. Vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃cõari, —Pedro, ĩ babarãre ĩnare bucõaña —yiyuju, gãjerã ʉjarã rãca ñagõrʉ.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 To yicõari, ado bajiro ĩ babarãre gotiyuju: —Quẽnaro ajiya yʉ yarã mʉa. Ãnoare mʉa yirʉasere quẽnaro tʉoĩaña mʉa.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Teudas ĩ yirere masiritibesa mʉa. Yoabeaja ti, “Ñamasugʉ̃ ñaja” ĩ yiboariaro bero. Tire ajicõari, “Socaro me bajiroja”, ĩre yisʉyaboayujarã cuatrocientos ñarã. Tijʉ bero, gãjerã ĩre sĩacõañujarã. To bajiri ĩre sʉyaboariarã no ĩna bojarone bajicõañuma ĩna. Ĩ gotimasioboare quẽne to cõrone jedicoasuja.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Tijʉ bero, “To cõro ñaama masa” yimasirʉarã, ĩna ucaturotirirʉ̃mʉrire Galileagʉ, Judas vãme cʉtigʉ ñañuju. Ĩre quẽne ĩ gotisere ajicõari jãjarã masa ĩre sʉyaboayujarã. Tijʉ bero, ĩre sĩacõañujarã gãjerã. To ĩna yijare, ĩre sʉyaboariarã no ĩna bojarone bajicõañuma ĩna quẽne.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 To bajiri mʉare gotiaja yʉ: Gõjanabiobesa ãnoare. No ĩna bojarore bajiro yato. Ĩna masune tʉoĩacõari, ĩna gotimasiocudijama, yayiori mene jedicõarʉaroja tia.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Dios ĩ gotirotiserene ĩna yijama, gãjerãre ĩna gotisere “Ajitirʉ̃nʉbeticõato” yirã, no bajiro yimasimenaja mʉa. To bajiri mʉa yirʉasere quẽnaro tʉoĩaña mʉa; Dios ĩ rotiserene yicõari, “Yibetirotirene yiyuja” yirobe —ĩnare yiyuju Gamaliel, ĩ babarãre.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 To ĩ yisere ajicõari, —Socʉ me yaja mʉ. To bajiro masu bajirʉaroja ti —yiyujarã ĩna. To yi, Pedrore, to yicõari, ĩ babarãre quẽne jiejocõari, ĩnare bajerotiyujarã ĩna yuja. Ĩnare bajegajano, Jesús yere ĩna gotimasiosere gotirotibesujarã ĩna yuja. To yicõari, ĩnare budirotiyujarã.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 To bajiro ĩnare ĩna yiro bero, Pedro, ĩ babarã rãca ʉjarã vatoare ñariarã, variquẽnase rãca budicoasujarã. Jesúre mani ajitirʉ̃nʉse sʉori rojose yiecoaja mani. “‘To bajiro bajirʉarãma, Jesúre ajitirʉ̃nʉ tʉjamena ñari’ Dios ĩ yire ñajare, bajiaja mani”, yitʉoĩa variquẽna budiasujarã.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 To bajiri Jesús yere ʉjarã ĩna gotirotibetiboajaquẽne, masare gotimasio tʉjabesujarã ĩna. Tocãrãcarʉ̃mʉne Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre, to yicõari ĩna ya virijʉre quẽne Jesucristo yere masare gotimasiocudirũgũñujarã ĩna.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.