Atos 4

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 To bajiri Pedro, Juan rãca, ado bajiro masare gotimasioñujarã ĩna: —Jesús, sĩaecogʉ ñaboarine, quẽna tudicaticoasumi. To bajiri mani quẽne tudicatirʉarãja, yimasiaja mani —yiyujarã Pedro, Juan rãca. To ĩna yiñarore paia, to yicõari, saduceo masa quẽne ejayujarã ĩna. Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire coderimasa ʉjʉ quẽne ejayuju ĩ. Bʉto jũnisiniejayujarã ĩna, Pedro, Juan rãca to bajiro ĩna gotimasiosere ajicõari.
1 Firis afa naatu Tafaror Bar gagamin kaifenayah hai ukwarih, Sadducee bairi hiyen hina Peter, John hairi hibat sabuw hai tur hi’owen biyah hitit.
2 — ausente —
2 Ya so’ar yen bufutih, anayabin Peter John hairi sabuw hi’obaiyih hio, “Sabuw karam boro morobone hinamisir maiye, Jesu morobone mimisir maiye na’atube.”
3 To bajiri Pedrore, Juanre quẽne ĩnare ñejecõari, tubibe, vaveocoasujarã ĩna, rãiorijʉ ti ñajare.
3 Peter, John hairi hibuwih hifatumih hin dibur bar hiyariyih imaim hi’in, anayabin veya re mar fo.
4 To bajiro ĩnare ĩna yiboajaquẽne, Jesús ocare ajicõari, jãjarã ajitirʉ̃nʉsʉoyujarã ĩna. To bajiri ʉ̃mʉa cinco mil ñañujarã ĩna.
4 Baise sabuw iyab nati rou’ay gagamin wanawanan hima binan hinonowar, hitumatum naatu orot nati kou’ay wanawanan hibiyab yena 5,000 bai.
5 To bajiri busurijʉ tudirẽjañujarã ĩna quẽna, jud'io masa ʉjarã, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa, to yicõari, bʉcʉrã quẽne.
5 Marto marauman sabuw hai bonawiyenayah, ai’in naatu Ofafar bai’obaiyenayah etei Jerusalemamaim kou’ay hibai.
6 Paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ Anás, to yicõari, ĩ yarã Caifás, Juan, Alejandro ñañujarã ĩna quẽne.
6 Annas Firis Gagamin na nati’imaim, Kaiafas hairi, John, Alexander naatu orot afa iyab Firis Gagamin ana nibur wanawananamaim hima’am auman hina.
7 To bajiri, Pedro, Juan rãca tubibe ecoriarãre, jirotiyuju Anás. To ĩ yijare, ĩ rĩjorojʉare ejarʉ̃gʉ̃ ejayujarã Pedro, Juan rãca. To ĩna ejaro, ado bajiro ĩnare sẽniĩañuju Anás: —¿Ñimʉ masare mʉare gotimasiorotimasiri? ¿Ñimʉ ĩ masise rãca micagʉ̃re catiomasiri mʉa? —ĩnare yisẽniĩañuju Anás.
7 Peter John hairi hibuwih hina nahimaim hibat naatu hibusuruf hibabatiyih hio, “Kwa mi’itube kwasinaf orot igewasin? Naatu fair menane kwabai iti kwasinaf? O yait wabinamaim kwasinaf?”
8 To bajiro ĩ yisẽniĩaro, Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca cojo vãme rʉyabeto quẽnaro cʉdiyuju Pedro: —Yʉa ʉjarã, bʉcʉrã quẽne, quẽnaro yʉre ajiya. “¿Ñimʉ ĩ masise rãca micagʉ̃re catiomasiri mʉa?” yʉare mʉa yisẽniĩasere cʉdirʉcʉja yʉ.
8 Imaibo Peter Anun Kakafiyin iwanasum batabat iyafutih eo, “Sabuw bonawiyenayah naatu regaregah ai’in.
9 — ausente —
9 Aki kwa’afi orot an kafikafirin biyanamaim sawar gewasin iti matar kwa’i’itin isan naatu mi’itube bigewasin isan kwabibatiyi,
10 “Quẽnaro masiato” yirã, adi macana, to yicõari, “Israel sitana ñaro cõrone masiato” yirã, ñamasusere mʉare gotiaja yʉa. Jesucristo Nazaret macagʉ sʉorine micagʉ̃ ñaboar'i catimasimi. Jesús, yucʉ́tẽrojʉ mʉa sĩar'ine, Dios ĩ tudicatior'ine, micagʉ̃ ñaboagʉre ĩre catiomasimi.
10 i boro iti na’atube atao, kwa naatu sabuw tutufin etei Israel wanawanan kwama’am kwataso’ob, orot boun iti namaim biyan tutufin etei igewasin ebatabat, i Jesu Keriso Nazareth mowan kwabai onaf afe’en kwa’asabun naatu morobone God bora’ah maiye mimisir i wabinamaim iti orot yawas.
11 Tirʉ̃mʉjʉ David ñamasir'i ado bajiro ucamasiñumi: “Gʉ̃ta rãca vi quẽnorimasa coja gʉ̃tare rocarãma. Ĩna rocaria ñaboarine, gajea gʉ̃ta rẽtoro quẽnarica ñarʉaroja tia. Tia gʉ̃ta sʉorine quẽnarivi quẽnorʉcʉmi Dios. Tia manijama, quẽnomasibetibogʉmi”, yiucamasiñumi. “Ado bajiro bajiaja” yire ũni ñaja adi: Mʉa jud'io masa ʉjarã, Jesúre ĩre bojabesuja mʉa. To bajiboarine ñamasugʉ̃ ñaami.
11 Iti orot isan Bukamaim hikirum hio,
12 Jesús rĩne ñaami adi macarʉcʉroana masa, ĩna rijato berojʉ, rojose ĩna tãmʉoborotire ĩnare yirẽtobosarocʉ, Dios ĩ cõar'i. Gãji to bajiro manire yirẽtobosagʉ maami —yiyuju Pedro.
12 Yawas boro men yait ta biyanamaim tanatita’ur, anayabin tafaram tutufin wanawanan men yait ta wabin nati na’atube ema’ama boro imaim niyawasitamih.”
13 To bajiri Pedro, Juan rãca quẽnaro masirãre bajiro ĩna ñagõsere ajimasicõañujarã ʉjarã. “Papera buebetiriarã ñaboarine, quẽnaro ñagõama ĩna. Jesúrãca ñarũgũriarãne ñaruyuama ĩna. To bajiri ĩre bajirone gotimasioama”, yitʉoĩañujarã ĩna, ʉjarã.
13 Naatu Peter John hairi hibitafofor hi’itin ana veya hi’inanih iti orot i kirumatih, orot maiyow bar ma’anih, naatu hifofofor men kafaita, imaibo hi’inanih hiso’ob iti orot i Jesu bairi hima hireremor.
14 To bajiri micagʉ̃ ñaboar'i, Pedro, Juan rãca ĩ ñajare, “Rojose yiyuja mʉa”, yimasibesujarã ʉjarã.
14 Naatu iban maiye orot hibiyawas i bairi hibatabat hi’i’itin hai tur etei sawar.
15 To yi, budiarotiyujarã ʉjarã, Pedrore, to yicõari Juanre quẽne. To yicõari ado bajiro ĩna masune gãmerã ñagõñujarã ĩna: —¿No yirãti mani ĩnare, Pedrore, Juanre quẽne? Jerusalén macana ĩna ñaro cõrone masiama micar'ire ĩna catiorere. To bajiri, “Socarã yama”, yimasiña maja.
15 Imih hi’uwih Kaniser hai efan hihamiy ufun hitit naatu i taiyuwih hibabatiyih ef hinuwet hio.
16 — ausente —
16 “Abisa boro tanasinaf iti orot isah? Sabuw etei Jerusalem wanawananamaim tama’am hiso’ob iti sawar gagamin ta hisinaf, naatu it boro men karam tanibun wa’irimih.
17 To bajiri ado bajiro ĩnare gotiroti ñaja: “Jesús yere quẽna mʉa ñagõrẽmojama, rojose tãmʉorã vana yaja mʉa”, ĩnare yiroti ñaja, “To cõrone Jesús yere gotibatobeticõato yuja” yirã —yitʉoĩañujarã ʉjarã.
17 Baise iti sawar tasasar tit sabuw wanawanah run isan, it boro tana’otanih naatu tanimatnuwih iti orot wabinamaim men sabuw hini’obaiyihimih.”
18 To yi, quẽna ĩnare jisõñujarã ĩna, Pedrore, to yicõari, Juanre quẽne. Ĩna sãjaejarone: —Jesús yere masare gotimasiobesa mʉa —yiboayujarã ĩna, Pedrore, to yicõari, Juanre quẽne.
18 Imaibo hi’af maiye hirun naatu hiofafarih Jesu wabinamaim men hinabinan naatu men yait ta hini’obaiy maiye’emih.
19 To bajiro ʉjarã ĩna yisere ajicõari, ado bajiro cʉdiyujarã Pedro, Juan rãca: —Mʉare yʉa cʉdijama, Diore cʉdimena yirãja yʉa. To bajiri, mʉa tʉoĩajama, mʉajʉare yʉa cʉdijama, ¿riojo yirã yirãjari yʉa?
19 Baise Peter, John hairi hi’awar foten hio, “Kwa taiyuw kwafufun kwa’itin, God nanamaim kwa fana anabaib i gewasin o God fanan anabaib i gewasin?
20 Jesúre yʉa ĩacati, yʉa ajicatire quẽne, tire gotitʉjamasimenaja —yiyujarã Pedro, Juan rãca.
20 Aki taiyuwi abistan a’itin naatu anonowar iti tur boro men anihamiy.”
21 Tire ajicõari, —Gotimasiobeticõaña, Jesús yere. Jesús yere mʉa gotijama, rojose tãmʉorʉarãja mʉa —yiyujarã ʉjarã quẽna. Micagʉ̃ ĩ catisere ĩacõari, “Quẽnaro yigʉ ñaami Dios”, yiyujarã masa. To ĩna yisere ajirã ñari, Pedrore, to yicõari, Juanre quẽne rojose ĩnare yimasibesujarã ĩna. To bajiri ĩnare budiroticõañujarã ʉjarã.
21 Obiruwen tur afa hio ufunamaim hibotaitih hin, baikwatutunen ana ef men ta ma’am boro hititih, anayabin sabuw etei’imak abisa mamatar isan God hibobora’ara’ah.
22 Micagʉ̃ ñaboar'i, Pedro, Juan rãca ĩna catior'i, cuarenta cʉ̃mari rẽtobʉsaro tʉsacʉ ñañuju ĩ.
22 Naatu orot nati yayawas ana kwamur i 40 tafanamaim.
23 Budicoanajʉma, ĩna babarã tʉjʉ vacoasujarã Pedro, Juan rãca. Tojʉ ejacõari paia ʉjarã, to yicõari, bʉcʉrã quẽne, ĩnare ĩna yirere gotiyujarã ĩna.
23 Hibobotaitih ufunamaim Peter, John hairi hin hai sabuw biyah firis ukwarih naatu regaregah ai’in mi’itube hi’u’uwih etei hai tur hi’owen.
24 Tire ajicõari, sĩgʉ̃re bajirone tʉoĩacõari, ado bajiro Diore sẽniñujarã ĩna: —Dios, yʉa jacʉ, mʉ rĩne ñajediro masirẽtogʉ̃ ñaja mʉ. Mʉne, ʉ̃mʉagaserore quẽnoñuja, sitare quẽne, riagarire quẽne jediro. Adi macarʉcʉroayere jediro rujeoyuja mʉ.
24 Iti hinonowar etei’imak auta’imon yoyobanamaim fanah hibora’ah God isan hio, “Regah fair matuwanin, mar, tafaram naatu riy baimatarenayan, naatu wanawanahimaim sawar etei auman ana baimatarenayan.
25 Tirʉ̃mʉjʉ yʉa ñicʉ mʉ bojarore bajiro yimasir'i David ñamasir'i, Esp'iritu Santo ĩ ejarẽmose rãca ado bajiro ucamasiñumi:
25 Anun kakafiyinamaim a’akir orot, aki uwai David awanamaim eore eo,
26 — ausente —
26 Tafaram ana aiwob baiyow isan teyayabuna,
27 Socʉ me yimasiñumi David. Ĩ gotimasiriarore bajirone bajicajʉ. Ʉjʉ Herodes, Poncio Pilato vãme cʉtigʉ quẽne, jud'io masa, to yicõari, jud'io masa me quẽne, rẽjacama ĩna. Mʉ bojase rĩne yigʉre, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, mʉ cõar'ire Jesúre rojose ĩre yirʉarã rẽjacama ĩna.
27 Turobe Herod, Pontius Pilate hairi Ufun Sabuw naatu Israel sabuw bairi iti bar merar gagaminamaim hibobaita’ay o a Roubininenayan orot wabin Jesu, o a’akir wairafin kakafiyin isan hiyakitifuw.
28 “Ado bajirone bajirʉaroja” mʉ yiriarore bajiro yirã, to bajiro yicama ĩna.
28 Iti sabuw i marasika o a kok abisa mataramih a fairamaim iyayakitifuw i nonowatin hisinaf emamatar.
29 To bajiri Dios yʉa jacʉ, yʉare ajiya. “Rojose tãmʉorʉarãja mʉa” yʉare ĩna yisere masiritibesa mʉ. Mʉ yirore bajiro mʉre cʉdirʉaja yʉa. To bajiri yʉare yirẽmoña mʉ, “Ñie güimenane Jesús ĩ goticatire quẽnaro gotiato ĩna” yigʉ.
29 Naatu boun Regah, aki teo’obiruwi kunowar, aki o a’akir wairafi kwibaisi fair kwiti, saise ana batkikin a tur anabinan.
30 Mʉ masise rãca masa rijarãre catioya mʉ. Ĩaĩañamanire quẽne yiya mʉ, “‘Jesús, Dios ĩ bojase rĩne yigʉ, ĩ macʉ sʉorine to bajiaja ti’ yato ĩna masa” yigʉ —yiyujarã ĩna, Diore sẽnirã.
30 Uma kuru’atayan o a’akir kakafiyin Jesu wabinamaim yawas kwiyafar etit naatu ina’inanen fokarih, baifofofor, kusinaf.”
31 Diore ĩna sẽnigajanoro, sita nʉrʉañuju. Tirĩmarone, Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santo, ĩ masisere ĩnare ĩsiñuju. To ĩ yijare, cojo vãme rʉyabeto Dios ĩ bojarore bajirone güimenane, Dios ocare masare gotiyujarã ĩna.
31 Yoyoban hibisawar ufunamaim, efan nati hima’ama’amaim busuruf ibiguw, naatu Anun Kakafiyin iwanih hitafofor hitit hibusuruf God ana tur hibinan.
32 Jesúre ajitirʉ̃nʉrã sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ñañujarã ĩna. Ĩna cʉosere, “Yʉ sĩgʉ̃ ye ñaja”, yibesujarã ĩna. Ñajedirore, “Mani ye ñaja” yirã, ĩna babarãre ĩsiñujarã ĩna.
32 Baitumatumayah hai not naatu dogoroh etei na ta’imon matar. Men yait ta ana sawar akisin nowan rouwamih, baise hai sawar etei hifafarambonen.
33 Jesús ĩ bajireayere gotimasio tʉjabesujarã Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarã. “Jesús, rijacoaboarine, tudicaticõari ñaami quẽna”, yigotiyujarã ĩna, masare. To bajiro quẽnaro ĩnare yigoticõari, ĩaĩañamanire ĩnare yiĩoñujarã. “To bajirone quẽnaro yiñato ĩna” yigʉ, Jesúre ajitirʉ̃nʉrã ĩna ñaro cõrone quẽnaro ĩnare yirẽmoñuju Dios.
33 Tur Abarayah fair gagamin maiyow iwanih hibat Regah Jesu ana misir maiye hiorerereb, naatu manaw kabeber Godane gagamin maiyow tafahimaim isuwai ra’iy.
34 Sita cʉorã, viri cʉorã, gãjerãre ĩsiñujarã ĩna. To yicõari, gãjoa bʉjayujarã. Gãjoa bʉjacõari, Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarãre ĩsiñujarã ĩna, “Maioro bajirãre ĩnare ĩsiato” yirã. To bajiri ĩna rãcana nijʉa maioro bajigʉ mañujarã yuja.
34 Naatu nati kou’ay wanawananamaim men yait ta sawar isan biyababanamih, anayabin sabuw iyab isah me hima’am naatu bar hima’am i hiyateten hitobon kabay hibow hina,
35 — ausente —
35 tur abarayah nahimaim hiyaraiyen naatu i hibow sabuw hai yababan ana fofoninamaim hifafaramih.
36 To bajiro Jesúre ajitirʉ̃nʉrã vatoare, sĩgʉ̃ jud'io masʉ levita jũnagʉ ñañuju ĩ. José vãme cʉtigʉ ñañuju. Chipre vãme cʉtiyoajʉ ruyuar'i ñañuju ĩ. Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarã, Josére gajeye ĩre vãme yiyujarã, Bernabé. Griego ocama, “Quẽnase gãjerãre oca cʉtigʉ” yire ũni ñañuju ti vãme.
36 Iti na’atube mamatar ana veya baitumatumayan orot ta wabin Joseph Levite ana bowabow orot ta, Cyprus imaim tufuw, naatu tur abarayah wabin ta Barnabas hiwab (anayabin Koufair Ana Orot).
37 Sita cʉoyuju José. Tire gãjire ĩsiñuju ĩ. Ti vajane gãjoa bʉjacõari, Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarãre ĩsiñuju, “Maioro bajirãre ĩsiato” yigʉ. Quẽnaro yigʉ ñañuju José.
37 Ana me ya’atait hitubun naatu kabay bai na tur abarayah itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.