Atos 2

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pentecostés boserʉ̃mʉre Jesúre ajitirʉ̃nʉrã rẽjañujarã ĩna.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 To bajiro ĩna bajiñarone, ñaro tʉsarone bʉsi ocaruyuayuju õ vecajʉ. Bʉto mino cʉtiejarore bajiro ejayuju, ĩna ñarivijʉre.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 To bajicõari, jea ʉ̃jʉsere bajise ruyuayuju. To bajicõari tocãrãcʉrene ĩnare quedireajeoyuju.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 To bajiro ti bajirone, Dios ĩ cõagʉ̃, Esp'iritu Santo ĩnare ejayuju, tocãrãcʉrene. Ejacõari, ĩna ñagõmasirotire ĩnare ʉjoyuju. To bajiro ĩ yijare, tocãrãcʉne ricatiri rĩne ñagõjedicoasujarã ĩna, gãjerã masa yere.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Pentecostés boserʉ̃mʉ ñaro, jud'io masa Jerusalén macajʉre boserʉ̃mʉ ĩarã ejariarã ñañujarã, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Jud'io masa ñaboarine, ricatiri rĩne ñagõrã ñañujarã, gaje macariana vadiriarã ñari.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 To bajiri mino vatore bajiro ti bʉsisere ajicõari, jãjarã masa rẽjañujarã ĩna, ti bʉsirojʉre. To ejacõari ĩna ajijama, ricati oca ñagõrã ñaboarine, sĩgʉ̃ rʉyariaro mano ĩna ocare ajiyujarã ĩna. To bajiri, no bajiro yimasiña mañuju ĩnare.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 No yimasibeticõari, ĩna masune ado bajiro gãmerã yiyujarã ĩna: —¿Galileana me ñati, mʉa ĩajama?
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Galileana, mʉa ocare, yʉa ocare quẽne ñagõmasimena ñaboarine, ãnoajʉama, ¿no bajiro yicõari, mani ocare ñagõmasiati ĩna yuja?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Adocãrãca sitana vadiriarã ñaja mani: Partia, Media, Elam, Mesopotamia, Judea, Capadocia, Ponto, Asia, Frigia, Panfilia, Egipto, to yicõari, Cirene maca adojʉana Africana quẽne, Roma macajʉ vadiriarã sĩgʉ̃ri jud'io masa quẽne ñaama.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 — ausente —
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 To yicõari, gãjerã jud'io masare bajiro Diore rʉ̃cʉbʉorã Roma macajʉ vadiriarã ñaama ĩna quẽne. Creta, Arabia vadiriarã quẽne ñaama. To bajiro mani bajiboajaquẽne, Dios quẽnaro manire ĩ yiñasere mani oca rãca manire gotiama, Galileana ñaboarine —gãmerã yiyujarã ĩna.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 To bajiro yitʉoĩarejaica yirã, no bajiro yimasibesujarã ĩna. To bajiri ado bajiro gãmerã yicõa ñañujarã: —¿Ñie ũnire yirã, to bajiro yati ĩna? —gãmerã yisẽniĩañujarã ĩna.
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Gãjerãjʉama: —Mecʉrã yama, yiajatud'iyujarã ĩna —Jesús buerimasa ñariarãre.
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 To bajiro ĩna yiajatud'isere ajicõari, jʉaãmo cõro, coja jẽnituarirãcʉ ñarã rãca vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃ñuju Pedro. Vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃cõari, bʉto tutuase rãca ado bajiro gotiyuju Pedro, to rẽjarã ĩna ajijediro: —Quẽnaro ajiya yʉ yarã, yʉ gotisere, Jerusalén ñarã quẽne.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 “Mecʉrã yaja mʉa”, yʉare yirãja mʉa. Mecʉrã me yaja yʉa. Busurijʉaca ñaja maji. Masa mecʉriajʉ ejabeaja maji.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Ado bajirojʉa bajiaja: Yʉare mʉa ĩase, “To bajiro bajirʉaroja”, yiyuju Diore gotirẽtobosamasir'i, Joel. Ado bajiro yiucamasiñuju:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 — ausente —
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 — ausente —
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 — ausente —
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 — ausente —
20 Veya matan boro nagugum
21 — ausente —
21 Orot yait
22 To yicõa, quẽna tudigotiyuju Pedro: —Dios ĩ beserimasa ajiya mʉa. Nazaret macagʉ Jesús ĩaĩañamanire Dios ĩ masise rãca mʉare yiĩoñumi. To bajiri, “Dios ĩ rotirore bajiro yiyumi Jesús”, yimasiaja mʉa, tire ĩacana ñari.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 To bajiro yimasirã ñaboarine, Jesúre ĩaterãre ocasãñuja mʉa. To yicõari, yucʉ́tẽrojʉ ĩnare jajurotiyuja mʉa, ĩre. Tire mʉa yiroto rĩjorojʉne masicõañuju Dios. “To bajiro rojose ĩre ĩna yiboajaquẽne, quẽnasejʉare yirʉcʉja yʉ” yigʉ, ĩre cõañuju Dios, Jesúre. To bajiri mʉare matabesumi, “Jesúre ĩre sĩato ĩna” yirã, ĩre ĩaterãre mʉa ĩsiboajaquẽne.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 To bajiro Jesúre mʉa yiboajaquẽne, Diojʉama, Jesús ĩ sĩaecoro bero, quẽna ĩre catiocõañumi. To bajiri rijayayicõa tʉjabesumi Jesús, no yiyamagʉ̃ ñari.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 To bajiri tirʉ̃mʉjʉ mani ñicʉ David ñamasir'i, Jesús ĩ bajirotire yigʉ, ado bajiro ucamasiñumi ĩ:
25 David nati orot isan eo,
26 — ausente —
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 — ausente —
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 — ausente —
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Ĩ tʉoĩase mere yimasiñuju ĩ. Ĩ rijato, adone ĩre yujerocamasiñujarã, ĩrema. “Ado ñaja ĩre yujeriaro”, yimasiaja mani.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 To bajiro bajirotire goti rĩjoro cʉtirimasʉ ñamasiñuju David. “Berojʉ ‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃, yʉ jãnami ñarʉcʉmi. Yʉre bajiro ʉjʉ ñarʉcʉmi”, yimasiñuju David, Diore gotirẽtobosagʉ.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 To bajiro ti bajirotire masigʉ̃ ñari, “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ Cristo rijacoaboarine, ĩ tudicatirotire ucamasiñuju. “Ĩna yujerojʉne ñacõa ñabetirʉcʉmi Cristo. To bajicõari, ĩ rujʉ quẽne, boabetirʉaroja. To bajigʉ ñari, tudicaticoarʉcʉmi quẽna”, yiucamasiñuju.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Jesús ĩ rijato bero, ĩre tudiĩacajʉ yʉa. To bajiri, “Dios ĩre catioyumi”, yimasiaja yʉa.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Jesúre, õ vecajʉ ñacõari, ĩre jiyuju Dios. To bajiri rʉ̃cʉbʉoriajʉre Dios ĩ rujiro riojojacatʉajʉare rujigʉmi. Tojʉre Dios ĩ gotiriarore bajirone, “Esp'iritu Santore rotiya mʉ”, Jesúre ĩre yiyuju. To bajiri Jesújʉa yʉare cõañumi, Esp'iritu Santore. Jẽjʉ mʉa ĩase, mʉa ajise quẽne, Esp'iritu Santo ĩ ejajare, bajibʉ ti. Tine ñaja ti, Dios ĩ cõagʉ̃ Esp'iritu Santo ĩ ejase.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Quẽna David ñamasir'i ĩ bajimasirere gotiaja yʉ. David ĩ masu ĩ bajirotire yigʉ me, ucamasiñuju. Ĩ rujʉ, Dios ĩ ñarojʉre mʉjabetiriaroja. To bajiboarine Jesús ĩ mʉjarotire yigʉne, ado bajiro yiucamasiñuju David:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 — ausente —
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 To bajiri, “Israel ñamasir'i jãnerabatiare, ‘Socase me ñaja’ yimasirãjaro” yigʉ, mʉare gotiaja yʉ. Jesúre, yucʉ́tẽrojʉre mʉa sĩar'irene, mani ʉjʉ ñamʉorʉ̃gõrocʉre cõañuju Dios —yiyuju Pedro, masare.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 To bajiro ĩ yisere ajicõari tʉoĩarejai sʉtiritiyujarã ĩna. To bajiri, Pedro rãcanare sẽniĩañujarã: —¿Yʉa yarã, no yirãti yʉa? —yiyujarã ĩna.
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 To bajiro ĩna yirone, cʉdiyuju Pedro: —Rojose mʉa yisere sʉtiriticõari tʉoĩavasoaya. To yicõari, oco rãca bautizarotiya mʉa, “‘Yʉare rijabosar'i ñaami’ Jesúre ĩre yitʉoĩarã ñaja yʉa” yirã. To bajiro mʉa yijama, rojose mʉa yisere masiriocõari, Esp'iritu Santore mʉare cõarʉcʉmi Dios.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Esp'iritu Santore mʉare cõarʉcʉmi, mʉa rĩare quẽne, mʉa jãnerabatiare quẽne, sõjʉanare quẽne. “Yʉ rĩa ñarʉarãja mʉa” ĩ yirere cʉdirã ñajedirore ĩre cõarʉcʉmi Dios —yiyuju Pedro.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Ti rĩne gotigʉ me yiyuju Pedro. Jairo ĩnare gotimasioñuju. To yigʉne ado bajiro gotiyuju: —Masa adirʉ̃mʉana rojose yirã rãca ñabesa mʉa. Cãmotadicoasa mʉa, “Rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩna rãca vatobe” yirã —yiyuju Pedro.
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 To bajiro ĩ yigotisere quẽnaro ajiyujarã ĩna. To bajiri tres mil cõro ñarã, ñarẽmoñujarã ĩna, Jesúre ajitirʉ̃nʉrã. To bajiri, ĩnare bautizarotiyujarã ĩna, “Rojose yirʉabeaja. Dios yarã ñaja yʉa yuja” yirã.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 To bajiri Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarã rãca rẽjañujarã ĩna. Tocãrãcarʉ̃mʉne ĩna rãca rẽjarũgũñujarã. To bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩañujarã ĩna. To bajicõari Diore sẽnirũgũñujarã ĩna. Bare barã quẽne, Jesús ĩ yirotiriarore bajirone yibayujarã ĩna.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Tirʉ̃mʉri Jesús ĩ gotiroticõasʉoriarã jairo ĩaĩañamanire yiyujarã, Dios ĩ masisere ĩnare ĩ cõajare. Tire ĩacõari, no yimasibesujarã ĩna toana ñajediro.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Tocãrãcʉne Jesúre ajitirʉ̃nʉrã sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩañujarã. “Yʉ ye ti ñaboajaquẽne, mʉre ti rʉyajama, ĩsirʉcʉja yʉ”, gãmerã yitʉoĩajedicõañujarã ĩna. Gãjerãre maioro bajirãre ĩacõari, ĩna ye gajeyeũnire ĩsicõari vaja sẽni, juayujarã, ĩna, maioro bajirãre gãjoa ĩsirʉarã.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 — ausente —
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Tocãrãcarʉ̃mʉ sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ñari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre rẽjarũgũñujarã ĩna, Diore sẽnirã. To yigajano, gãjerãre jicoasujarã ĩna, ĩnare barotirã. Ĩna ya virijʉ ejacõari, bare barãne, Jesús ĩ rotiriarore bajirone yibavariquẽnañujarã ĩna. To bajiro bajirã, quẽnase Diore yirʉ̃cʉbʉorũgũñujarã ĩna. To bajiri ĩnare ĩacõari, “Quẽnaro yirã ñaama”, yiĩañujarã ĩna, ti macana. To bajiri, Jesús ĩ masisere ĩnare cõañuju. Ĩnare ĩ cõajare, cojorʉ̃mʉ rʉyabeto ti macana sĩgʉ̃ri, Jesúre ĩre ajitirʉ̃nʉsʉoyujarã ĩna. To bajicõari, Jesúre ajitirʉ̃nʉrã tʉjʉ rẽjañujarã ĩna quẽne. Ĩna rãca ñarã, jãjarãbʉsa ñañujarã, Jesúre ajitirʉ̃nʉrã.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 — ausente —
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.