Atos 27

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Pablore, gãjerã tubibe ecoriarãre quẽne, Italia vãme cʉti sitajʉre ĩnare cõato mani”, yicama ĩna. To yirã ñari, Julio vãme cʉtigʉre, —Ĩnare ũmato vasa —ĩre yicama. Roma macana surarare Ʉjʉ César ĩ beseriarãre rotigʉ ñacami Julio.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Cũmua ñacajʉ Adramitio vãme cʉti macana yaga. Asia sitajʉre varoado bajicajʉ tia. To bajiri tia rãca vacajʉ yʉa. Yʉa rãca ñacami Aristarco vãme cʉtigʉ quẽne. Macedonia sita ñarimaca, Tesalónica vãme cʉti macagʉ ñacami.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Gajerʉ̃mʉ Sidón vãme cʉti macajʉ ejacajʉ yʉa. “Rojose tãmʉoami Pablo” yiĩamaicõari, “Mʉ babarãre ĩnare ĩacudiaya. No mʉ bojase mʉre ĩsiato”, ĩre yicami Julio.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Ti maca ñariarã, vacajʉ yʉa quẽna. To yʉa bajivatone, bʉto mino vacajʉ. To bajicõari, yʉare vẽatʉocajʉ. To ti bajijare, Chipre vãme cʉtiyoa tʉre gãniacajʉ yʉa.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 To bajivana, Cilicia sitare rẽto, Panfilia sitare, Licia sita ñarimaca Mira vãme cʉti macare ejacajʉ yʉa.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Ti macajʉ gajea cũmua Alejandr'ia vãme cʉti macana yagare, Italiajʉ varoado bajiricare ĩacõari, tia rãca yʉare ũmato vacami surara ʉjʉ.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Bʉto mino ti vajare cojorʉ̃mʉ me josari vacõari, Gnido maca cãnamuñarore ejacajʉ yʉa. Yʉa vato riojo bʉto mino ti vacõa ñajare, Creta vãme cʉtiyoa cʉtojʉa vacoacajʉ yʉa. Tiyoa ñarimaca Salmón vãme cʉti macare rẽto, tiyoa tʉre vacajʉ yʉa, mino ti vabetibʉsarojʉa vana.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Josari masu bajivana, Lasea maca tʉ ñarimaca Buenos Puertos vãme cʉti macajʉre ejacajʉ yʉa.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Cojorʉ̃mʉ me vacoacajʉ yʉa. To bajiri tone bʉto yʉare güiocoacajʉ yuja, juebʉcʉ ti cõñajare. To bajiri, ado bajiro ĩnare goticami Pablo:
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 —Vabeticõato. Mani vajama, rojose tãmʉorʉarãja. Cũmua rujacoarʉaroja. Gajeyeũni quẽne yayicoarʉaroja. Mani quẽne sĩgʉ̃ri rujareacoarʉarãja —ĩnare yigotiboacami Pablo.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 To ĩ yiboajaquẽne, ĩre cʉdibeticami surara ʉjʉ. Cũmua ʉjarãjʉa, “Vacoajaro mani” ĩna yisejʉare ajicami.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Ti maca jetaga rocaturiaro juebʉcʉ ti ñajama quẽnabesuju. To bajiri, “Fenice vãme cʉti macajʉ vajaro mani. Ti maca jetaga quẽnaro rocaturiaro ñañuju ti, mino ti vabetibʉsajare. Tojʉ mani ñaro juebʉcʉ rẽtorʉaroja”, yitʉoĩacama ĩna jedirone.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 To bajiri ĩna vatojʉare mino ti vasere ĩacõari, “Vajaro mani”, yicama ĩna. To yi, cũmua ruucũñiariajaʉ ancla vãme cʉtijaʉre tʉ̃amʉosã, tiyoa tʉre vacoacajʉ yʉa.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 To yʉa bajivatone, gajerojʉa bʉto tutuaro mino vadicõari, yʉare vẽaviocõacajʉ ti. Nordeste vãme cʉti ñacajʉ ti.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 To ti bajijare, “Tiyoa tʉbʉsa vanasa mani” yirã, tiare veaquẽnobʉsaboacama ĩna. Bʉtobʉsa mino ti vajare, “Manire ti vẽacõarore bajirone vacoajaro mani”, yicõacama ĩna.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 To bajivana, Cauda vãme cʉtiyoa cõñarore rẽtoanane, mino ti vabetibʉsajare, cũmua jairica tʉre ĩna siajoriare tiare tʉ̃amʉosãcama ĩna, yʉa vacatia jubeajʉ.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 To yigajanocõari, “Saguerobe” yirã, yʉa vacatia rãca quẽnaro siañiacõacama ĩna. Sirte vãme cʉtijʉ cõñanane, “Jõrero vana yaja mani” yirã, ancla vãme cʉtijaʉre rocaroaruucama ĩna. To bajiro ĩna yijare, mino ti vẽacõarore bajirone vacajʉ yʉa.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Gajerʉ̃mʉ to bajirone mino ti vacõa ñajare, bʉto sabecõa ñacajʉ. To ti bajijare, “Rujarobe” yirã, gajeyeũni gãjerãre ĩsirʉarã ĩna juaboarere juarearodecõacama ĩna.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 To ĩna yibusuorirʉ̃mʉ, to bajirone mino vacõari, ti sabecõa ñajare, cũmuayere quẽne juarearodecama ĩna yuja.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Cojorʉ̃mʉ me, muiju ruyubeticami. Ñamire quẽne ñocoa ruyubeticama. Mino ti vatʉjabetijare, “Rujareacoarʉarãja mani”, yitʉoĩacajʉ yʉa.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Yoaro babeti vacajʉ yʉa. To yʉa bajivajare, ado bajiro yʉare goticami Pablo: —“Vabeticõato mani” mʉare yʉ yimasisere mʉa ajijama, Creta vãme cʉtiyoajʉne mani ñacõajama, rojose tãmʉobetiborãja mani.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 To bajiboarine, tʉoĩasʉtiritibesa mʉa. “Cũmua ti yayicoaboajaquẽne, manima caticõarʉarãja”, yitʉoĩaña mʉa.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Jẽjʉaga ñami ángel yʉre ruyuaĩocõari yʉre gotimi, Dios, yʉ ʉjʉ, ĩ cõagʉ̃.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Ado bajiro yʉre gotimi: “Güibesa mʉ. Ʉjʉ César tʉ ejacõari, ‘¿Rojose yiyujari yʉ?’ yigʉ, ĩre ĩacõĩarotirʉcʉja mʉ. Dios, mʉre ĩamaigʉ̃ ñari, ĩre mʉ sẽnijare, rojose mʉa tãmʉoborotire mʉare yirẽtobosarʉcʉmi. Mʉ rãca vana jedirone catijedicõarʉarãma ĩna”, yʉre yimi ángel.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 To bajiri tire ajirã ñari, sʉtiritibesa mʉa. “Dios ĩ gotiroticõariarore bajirone bajirʉaroja”, yaja yʉ.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 To bajiri, yucʉ́yoa cõñarojʉa mino manire vẽatucõarʉaroja —yʉare yigoticami Pablo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Adriático vãme cʉtiyajʉre jʉa semana vacajʉ yʉa, mino yʉare vẽatucõase rãca. To bajivana rĩne, ñami gʉdareco ti tʉsato, “Yucʉ́yoare cõñacoana yirãja mani”, yicama cũmuare ĩacoderimasa.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 To bajiri ʉ̃cʉase cõĩariama rãca “¿no cõro ʉ̃cʉati ti?” yirã, ruucõĩacama ĩna. Treinta y seis metros ʉ̃cʉacajʉ ti. Yoarobʉsa vacõari, ruucõĩacama ĩna quẽna. Veintisiete metros ʉ̃cʉacajʉ yuja.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 To ti bajijare, “Gʉ̃tare rocaturo, cũmua vadirobe” yirã, cũmua ruucũñiare ancla vãme cʉtijaʉrire babarirãcajaʉre rearoderuucama ĩna, cũmua gʉde ñasejʉare. To yicõari, “Guarobʉsa busuato” yirã, Diore sẽnicama ĩna.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 To yicõari, “Ĩguẽajʉ ñasere quẽne rearoderuuroana yaja yʉa”, yicama cũmuare ĩacoderimasa. Cũmua mojorica rãca rudiarʉarã yirã yiboayuma.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 To ĩna yiboajaquẽne, surara ʉjʉre, to yicõari surarare quẽne ado bajiro ĩnare goticami Pablo: —Cũmuare ĩacoderimasa ĩna rudicoajama, catibetirʉarãja mʉa —ĩnare yigoticami.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 To ĩ yijare, “Rudicoanasa mani” ĩna yiboariare, ĩna siariamarire yijesurecõari, vẽjarocaroacõacama ĩna, surara.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 To ĩna yiro bero, busujedibetone yʉa jedirore baroticami Pablo: —“¿No bajiro bajirãti mani?” yitʉoĩarã ñari, jʉa semana quẽnaro bare bamenane ñacoajʉ mʉa.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 To bajiri bare baya mʉa, “Catirãsa” yirã. Nijʉane mani rãcagʉ rijayayibetirʉcʉmi —yʉare yigoticami Pablo.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 To bajiro yʉare ĩ yiro bero, panre ãmicõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, yicami, Diore sẽnigʉ̃. To yigajanocõari, bacami.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 To ĩ yisere ajivariquẽnacõari, bacajʉ yʉa quẽne.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Tia cũmuare vacana, doscientos setenta y seis ñarirãcʉ ñacajʉ yʉa.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Yʉa baʉsʉcʉtiro bero, trigo joarire rearodecama ĩna, “Rʉ̃cʉbetibʉsaro vanasa” yirã.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Busuro bero yucʉ́yoare ĩacõari, “¿No ũnojʉ ñati?”, yicama ĩna. To bajiro yiboarine, jabua ti ruyujare, “Tibua cʉtojʉare rocaturãsa”, yicama cũmuare ĩacoderimasa.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 To bajiri, ancla bʉto ti rʉ̃cʉjare, ti cãnori rãcane jasureruucõacama ĩna. To ĩna yirone, gãjerãma “Cũmuare veaturãsa” yirã ĩna siaturiajãirire jojiocama ĩna, jabuajʉare jãjarʉarã. To yicõari, cũmua ĩguẽa cʉtojʉa ñarigaserore mino tuarigaserore tʉ̃amʉocama ĩna, “Cũmuare ũmato jãjajaro” yirã.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Tʉsarojʉre jãjaejamenane ti jõrejare, cũmua ĩguẽa jabuajʉ jejacõacajʉ ti. To ti bajirone, bʉto oco sabeca yiro, cũmua gʉde cʉtojʉare sabevaruucõacajʉ.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 To ti bajirone, tubibe ecoriarã ĩna juadiriarãre “Baájãjarudiatoma” yirã ĩnare sĩarʉacama surarajʉa.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Ĩna sĩarʉaboajaquẽne, Pablore maigʉ̃ ñari, ĩnare sĩarotibeticami ĩna ʉjʉjʉa. —Tire yimenane, baámasirãma jatirearodecõari, tʉsarojʉa baájãjasa mʉa —ĩnare yicami.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 —Baámasimenama, yucʉ́jãiri, to yicõari, no bojase jayase rãca ñiacõari tʉsarojʉa baájãjasa —yicami. To bajiri sĩgʉ̃ rujarocariaro mano jabuajʉ baájãjaejacajʉ yʉa.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.