Atos 26

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 To bajiro Festo ĩ yisere ajicõari, ado bajiro Pablore ĩre yiyuju ʉjʉ Agripa: —Mʉ yirũgũrere yʉare gotiya —Pablore ĩre yiyuju Agripa. To ĩ yijare, ado bajiro ĩnare gotiyuju Pablo:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 —Yʉ ʉjʉ Agripa, mʉ ajiro rĩjoro gotigʉagʉ ñari, variquẽnase rãca gotigʉagʉ yaja yʉ. Jud'io masa mani yisere quẽnaro masiaja mʉ. Gãmerã ajimasibeticõari, yʉa gãmerã oca rẽtorũgũsere quẽne quẽnaro masiaja mʉ. To bajiri jud'io masa, “Rojose yigʉ ñaami” ĩna yiboasere mʉ ajiro rĩjoro gotigʉagʉ yaja yʉ. To bajiri quẽnaro yʉ gotisere ajirʉcʉja mʉ —yiyuju Pablo, Agripare.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 — ausente —
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 —Yʉ ya maca ñacõari, mamʉ ñagʉ̃ yʉ bajiñarũgũcatire masirãma jud'io masa jediro. To bajicõari, Jerusalénjʉre yʉ bajirũgũcatire quẽne masirãma.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Yʉre masirã ñari, “Fariseo masʉ ñacami”, mʉre yigotirãma ĩna, ĩnare mʉ sẽniĩajama. Fariseo masama, Dios manire ĩ rotimasirere bʉto ajirʉ̃cʉbʉorã ñaama.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 “Bajireariarãre ĩnare tudicatiorʉcʉja yʉ”, yigotimasiñumi Dios, mani ñicʉare. To ĩ yire ti ñajare, “To bajirone yirʉcʉmi” yitʉoĩagʉ̃ yʉ ñajare, “Rojose yigʉ ñaami”, yʉre yi ocasãcama.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Tire yʉ yitʉoĩarore bajirone tʉoĩaama jud'io masa, jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirãca jũnari ñarã jedirone. Tire tʉoĩarã, ñari ʉ̃mʉari, ñamirire quẽne bʉto Diore ĩre yirʉ̃cʉbʉorũgũama ĩna. Tire tʉoĩagʉ̃ yʉ ñajare, “Rojose yigʉ ñaami”, yʉre yi ocasãcama jud'io masa.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 ¿No yirã, “Bajireariarãre tudicatiorʉcʉmi Dios”, yitʉoĩabeati mʉa? —yiyuju Pablo.
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 Quẽna ado bajiro gotiyuju Pablo: —“Nazaret macagʉ Jesús vãme cʉtigʉ yere ĩna ajitirʉ̃nʉse vaja, cojo vãme me rojose ĩnare yirʉcʉja yʉ”, yitʉoĩarũgũcajʉ yʉ.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 To bajiro yigʉ ñari, Jerusalénjʉre ñacõari, rojose ĩnare yirũgũcajʉ yʉ. “Jesús yere ajitirʉ̃nʉrãre ĩnare tubibeya mʉ” paia ʉjarã yʉre ĩna yijare, jãjarã Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre ĩnare tubiberũgũcajʉ yʉ. To yicõari, “Ĩnare sĩacõato mani” ʉjarã ĩna yijama, “To bajirone bojaja”, yirũgũcajʉ yʉ quẽne.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Cojoji me Dios ocare bueriavirijʉ sãjaejacõari, “‘ “Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi” yigʉ, Dios ĩ cõar'i me ñarimi Jesús’ yiya mʉa” yigʉ, ĩnare bʉto rojose yicudirũgũcajʉ yʉ. Bʉto ĩnare ĩategʉ ñari, gãjerã masa ĩna ñarimacarijʉre ĩna rudicoaboajaquẽne, rojose ĩnare yirʉ, ĩnare sʉyarũgũcajʉ.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre rojose ĩnare yigʉ yʉ ñajare, “Damasco vãme cʉti macajʉ vasa” paia ʉjarã yʉre ĩna yijare, yʉ babarã rãca vacajʉ yʉ.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 To yʉa bajivato, ʉ̃mʉrecaji ñaro, ʉ̃mʉagʉ muiju ĩ bususe rẽtoro bʉto caje mose busucajʉ ti.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 To bajiro ti bajijare, quedicoacajʉ yʉa. Yʉa quedirocacũatone, hebreo oca rãca ado bajiro yi ocaruyucajʉ ti: “Saulo, Saulo, ¿no yigʉ rojose yʉre yisʉyarũgũati mʉ? To bajiro mʉ yijama, mʉ masune rojose yigʉ yaja mʉ”, yʉre yi ocaruyucajʉ ti.
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 To bajiro ti yirone, “¿Ñimʉ ũgʉ̃ ñacõari, to bajise yʉre yati mʉ?”, ĩre yicajʉ yʉ. To yʉ yirone, “Yʉne ñaja, Jesús, rojose mʉ yisʉyarũgũgʉ̃ne”, yʉre yi ocaruyucami.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 To yigʉne, “Vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃ña mʉ. ‘Yʉre gotibosarʉcʉmi’ yigʉ, mʉre ruyuaĩoaja yʉ. To bajiri, yʉ bajicatire, to yicõari yucʉaca mʉ ĩasere, bero mʉre yʉ yiĩorotire quẽne masare gotimasiocudirʉcʉja mʉ.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Mʉ yarã jud'io masa, to yicõari jud'io masa me ñarã quẽne, rojose mʉre ĩna yirotire mʉre yirẽtobosarʉcʉja yʉ.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 ‘Vãtia ʉjʉ ĩ bojasere yitʉjacõari, Dios ĩ bojasejʉare yirã ñarʉarãma ĩna’ yigʉ, yʉ bajicatire mʉre gotimasioroticõagʉ̃ yaja yʉ. Mʉ gotimasiosere ajitirʉ̃nʉrã ñari, rojose ĩna yisere masirio ecocõari, Dios yarã ñarʉarãma ĩna quẽne”, yʉre yicami Jesús —ĩre yiyuju Pablo, Agripare.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 —To bajiri, yʉre ruyuaĩocõari, ĩ yiroticatire bajirone cʉdicajʉ yʉ.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Damasco vãme cʉti macanare ĩnare gotimasiosʉocajʉ yʉ. Bero, Jerusalén macanare, Judea sitanare, to yicõari jud'io masa me ñarãre quẽne ĩnare gotimasiocudirũgũcajʉ yʉ. “Rojose yʉa yisere yitʉjacõari, ‘Dios ĩ bojasejʉare yirʉarãja yʉa’ yigoticõari, quẽnasejʉare yirũgũña mʉa”, ĩnare yigotirũgũcajʉ yʉ.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 To bajiro yʉ yijare, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ yʉ ñaro yʉre ñiacõari, yʉre sĩarʉaboacama ĩna, jud'io masa.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 To bajiro yʉre ĩna yirʉaboajaquẽne, quẽnaro yʉre ejarẽmocami Dios. Yʉre ĩ ejarẽmose ñajare, ñamasurã, ñamasumenare quẽne, mʉare gotimasiocõa ñarũgũaja yʉ. Moisés ñamasir'i, to yicõari Diore gotirẽtobosamasiriarã quẽne, “Ado bajiro bajirʉaroja”, yiucamasiñuma: “‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõagʉ̃, rijacoaboarine, quẽna tudicatisʉorocʉ ñarʉcʉmi. To bajiro ĩ bajiroti ñajare, Diorãca quẽnaro ñacõari, ĩ catisere ĩsiecoarʉarãma, jud'io masa, jud'io masa me ñarã quẽne”, yiucamasiñuma. “‘Bajirʉaroja’ ĩna yiucariarore bajirone bajiaja”, mʉare yigotirũgũaja —ĩnare yigotiyuju Pablo.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 — ausente —
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 To bajiro Pablo ĩ yigotiñarone, ado bajiro yiavasãñuju Festo: —To bajiro yimecʉcõagʉ̃ yaja mʉ. Jairo bueri ñari, no bojasene tʉoĩacõari, goticõaja mʉ —Pablore ĩre yiavasãñuju Festo.
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 To bajiro ĩ yijare, ado bajiro yiyuju Pablo, Festore: —Yimecʉgʉ̃ me yaja yʉ. Mʉare yʉ gotise socase me ñaja ti. Tire quẽnaro ajicõari, “To bajirone bajiroja”, yimasiroti ñaja.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Jesús ĩ bajirere yʉ gotise yayiorojʉ gotire me ñaja. Masa ĩna ĩaro bajire ñaja ti. To bajiro bajire ti ñajare, masare yʉ gotimasiocatire masigʉ̃mi Ʉjʉ Agripa. To bajiri, güibecʉne ñajediro ĩre gotiaja yʉ —Festore ĩre yiyuju Pablo.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 To yicõari, Agripajʉare ado bajiro yiyuju Pablo: —Diore gotirẽtobosariarã ĩna ucamasirere mʉ ajirʉ̃cʉbʉosere masiaja yʉ —ĩre yiyuju Pablo.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 To bajiro ĩre ĩ yisere ajicõari, ado bajiro yiyuju Agripa: —“To cõro ĩre yʉ gotirone tʉoĩavasoacõari, Jesúre ĩre ajitirʉ̃nʉcoarʉcʉmi”, ¿yʉre yitʉoĩacõati mʉ? —ĩre yiyuju Agripa.
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro yiyuju Pablo: —Yoaro meaca mʉre yʉ gotiboajaquẽne, “Jesúre yʉ ajitirʉ̃nʉrore bajiro ĩre ajitirʉ̃nʉato ĩ” yigʉ, Diore mʉre sẽnibosaja yʉ. To yicõari, mʉa jedirore Jesúre mʉa ajitirʉ̃nʉrotire bojaja yʉ. To bajiboarine Jesúre mʉa ajitirʉ̃nʉse sʉori yʉre bajiro mʉa tubibe ecosere bojabeaja yʉ —yiyuju Pablo.
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 To ĩ yisere ajicõari, Agripa, Festo, Berenice, to yicõari Pablore ĩre ajiñariarã jediro, vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃ budicoasujarã ĩna.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 Budianane, ado bajise gãmerã yiyujarã ĩna: —Ñie rojose yibesumi. To bajiri, ĩre tubibecũre, ĩre sĩare quẽne mañuja ti —gãmerã yiyujarã ĩna.
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 To yicõari, ado bajiro yiyuju Agripa, Festore: —“‘¿Rojose yiyujari yʉ?’ yigʉ, Ʉjʉ Césare ĩre ĩacõĩarotirʉcʉja yʉ” Pablo ĩ yibetijama, ĩre bucõaroti ñaboayuja —Festore ĩre yiyuju Agripa.
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.