Atos 24

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cojomocãrãcarʉ̃mʉ bero ejayujarã jud'io masa. Paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ Anan'ias vãme cʉtigʉ, Tértulo vãme cʉtigʉ, to yicõari bʉcʉrã quẽne ñañujarã ĩna, Pablore, “Ado bajiro rojose yimasimi” ĩre yi ocasãrã ejarã. Tértulo ñañuju ĩnare ñagõbosagʉ, romano masa ĩna rotisere masigʉ̃. To ĩna ejaro bero, Pablore ĩre jicõañuju Ʉjʉ Félix.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Pablo ĩ sãjaejarone, Félixre “Ado bajiro rojose yimi Pablo” yigʉagʉ, ado bajiro ĩre gotiyuju Tértulo: —Adi sitanare quẽnaro yʉare coderũgũaja mʉ. Quẽnaro rotigʉ mʉ ñajare, quẽnaro ñarũgũaja yʉa. “Ado bajirojʉa ĩnare yʉ rotijama, quẽnarʉaroja” yitʉoĩacõari yʉare rotirũgũaja mʉ. To bajiri, rĩjoro rotiriarã rẽtoro quẽnaro rotimasiaja mʉ.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Adi sitanare quẽnaro mʉ rotisere tʉoĩacõari, “Quẽnamasucõaja”, mʉre yivariquẽnarũgũaja yʉa.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Gajeye jairo ñaboaja, mʉre yʉ gotirʉase. Moare jaibʉsagʉja mʉ. To bajiboarine gaje vãme mʉre gotirʉaja yʉ. Tire ajiya mʉ maji.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Ãni Pablo vãme cʉtigʉ, yʉa jud'io masa jedirore bʉto gotimavisiocudirũgũami. To bajiro ĩ yijare, quẽnaro ñamasibeaja yʉa. To bajiri, nazareno masare socase yirãre ĩnare ũmato ñagʉ̃ ñaami. Tire masiaja yʉa.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire rʉ̃cʉbʉobecʉ, sãjamasiñumi. To bajiro ĩ bajire ñajare, ĩre ñiamasimʉ yʉa, yʉare rotise ti yirore bajirone rojose yirʉarã. To yʉa yiroadone, surara ʉjʉ Lisias vãme cʉtigʉ ĩ surara rãca ejacõari, yʉare ẽmacoamasimi. To yicõari, “Ʉjʉ Félix tʉjʉ vacõari, oca quẽnorʉarãja mʉa”, yʉare yimasimi. To bajiri, bajibʉ yʉa.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 To bajiri mʉ masu, ĩre sẽniĩacõari, “Socarã mene yiyuma ĩna. Rojose yigʉ ñaami”, yimasirʉcʉja mʉ —Ʉjʉ Félixre ĩre yiyuju Tértulo.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Ĩre ĩ gotigajanorone, “Socʉ me yami. To bajirone bajimasimʉ”, ĩre yigotirẽmoñujarã jud'io masa, Tértulo rãcana.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 To ĩna yiro bero, Pablojʉare ĩre ñagõrotiyuju Félix. To ĩ yijare, ado bajiro ĩre gotiyuju Pablo: —“Cojo cʉ̃ma me jud'io masa yʉa yisere quẽnaro riojo ĩacõĩarũgũami. To bajiri yʉ yisere quẽne quẽnaro riojo ĩacõĩarʉcʉmi” mʉre yitʉoĩamasigʉ̃ ñari, variquẽnase rãca mʉre gotiaja yʉ.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Jerusalénjʉre Diore yirʉ̃cʉbʉogʉ, ejamasimʉ yʉ. Yʉ ejamasiro bero, jʉaãmo cõro, gʉbo jʉa jẽnituarirʉ̃mʉri ñatʉsajʉ. Tire gãjerãre mʉ sẽniĩajama, yʉ gotirore bajirone mʉre gotirãma ĩna quẽne.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Rojose yʉ yibetiboajaquẽne, ãnoa socarãne yʉre gotiyiroama. Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre gãjerã rãca gãmerã oca josabetimasimʉ yʉ. Dios ocare bueriavirijʉre, to yicõari ti maca tʉri ñarãre quẽne ĩnare gotimavisiobetimasimʉ yʉ.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Rojose yʉ yiro cõro, “Rojose yimasimi”, mʉre yigotimasimenama ĩna.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Ado bajirojʉa bajigʉ ñaja yʉ. Jesús vãme cʉtigʉre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñaja yʉ. Yʉa ñicʉa ĩna rʉ̃cʉbʉomasir'ire Diore ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ ñaja yʉ. “Socasere ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñaami” yʉre ĩna yijama, Jesúre yʉ ajitirʉ̃nʉjare, yama. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, yʉa ñicʉre Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasire jediro, to yicõari, Diore gotirẽtobosariarã ĩna ucamasirere quẽne ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñaja yʉ.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 “Cojorʉ̃mʉ masa bajireariarãre rojose yiriarãre, quẽnase yiriarãre quẽne ĩnare catiorʉcʉmi Dios” ĩna yitʉoĩayurore bajirone tʉoĩaja yʉ quẽne.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 To bajiro tʉoĩagʉ̃ ñari, yʉ yimasiro cõro quẽnasere yirũgũaja yʉ, Dios quẽne, masa quẽne, “‘Rojose yigʉ ñaami’ yʉre yiroma” yigʉ.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Cojo cʉ̃ma me gajerori ñacudiboacʉ, Jerusalénjʉre ejamasimʉ yʉ, yʉ yarã sĩgʉ̃ri maioro bajirãre ĩnare gãjoa ĩsigʉ̃. To yicõari, Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñari, paiare vaibʉcʉrã sĩaroticõari, ĩnare soemʉorotigʉ bajimasimʉ yʉ.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 “Tire yirʉcʉja” yicõari yʉ yibetirere, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñacõari, “Yʉre masirioya” Diore yʉ yigajanorone, yʉre ĩamasima jud'io masa, Asia sita vadiriarã. Jãjarã masa rãca ñacõari, rujajine yicudigʉ me bajimasimʉ yʉ. Tire yʉ yibetiboajaquẽne, yʉre jũnisinirã ñari, ñiamasima ĩna. Ĩna masune adojʉre vadicõari, rojose yʉ yirere mʉre gotirã ejarona ñaama ĩna.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 — ausente —
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Ĩna ejabetijama, ado ñarã, jud'io masa ʉjarã rĩjorojʉa ejacõari, “Ado bajise rojose yimi” yʉre yi ocasãmasirã, rojose yʉ yirere mʉre gotirona ñaama ĩna.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Ĩna rĩjorojʉa ñacõari, ado bajiro ĩnare gotimasimʉ yʉ: “‘Masa bajireariarãre ĩnare tudicatiorʉcʉmi Dios’ yigʉ yʉ ñajare, yʉre gotiyirorã yaja mʉa”, ĩnare yimasimʉ yʉ —Ʉjʉ Félixre ĩre yigotiyuju Pablo.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 To ĩ yisere ajicõari, Jesúre ajitirʉ̃nʉrã ĩna bajisere quẽnaro masigʉ̃ ñari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Ʉjʉ Félix: —Jẽre ajicõaja yʉ. Surara ʉjʉ Lisias ĩ ejarojʉ, Pablore yʉ yirotire mʉare gotirʉcʉja —ĩnare yiyuju ĩ Ʉjʉ Félix.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 To bajiro ĩnare yigotigajanocõari, surara ʉjʉre, “Ado bajiro ĩre codeba mʉa”, yiyuju Félix: —Tubiberiavi ñacõari, ĩ vacudijama, ĩ ĩacudijaquẽne, “Vabesa”, ĩre yibeja. Ĩ babarã ĩre ĩarã ĩna ejajama, ĩre yirẽmorã ejajaquẽne, “¿No yirã bajiati?”, ĩnare yibeja —ĩre yi vacoasuju Félix.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 To ĩ yivariaro bero, yoatojʉ tudiejayuju ĩ quẽna, ĩ manajo Drusila vãme cʉtigo rãca. Jud'io maso ñañuju so. Ejacõari, Pablore ĩre jirotiyuju ĩ. Ĩ ejaro ĩacõari, —Jesucristore ajitirʉ̃nʉrere yʉare gotiya —Pablore ĩre yiyujarã ĩna.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 —Dios quẽnase rĩne manire yirotiami. Rojose yirʉaboarine, “Rojose yibetirʉarãja” mani yitʉoĩasere bojaami Dios. Gajerʉ̃mʉ masa rojose ĩna yisere ĩ ĩabeserirʉ̃mʉ ejarʉaroja —ĩnare yigotiyuju. Tire ajiʉcacõari, —Jẽre ajicõaja yʉa. Quẽna gajerʉ̃mʉ yʉ moare manirʉ̃mʉ mʉre jirʉcʉja. To cõrojʉ mʉ gotisere ajirẽmorʉcʉja —ĩre yiyuju Félix.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Tijʉ bero, cojoji me Pablore ĩre jirũgũñuju Félix. Jesús ocare ĩ gotimasiose rĩne, ajirʉ me ĩre jirũgũñuju ĩ. “Yʉre mʉ bucõajama, gãjoa mʉre ĩsirʉcʉja” ĩ yisere ajirʉne, ĩre jicõarũgũñuju.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 To bajiro ĩ yiñaro rĩne jʉa cʉ̃ma rẽtocoasuju ti. “Jud'io masa yʉre jũnisiniroma” yigʉ, Pablore ĩre bubesuju ĩ. Jʉa cʉ̃ma bero, ʉjʉ ĩ ñaboasere budicoasuju Félix. To bajiri, Porcio Festo vãme cʉtigʉjʉa ʉjʉ sãjañuju.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.