Atos 23
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To ĩ yigʉ ñari, ʉjarã rĩjorojʉa rʉ̃gõcõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Pablo: —Yʉre ajiya, yʉ yarã: Dios ĩ bojase jediro yirũgũaja yʉ. To bajiro yigʉ ñari, tʉoĩarejaibecʉne ñacõaja yʉ —ĩnare yiyuju Pablo.
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 To bajiro ĩ yisere ajicõari, Anan'ias vãme cʉtigʉ paia ʉjʉ ñamasugʉ̃, ĩ tʉ rʉ̃gõrãre, “Pablo risere jaya”, ĩnare yiyuju.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 To bajiro Anan'ias ĩ yijare, —Mʉre jarʉcʉmi Dios. “Quẽnaro yigʉ ñaja yʉ” yitʉoĩaboarine, rojose yigʉ ñaja mʉ. “Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere cʉdibecʉ ñaami” yʉre yi ocasãrʉaboarine, yʉre mʉ jarotijama, tire cʉdibecʉ yaja mʉ —Anan'iare ĩre yiyuju Pablo.
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 To ĩ yisere ajicõari, ĩ tʉ ñarã ado bajiro Pablore ĩre yiyujarã: —¿To bajise ĩre yitud'iati mʉ, Dios ĩ cũr'ire paia ʉjʉ ñamasugʉ̃re? —ĩre yiyujarã ĩna.
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 To ĩna yijare, ado bajiro yiyuju Pablo: —“Paia ʉjʉ ñamasugʉ̃ ñagʉ̃mi”, yimasibejʉ yʉ. “Mʉare ũmato ñagʉ̃re ĩre tud'ibesa”, yigotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire —ĩnare yiyuju Pablo.
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Pablore gotiyiroriarã, saduceo masa, to yicõari fariseo masa ñañujarã ĩna. To bajiri, ĩnare ĩamasicõari, ado bajiro ĩnare yiyuju Pablo: —Yʉ yarã, yʉre ajiya mʉa. Fariseo masʉ ñaja yʉ. Yʉ ñicʉa quẽne fariseo masa ñamasiñuma ĩna. “Masa bajireariarãre ĩnare tudicatiorʉcʉmi Dios” yigʉ yʉ ñajare, yʉre gotiyirorã yaja mʉa —ĩnare yiyuju Pablo.
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 To ĩ yijare, fariseo masa, saduceo masa rãca gãmerã oca rẽtorʉayujarã ĩna. To bajiro bajica yirã, gãmerã ajimasibesujarã.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Fariseo masama, ado bajiro tʉoĩarã ñañujarã ĩna: “Bajireariarãre tudicatiorʉcʉmi Dios. Ángel mesa, to yicõari, mani vatoa ĩna ñaboajaquẽne, ĩabʉjayamana quẽne ñarãma”, yitʉoĩarã ñañujarã ĩna. Saduceo masajʉama, “Bajireariarãre tudicatiobetirʉcʉmi Dios. Ángel mesa quẽne manama. ‘Mani vatoare ĩabʉjayamana ñarãma’, ĩna yirã quẽne, manama”, yirã ñañujarã ĩna.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 To bajica yirã, bʉtobʉsa avasãñujarã ĩna. Sĩgʉ̃ri fariseo masa, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasa ado bajiro yiyujarã ĩna: —“Ñie rojose yibetirimi”, yaja yʉama. Ĩabʉjayamagʉ̃, ĩre ñagõrimi. Ĩ yijama, ángeljʉa ĩre ñagõrimi —yiyujarã ĩna.
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Bʉtobʉsa ĩna avasãjare, “Ĩre sĩaroma” yigʉ, “Mani ya vijʉ ĩre ãmicoasa mʉa”, ĩnare yiyuju surara ʉjʉ.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 To ĩ yijare, ĩre ãmivacõari, ĩre tubibeyujarã ĩna quẽna. To ĩna yiro bero, ñamijʉ Pablore ĩre ruyuaĩoñuju mani ʉjʉ. Ĩre ruyuaĩocõari, ado bajiro ĩre yiyuju: —Tʉoĩagüibesa mʉ. Ado Jerusalénjʉre yʉre mʉ gotibosarore bajirone Roma vãme cʉti macajʉre quẽne gotirʉcʉja mʉ —Pablore ĩre yiyuju mani ʉjʉ Jesús.
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Gajerʉ̃mʉ busurijʉ, “Ado bajiro Pablore ĩre sĩarʉarãja mani”, yiyujarã ĩna sĩgʉ̃ri, jud'io masa. “Pablore ĩre mani sĩaroto rĩjoro bare babeti, idibeti, bajirʉarãja mani. To bajiro mani yibetijama, rojose manire yato Dios”, yiyujarã ĩna.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Cuarenta rẽtoro ñarirãcʉ ñañujarã ĩna, “Pablore ĩre sĩarãsa mani” yiriarã.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 To bajiro yicõari, paia ʉjarãre, Dios ĩ rotimasire gotimasiorimasare quẽne ĩnare gotirã ejayujarã ĩna: —“Pablore ĩre mani sĩaroto rĩjoro bare babetirʉarãja mani. Ĩre sĩamenane mani bare bajama, rojose manire yato Dios”, yibʉ yʉa.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 To bajiri paia ʉjarã, to yicõari masa ʉjarã quẽne, surara ʉjʉre ado bajiro ĩre yiucacõaña mʉa: “Yʉa tʉjʉ Pablore ĩre cõaña. Ĩre ajiquẽnoroana yaja yʉa”, ĩre yiucatoya mʉa. Adore ĩ ejabetone ĩre sĩacõarʉarãja yʉa —ĩnare yiyujarã ĩna.
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 To bajiro ĩna yisere ajiyuju Pablo bedeo macʉ. Tire ajicõari, surara ya vijʉ vasuju, Pablore ĩre gotigʉacʉ.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Tire ĩ gotijare, surara ʉjʉre rotibosagʉre ĩre jiyuju Pablo. Ĩ ejaro ĩacõari, ado bajiro ĩre yiyuju: —Ãnire jiasa mʉ. Ʉjʉre ĩre ñagõrʉami —ĩre yiyuju Pablo.
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 To ĩ yijare, ʉjʉ tʉjʉ ĩre jiasuju. To ejacõari, ado bajiro ĩre yiyuju: —Pablo, yʉ tubibecũmasigʉ̃ yʉre jicõari, “Ãnire mʉ ʉjʉ tʉjʉ ĩre jiasa. Ĩ rãca ñagõrʉami”, yʉre yimi. To bajiri ĩre jiabʉ yʉ —ĩre yiyuju.
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 To ĩ yirone, gajerobʉsa ĩre tʉ̃aacõari, ĩre sẽniĩañuju ĩ: —¿Ñiere yʉre ñagõrʉati mʉ? —ĩre yiyuju surara ʉjʉ.
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 To ĩ yirone, ado bajiro ĩre yiyuju: —Jud'io masa, sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõari, busiyʉ, “‘Yʉa tʉjʉ Pablore ĩre cõaña. Ĩre ajiquẽnoroana yaja yʉa’ ĩre yiucatoya”, yima, ĩna ʉjarãre.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 To bajiri ĩnare ajibeja mʉ. Cuarenta rẽtoro ñarirãcʉ ñama ĩna, Pablore queacõari ĩre sĩarona. “Ĩre mani sĩaroto rĩjoro bare babeti, idibeti, bajirʉarãja mani. To bajiro mani yibetijama, rojose manire yato Dios”, yiñama ĩna. To bajiri ĩnare mʉ cʉdirotire yurã yirãma —surara ʉjʉre ĩre yigotiyuju Pablo bedeo macʉ.
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 To ĩ yisere ajicõari, —Vasa. Yʉre mʉ gotisere gãjerãre ĩnare gotibeja —ĩre yiyuju surara ʉjʉ.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 To yicõari, jʉarã ĩre rotibosarãre ĩnare jicõari, ado bajiro ĩnare yiyuju ĩ: —Yucʉ ñami nueve ñaro, Cesarea vãme cʉti macajʉ Pablore ũmato vana yirãja mʉa. Adocãrãcʉ ĩnare jirẽoña, mʉa rãca varona: Doscientos ñarirãcʉ gʉbone varona, setenta ñarirãcʉ caballo joe varona, to yicõari, doscientos ñarirãcʉ reare besu cʉocõari varonare ĩnare jirẽoña mʉa.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 To yicõari, caballo, Pablo ĩ jesavarocʉre quẽne quẽnoyuya. Sĩaecobecʉne, Ʉjʉ Félix tʉjʉ Pablo ĩ ejasere bojaja yʉ —ĩnare yiyuju ĩre rotibosarãre, surara ʉjʉ.
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 To bajiro yigajanocõari, Ʉjʉ Félixre ado bajiro ĩre ucayuju ĩ:
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “¿Félix, yʉ rʉ̃cʉbʉogʉ, tone ñaboati mʉ? Mʉre quẽnaroticõaja yʉ. Yʉ ñaja Claudio Lisias vãme cʉtigʉ, surara ʉjʉ.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Jud'io masa, ãnire ñiacõari, ĩre sĩarʉayuma ĩna. Ĩre ĩna sĩaroadone, ‘Roma macagʉ ñaami’ yire quetire ajicõari, yʉ surara rãca matamasimʉ yʉ.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 ‘¿No bajise rojose yiri?’ ĩnare yisẽniĩarʉ, jud'io masa ʉjarã tʉjʉ ĩre ãmiamasimʉ yʉ.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 To yʉ ejaro ĩacõari, ĩna ñicʉa ĩna yirũgũrere, ĩ yibetirere yʉre gotimasima ĩna. Tire ajicõari, ‘Ñie rojose yibesumi. To bajiri, ĩre tubibecũña manoja ti. To yicõari, ĩre sĩaña manoja’ yiajimasimʉ yʉ.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Ĩre ĩna sĩarʉasere ajigʉ ñari, mʉ tʉjʉ ĩre cõaja yʉ. To yicõari, ‘Rojose yimi’ ĩre yi ocasãrãre quẽne, ‘Ʉjʉ Félix tʉjʉ vasa mʉa’ ĩnare yirʉcʉja, ‘“Ado bajise rojose yimi” mʉre yigotiato ĩna’ yigʉ”, ĩre yiucacõañuju surara ʉjʉ, Ʉjʉ Félixre.
30 Naatu
31 To bajiro ĩ yiriarã ñari, ñamine Pablore ĩre ũmato vacõari, Ant'ipatris vãme cʉti macajʉre ejayujarã ĩna.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Ĩna va ñami cʉtibusuoriarʉ̃mʉne, tudicoayujarã ĩna, caballo joe vabetiriarãma. Caballo joejʉ vana rĩne, Pablo rãca vasujarã ĩna.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Cesarea macajʉ ejacõari, ĩna ʉjʉ ĩ ucacõariajũrore Ʉjʉ Félixre ĩre ĩsiñujarã ĩna. To yicõari Pablore quẽne ĩ tʉjʉ ĩre cũñujarã.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Ĩ ucarere ĩacõari, “¿Noagʉ ñati ĩ?”, ĩnare yisẽniĩañuju Félix. To ĩ yirone, “Cilicia sitagʉ ñaami”, ĩre yicʉdiyujarã ĩna.
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 To ĩna yisere ajicõari, Pablojʉare ado bajiro ĩre yiyuju: —“Rojose yimasimi” mʉre yi ocasãrã ĩna ejarojʉ yʉre mʉ gotisere ajirʉcʉja yʉ —ĩre yiyuju Ʉjʉ Félix. To yicõari, Ʉjʉ Herodes ñamasir'i ya vijʉ ĩre cũcõari, ĩ surarare ĩacoderotiyuju.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.