Atos 21

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ĩnare vare gotigajano, vasãja, vacoacajʉ yʉa, Cos vãme cʉtiyoajʉ. Gajerʉ̃mʉ vana, Rodas vãme cʉtiyoajʉ ejacajʉ yʉa. Tiyoare rẽtoanane, Pátara macajʉ ejacajʉ yʉa.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 “Fenicia sitajʉre vana yaja”, yicama. To bajiri ĩna vatiane ĩna rãca vacoacajʉ yʉa.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 To bajivana, Chipre vãme cʉtiyoare ĩacajʉ yʉa. To bajiri, tiyoa visarore vacajʉ. To baji rẽtoanane, Siria sitajʉ ejacajʉ. Ti sita ñarimaca, Tiro vãme cʉti macajʉ rocatuejacõari, gajeyeũni cũcama ĩna.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Tone tujacajʉ yʉa quẽne. To bajiri toanare Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre ĩabʉjacõari, cojomo cõro jʉa jẽnituarirʉ̃mʉri ñacajʉ yʉa, ĩna rãca. To yʉa bajiñaro Esp'iritu Santo Pablo ĩ bajirotire ĩnare ĩ gotirere masirã ñari, “Jerusalénjʉre vabeticõaña mʉ”, ĩre yiboacama ĩna.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 To ĩna yiboajaquẽne, vacoacajʉ yʉa quẽna. Ĩna manajoa, ĩna rĩa, jediro yʉare ĩasʉyarã vadicama ĩna. Ĩna rãca jabuajʉ rojaejacõari, gʉsomuniari tuetucõari, Diore sẽnicajʉ yʉa.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Diore sẽnigajanocõari, ĩnare vare goti, vasãja, vacoacajʉ yʉa. Ĩna quẽne, ĩna ya virijʉ tudicoacama.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Tiro variarã, Tolemaida vãme cʉti macajʉ ejacajʉ yʉa. To ejacõari, Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre ĩabʉjacajʉ yʉa. To bajiri ĩna rãca cojorʉ̃mʉ ñacajʉ.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Gajerʉ̃mʉ Cesarea vãme cʉti macajʉ vacajʉ yʉa. To ejacõari, Felipe ya vijʉ vacajʉ. Jesús ĩ bajirere gotimasiogʉ̃ ñacami Felipe. Jerusalén macana Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre, “Bare batoato” yirã ĩna beseriarã rãcagʉ ñacami.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Babaricãrãco rĩa rõmiri cʉticami. Manajʉa mana ñacama. Diore gotirẽtobosarimasa rõmiri ñacama ĩna.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Yoaro ĩ tʉ ñacõacajʉ yʉa. To yʉa bajiñaro, Agabo vãme cʉtigʉ ejacami. Judea sitagʉ Diore gotirẽtobosarimasʉ ñacami.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Yʉa tʉ sãjaejacõari, Pablo ĩ vẽñarigaserore tʉ̃aveaãmicami. To yicõari, ĩ ãmorire, ĩ gʉborire quẽne siacami, ti gaserone. To yigʉne, ado bajiro yicami: —Esp'iritu Santo ado bajiro yʉre gotiami: “Yʉ ãmori, yʉ gʉbori yʉ siarore bajiro Pablore ĩre siarʉarãma ĩna jud'io masa, Jerusalén macana. Ĩre siacõari, jud'io masa me ñarãre ĩsirʉarãma”, yʉre yigotiami Esp'iritu Santo —yʉare yigoticami Agabo.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 To ĩ yisere ajicõari, Cesarea macana, yʉa quẽne, Jerusalénjʉre Pablore ĩre varotibetiboacajʉ.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 To yʉa yirone, ado bajiro yʉare yicami: —¿No yirã otiati mʉa? Yʉre yisʉtiriobeticõaña. Jesúre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ yʉ ñajare, jud'io masa Jerusalén macana yʉre ĩna siajama, ĩna sĩajaquẽne quẽnacõarʉaroja. To bajirone mani ʉjʉ Jesús ĩ bojajama, “To bajirone bajiato”, yaja yʉ —yʉare yicami Pablo.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 To bajiro yʉare ĩ yicʉdijare, “Vabesa”, ĩre yibeticajʉ yʉa. —Dios ĩ bojarore bajiro bajiya mʉ —ĩre yicõacajʉ yʉa yuja.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Tijʉ bero, yʉa gajeyeũnire quẽnosã, Jerusalénjʉ vacoacajʉ yʉa.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Sĩgʉ̃ri Cesarea macana Jesúre ajitirʉ̃nʉrã, yʉare ũmato vacama, Chipreagʉ, Mnasón vãme cʉtigʉ ya vijʉ. Tojʉ yʉare cũ, tudicama ĩna, “Ĩ ya vijʉ cãniato” yirã. Tirʉ̃mʉjʉne Jesúre ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñacoayumi Mnasón.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jerusalénjʉre yʉa ejato, toana Jesúre ajitirʉ̃nʉrã, variquẽnase rãca yʉare sẽnicama ĩna.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Gajerʉ̃mʉ yʉa rãca vacami Pablo, Santiago ya vijʉre. To ñañuma Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre ũmato ñarã jedirone.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 To bajiri ĩnare quẽnaroti gajanocõari, ĩ gotimasiorere Dios ĩ ejarẽmose rãca jud'io masa me ñarã Jesúre ĩna ajitirʉ̃nʉrere ĩnare gotijeocõacami Pablo.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 To bajiro ĩnare ĩ yisere ajicõari, “Dios sʉorine to bajiro yiyumi Pablo” yirã ñari, Diore yirʉ̃cʉbʉo variquẽnacama ĩna. To yigajanocõari, Pablore ado bajiro ĩre goticama ĩna: —Adojʉre jãjarã masu ñacõama jud'io masa, Jesúre ajitirʉ̃nʉrã. To bajirã ñaboarine, “Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere quẽne yicõa ñarũgũroti ñaja ti” yirã rĩne ñacõama ĩna.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 To yicõari, ado bajiro mʉ yirũgũrere yʉare gotirũgũama: Jud'io masa, gaje sitajʉ ñarãre, “Moisére Dios ĩ roticũmasiboarere tire yibeticõato mani. Rĩamasare quẽne ĩnare circuncisión yibeticõato mani. Mani ñicʉa ĩna yisʉoadimasirere quẽne tire yibeticõato mani” ĩnare mʉ yirũgũrere ajicõari, yʉare gotirũgũama —ĩre yicama, Pablore.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 —Mʉre jũnisinirã ñari, mʉ ejasere ajicõari, ejarʉarãma ĩna. To bajiri, ¿no bajiro yirʉarãda mani?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Ado bajiro yirʉcʉja mʉ: Adore babaricãrãcʉ ʉ̃mʉa ñaama ĩna, “Tire yirʉarãja yʉa” Diore ĩre yiriarã.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉre ĩna rãca vaja mʉ. Ti vijʉ ejacõari, ĩna yirore bajiro yiba. “‘Tire yirʉarãja’ yicõari, yʉa yibetirere masirioya Dios” yirã, ĩre ĩna soemʉosere, to yicõari, ĩna joare ĩna suarotisere ĩnare vaja yibosaba mʉ. To bajiro mʉ yijama, “Socaro bajiyuja ti. Moisés ñamasir'ire Dios ĩ roticũmasirere cʉdigʉ ñaami ĩ quẽne”, mʉre yirʉarãma ĩna, jud'io masa, mani yarã.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Jud'io masa me ñaboarine, Jesúre ajitirʉ̃nʉrãjʉare adocãrãca vãmene ĩnare roticajʉ mani: “‘Ado bajirã ñarãma’ ĩna masune yiquẽnorujeocõari, ĩna rʉ̃cʉbʉorã tʉjʉre vaibʉcʉrãre sĩacõari, mojoroaca ĩna tʉjʉ cũrãma. Tire babesa mʉa. Manajo cʉtirã, manajʉ cʉtirã, manajo mana, manajʉ mana quẽne, gãjerã rãca ajeriarã cʉtibesa. Vaibʉcʉrã mʉa sĩariarãre ĩna ri'ire yireamenane, babesa”, ĩnare yicajʉ mani —Pablore ĩre yigoticama ĩna, Santiago ya vijʉ ñacana.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 To bajiri, gajerʉ̃mʉ Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ĩna rãca vacami Pablo. To ejacõari, “‘“Tire yirʉarãja” yʉre mʉa yicatore bajiro mʉa yibetire mʉare masirioaja yʉ’ manire yato Dios” yirã, ĩ babarã ĩna yirore bajiro yiyuju ĩ quẽne. To yigajanocõari, paia tʉjʉ sãjasuju, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ. “Vaibʉcʉrã ĩna soemʉorotirʉ̃mʉ ti ejaro vadirʉcʉja yʉ, ĩna soemʉose vaja ĩnare vaja yibosagʉ”, yigotigʉacʉ bajiyuju ĩ.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 To yir'i ñari, cojomo cõro, jʉa jẽnituarirʉ̃mʉ ti ejaroto rĩjoro, vasuju Pablo, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ. Ti vijʉ ñagʉ̃re ĩre ĩañujarã jud'io masa Asia sita vadiriarã. Ĩre ĩacõari, “Rojose yirũgũr'i ñaami”, masare yigotiyujarã, “Pablore jũnisiniato” yirã. To ĩna yijare, ĩre jũnisinicõari, “Ĩre ñiato mani”, yiũmasujarã ĩna.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 To yicõari, ado bajiro avasãñujarã ĩna: —Israel ñamasir'i jãnerabatia, yʉare ejarẽmorã vayá. Rojose yigʉ ñaami ãni. “Manire ĩateato” yigʉ, masa ñaro cõrone gotimasiocudirũgũami. To bajiro ĩ yirã ñari, Moisére Dios ĩ roticũmasiboarere, to yicõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire rʉ̃cʉbʉobeama. To bajise ĩnare gotirũgũr'i ñari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavire rʉ̃cʉbʉobecʉ, griego masare ĩnare ũmato sãjañumi —masare yiavasã gotiyujarã ĩna, Pablore ĩre jũnisinirã.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Efeso macajʉ vadir'i, griego masʉ, Trófimo vãme cʉtigʉ rãca Pablo ĩ ñarore ĩre ĩañujarã ĩna. To bajiri, “Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ĩre ũmato sãjarimi Pablo” yitʉoĩarã ñari, to bajise yiyujarã ĩna.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 “Rojose yiyumi Pablo” ĩna yisocasere ajicõari, Jerusalén macana ñajedirone bʉto jũnisinirã ñari, avasã ũmarẽjañujarã ĩna, Pablore ñiaroana. Ĩre ñiacõari, Diore yirʉ̃cʉbʉoriavijʉ ñagʉ̃re ĩre vejabudiasujarã ĩna, ĩre sĩaroana. Ĩre vejabudianane, ti vi sojere tubibe, yicoasujarã ĩna.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Pablore sĩaroana ĩna yiñarirĩmarone, romano masʉ surara ʉjʉre queti ejayuju, jũnisinirã, masa ĩna avasãñase.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 To bajiri, surarare jirẽocõari ĩnare ũmato vasuju, Pablore ĩna jañarojʉre. Ĩna vado ĩacõari, ĩre jatʉjacõañujarã ĩna.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Surara ʉjʉ, ejacõari ĩre ñiañuju. To yicõari, “Cõmemarine ĩre siaya”, yiyuju, ĩ surarare. To yicõari, “¿Ñimʉ ñati ĩ? ¿No bajise rojose mʉare yiri?”, ĩnare yisẽniĩañuju ĩ, Pablore jũnisinirãre.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 To ĩ yisẽniĩasere ajicõari, jãjarã ĩre ĩna cʉdimavisiocõajare, “To bajiro rojose yiyumi”, yiajimasibeticõañuju surara ʉjʉ. Tire ajimasibeticõari, “Mani ñarivijʉ ĩre ãmicoaya”, yiyuju, ĩ surarare.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 To bajiri Pablore ñiacõari, ĩna ñarivi mʉjariajʉ tʉjʉ ĩre ãmiejayujarã. To ĩre ĩna ãmiejagʉre “Pablore sĩaña” yiavasãcõari, bʉtobʉsa ĩre jayujarã. To ĩna yijare, ĩre ãmimʉjasujarã, ĩna ñarivijʉ.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Ĩre ĩna ãmisãjaroadone, —Mʉ rãca ñagõrʉaja yʉ —surara ʉjʉre ĩre yiyuju Pablo, griego oca rãca. To ĩ yirone, —¿Griego ocare ñagõmasiatique mʉ?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 “Egipto sitajʉ ñar'i, adi sitare ejacõari, ‘Gobierno ĩ rotiboasere cʉdibeticõari, mani masune rotirãsa’ ĩnare ũmato yicõari, sĩarimasa cuatro mil ñarãre yucʉ́ manojʉ ĩnare ũmato var'i ñagʉ̃mi”, mʉre yitʉoĩaboabʉ yʉ —Pablore ĩre yiyuju surara ʉjʉ.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 To ĩ yisere ajicõari, ado bajiro ĩre cʉdiyuju Pablo: —Jud'io masʉ ñaja yʉ, Cilicia sita ñarimaca Tarso vãme cʉti macagʉ. To bajiri, ãnoa yʉre jũnisinirã rãca ñagõrʉaja yʉ —ĩre yiyuju Pablo.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 To ĩ yijare, ĩre ñagõrotiyuju surara ʉjʉ. To cõrone Pablojʉa, mʉjariarojʉre rʉ̃gõcõari, ĩ ãmone ñumʉoñuju, “Ñagõbesa mʉa” yigʉ. To ĩ yirone, ñagõtʉjacoa bʉsayujarã. To bajiri, hebreo oca rãca ado bajiro ĩnare ñagõñuju Pablo:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.