Atos 17
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 To bajivanane, Anf'ipolis, Apolonia vãme cʉti macare rẽtoanane, Tesalónica macajʉre ejayujarã Pablo mesa. Tojʉre jud'io masa Dios ocare ĩna buerivi ñañuju ti.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 To bajiri ĩ yirũgũriarore bajiro yigʉacʉ, ti vire sãjañuju Pablo. Idia semana cõro tocãrãcarʉ̃mʉ ʉsʉsãjariarʉ̃mʉri ñaro Dios oca masa ĩna ucamasirere ĩnare bueajiocõari, ado bajiro ĩnare gotimasiorũgũñuju:
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 —Tire quẽnaro mʉa buejama, “‘Rotimʉorʉ̃gõrʉcʉmi’ yigʉ, Dios ĩ cõarocʉ rojose tãmʉocõari, ĩ rijarotire, to yicõari, quẽna ĩ tudicatirotire gotiaja ti”, yimasirʉarãja mʉa quẽne. “To bajiro bajirʉcʉmi” ĩna yiucamasir'i, “Jesúne ñaami”, mʉare yaja yʉ —ĩnare yigotimasioñuju Pablo.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 To bajiro ĩ yisere ajicõari, sĩgʉ̃ri jud'io masa, griego masa Diore rʉ̃cʉbʉorũgũriarã, to yicõari, rõmia ñamasurã quẽne, “Pablo mesa rãcana ñaja yʉa”, yiyujarã ĩna.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 To bajiro ĩna yisere bʉto ĩajũnisiniñujarã gãjerã jud'io masa. Ĩajũnisinicõari, jãjarã masa ĩna rẽjarũgũrijaʉ ejacõari, “Pablore, Silare ĩnare ñejecõari, rojose yito mani” yirã, rojose yirãre ĩnare jirẽoñujarã ĩna. To yicõari, “Jasón ya vijʉ ñarãma” yirã, ĩnare macarã sãjasujarã ĩna.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Ĩnare bʉjabetica yirã, Jasón to yicõari gãjerã Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre quẽne, ĩnare vejabudiacõari, ti maca ʉjarã tʉjʉ ĩnare juaásujarã. To ejacõari, ado bajiro ĩnare avasãgotiyujarã ĩna: —Ãnoa, macarʉcʉro jediro ñarã masare gõjanabiorã ñaama. To bajiri adojʉre quẽne manire gõjanabiorã ejama ĩna.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Jasón ĩnare bocaãmiñumi ĩ ya vijʉ. Ĩna jedirone, Ʉjʉ César ĩ rotisere ajirʉ̃cʉbʉomena ñaama. “Gãji ñaami mani ʉjʉ, Jesús vãme cʉtigʉ”, yirũgũama ĩna —yiavasã gotiyujarã ĩna.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 To bajiro ĩna yigotisere ajicõari, maca ʉjarã, gãjerã to rẽjarã quẽne, bʉto avasãjũnisiniñujarã ĩna.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 To yicõari, Jasónre, gãjerã Jesúre ajitirʉ̃nʉrãre quẽne ĩnare gãjoa sẽniñujarã ĩna, “Tire mʉa ĩsijama, mʉare burʉarãja yʉa” yirã. To ĩna yijare, gãjoa ĩnare ĩna ĩsirone, ĩnare bucõañujarã ĩna.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Tirʉ̃mʉ rãioati ñamine, Berea vãme cʉti macajʉ Pablo mesare ĩnare varotiyujarã ĩna Jesúre ajitirʉ̃nʉrã. Tojʉre ejacõari, Dios ocare ĩna buerivijʉre sãjañujarã ĩna.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Tesalónica vãme cʉti macanare bajiro tʉoĩabesujarã ĩna, ti macana jud'io masa. Pablo ĩ gotimasiosere bʉto ajivariquẽnañujarã ĩna. Tocãrãcarʉ̃mʉrine Pablo ĩ gotisere ajicõari, Dios oca masa ĩna ucamasirere buerũgũñujarã ĩna, “¿Pablo ĩ gotisere bajirone gotiati?” yirã.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 To bajiri jãjarã jud'io masa, griego masa rõmia ñamasurã, ʉ̃mʉa quẽne, Jesúre ĩre ajitirʉ̃nʉsʉoyujarã ĩna.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Berea macajʉre Jesús sʉorine quẽnaro Dios ĩ yisere Pablo ĩ gotimasio ñasere ajiyujarã Tesalónica macana jud'io masa. Tire ajicõari, Pablo ĩ gotimasio ñarojʉre vasujarã ĩna. Tojʉ ejacõari, “Pablo rojose yigʉ ñaami”, ĩnare yigotiyujarã ĩna. To ĩna yijare, Pablore bʉto ĩre jũnisiniñujarã ĩna, ti macana.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 To ĩna yijare, moa riaga boejʉ Pablore ĩre varotiyujarã ĩna Jesúre ajitirʉ̃nʉrã. To bajiboarine, Timoteo, Silarãca Berea macane ñacõañujarã ĩnama.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Pablo rãca variarã, Atenas vãme cʉti macajʉ ĩre cũejoyujarã ĩna. Ĩre cũ, Berea macajʉ ĩna tudiatone, “Guaro yʉ tʉjʉ vayá”, yiucacõañuju Pablo, Silas, Timoteore.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Pablo, Atenas macajʉ ñacõari, Silas, Timoteore ĩnare yuñañuju ĩ. To bajiñagʉ̃, ti macana, ĩna yiñasere ĩañuju, “Ado bajirã ñarãma” ĩna masune yiquẽnorujeocõari, ĩna yirʉ̃cʉbʉoñasere. Tire ĩacõari, bʉto tʉoĩarejaiyuju.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 To bajiri jud'io masa Dios ocare ĩna buerivijʉ sãjacõari, ĩnare gotimasioñuju Pablo, Jesús sʉorine quẽnaro Dios ĩ yisere. Griego masare, Diore rʉ̃cʉbʉorũgũriarãre quẽne gotimasioñuju. To yicõari, tocãrãcarʉ̃mʉrine masa ĩna rẽjarũgũrijaʉ ejarãre ĩnare gotimasioñuju Pablo.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Tojʉre epicúreo masa, to yicõari estoico masa ĩ rãca ñagõñujarã ĩna. To yicõari, ĩna masune ado bajiro gãmerã yiyujarã ĩna: —¿Ñie ũnire ñagõrʉ yiboati, ãni tʉoĩamasibecʉ? ¿No bajise gotirʉ yiboati? Ĩ yarã ĩna rʉ̃cʉbʉorãre “Ĩna quẽne rʉ̃cʉbʉoato” yigʉ, manire gotimasiorʉ yiboami —gãmerã yiyujarã ĩna, Jesús rijacoaboarine, quẽna ĩ tudicatirere Pablo ĩ gotisere ajicõari.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 To bajiro gãmerã yicõari, ĩre jiasujarã ĩna, masa rẽjacõari ĩna gãmerã gotirojʉ, Areópago vãme cʉtojʉ. To ejacõari, —¿Ñie ũnire ajiĩañamanire yʉare gotirũgũati mʉ?
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Mʉ gotise ũnire ajibetirũgũmʉ yʉa. Mʉ gotiri vãmere masirʉaja yʉa —Pablore ĩre yiyujarã ĩna.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 (Atenas vãme cʉti macana, to yicõari, gãjerã gajerojʉ vadiriarã quẽne, ĩna ajiĩabetirũgũrere ĩna ajijama, Areópagojʉ vacõari, ti rione gãmerã gotirũgũñujarã ĩna.)
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 To bajiri ĩna vatoajʉre vʉ̃mʉrʉ̃gʉ̃cõari, ado bajiro ĩnare gotiyuju Pablo: —Atenas vãme cʉti macana, yʉre ajiya mʉa. “Ado bajirã ñarãma” yiquẽnorujeocõari, mʉa rʉ̃cʉbʉorã jãjarã ñaama adi macare. Ĩnare bʉto rʉ̃cʉbʉorã ñaja mʉa. Mʉa quẽnoriarãre mʉa rʉ̃cʉbʉorivirire, ĩacudica yigʉ, cojojʉ soemʉoriajʉre, ucaturere ĩamʉ yʉ. Ado bajiro yibʉ ti: “Ado ñaja Dios ĩañamagʉ̃re rʉ̃cʉbʉoriajʉ” yibʉ. Ĩre masibetiboarine, mʉa rʉ̃cʉbʉogʉre mʉare gotigʉagʉ vadimasimʉ yʉ.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 — ausente —
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Ĩne ñaami Dios, ñajediro ʉjʉ, adi macarʉcʉro ʉ̃mʉagaserore, to yicõari, catirã ñajedirore rujeor'i. Masa ĩna bʉariavire ñagʉ̃ ũgʉ̃ me ñaami ĩma.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Masa ĩre ĩna yibosasere bojagʉ me ñaami. Disejʉa ĩrema rʉyabetoja. Ĩne ñaami ñajediro mani catirotire manire ĩsirũgũgʉ̃ma.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 “Macarʉcʉro ti ñaro cõrone jãjarã masa ñarũtuarʉarãma” yigʉ, rẽmojʉre sĩgʉ̃ne ʉ̃mʉre rujeosʉomasiñuju. Mani catirotirodorire, to yicõari, mani ñaroti sitare quẽne manire cũbosamasiñuju.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 “Ĩabʉjayamagʉ̃ ñaboarine, yʉre ĩna sẽnijama, yʉre masirʉarãma ĩna” yigʉ, to bajiro manire rujeomasiñuju ĩ. Sõjʉ me ñaami. Ado mani rãcane ñacõagʉ̃mi.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Ĩ sʉorine catiaja mani. Sĩgʉ̃ri mʉa yarã ado bajiro ucamasiñuma ĩna: “Mani rʉ̃cʉbʉogʉ yarã ñaja mani. To bajiri ĩ rĩa ñaja mani”, yiucamasiñuma.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 To bajiri, Dios rĩa ñari, “Orone, cõme vetane, gʉ̃tane masare bajirã ĩna quẽnoriarã ũgʉ̃ ñagʉ̃mi mani rʉ̃cʉbʉogʉ”, ĩre yitʉoĩabeticõato. Masa ĩna quẽnoboasema Diore bajiro bajise me ñaja ti.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Tirʉ̃mʉjʉrema, “Ado bajirã ñarãma” ĩna masune yiquẽnorujeocõari, ĩna yirʉ̃cʉbʉoñasere bojabecʉ ñaboarine, rojose yibetimasiñumi Dios, “Ĩ bojabetire yirã yirãja mani” ĩna yimasibetijare. To bajiboarine yucʉrema, “Yʉ ĩavariquẽnabetire yitʉjacõari, yʉ bojasejʉare yiya”, yami Dios, masa ñajedirore.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 To bajiri, “Cojorʉ̃mʉ masa ĩna yisere riojo ĩabeserocʉre cũrʉcʉja yʉ”, yimasiñuju Dios. To bajiro ĩ yir'i ñari, adi macarʉcʉrojʉre ejacõari, ĩ rijato bero Dios ĩre ĩ catiore ñajare, “Masa ĩna yisere ĩabeserocʉ ñaami”, yimasire ñaja —ĩnare yigotiyuju Pablo.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 “Bajirocacoaboarine quẽna tudicaticoasuju” Pablo ĩ yigotisere ajicõari, ĩre ajayujarã ĩna, sĩgʉ̃ri. To ĩna yirone, gãjerãjʉama: —To mʉ gotiserema, gajerʉ̃mʉ mʉre ajirʉarãja —ĩre yiyujarã ĩna.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 To bajise ĩre ĩna yijare, vacoasuju Pablo.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Sĩgʉ̃ri, Pablo ĩ gotisere ajicõari, Jesúre ĩre ajitirʉ̃nʉsʉoyujarã ĩna. Dionisio, Areópago masʉ ñañuju ĩ. To yicõari, Dámaris vãme cʉtigo, gãjerã quẽne ñañujarã ĩna.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.