2 Pedro 2
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Diore gotirẽtobosarimasa socamena ĩna ñaboajaquẽne, gãjerã ñamasiñujarã, “Diore gotirẽtobosarã ñaja” yisocariarã. To bajiri adirʉ̃mʉrire quẽne, mʉa rãca ñarʉarãma socase gotirimasa. “Socabetire mʉare gotiaja” yirã ñaboarine, rojose tʉoĩarã ñarʉarãma. To bajiro tʉoĩarã ñari, manire yirẽtobosar'ire ĩre terã ñarʉarãma. To bajiro bajirã ĩna ñajare, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ yoaro mene ĩnare cõacõarʉcʉmi Dios.
1 Marasika dinab baifufuwenayah sabuw wanawanahimaim hima’am na’atube, ef ta’imon bai’obaiyen baifuwenayah boro wanawanamaim hinamatar. Sabuw nati na’atube kwa boro men kafa’imo kwana’inanih naatu sawar hai yabih en hinabi’obaiyi kwa God bairi boro kwanakusib. Naatu hai bai’obaiyen i tetebon kwanekwan naatu hinifuwen hinao karam Regah fanan kwanasa’ir men abistan ta. Baise bowabow kakafinane God kwa iyawasi.
2 To bajiro Dios ĩ yiroto rĩjoro, mʉa rãcana jãjarã rojose ĩna yirore bajiro yirʉarãma. To bajiro ĩna yisere ĩacõari, Dios ocare ajiterʉarãma.
2 Imih sabuw moumurin maiyow nati baifufuwenayah hai sor hai kew ana ef boro kwani’ufunun. Anayabin kwa ama mi’itube kwama kwasisinaf boro imaim hina’itin tur kakafin hinao God ana bai’obaiyen gewasin isan.
3 To bajiro socase gotimasiorimasa, “Gãjoa bʉjarãsa mani” yirã, socase ti ñaboajaquẽne, ĩna gotimasiose vaja mʉare vaja sẽnirʉarãma. Tirʉ̃mʉjʉne “To bajiro rojose yirãre rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõarʉcʉja yʉ”, yimasiñuju Dios.
3 Nati sabuw i baikabatayah naatu hai turamaim boro hinifufuwi a kabay hinabow. Anayabin mar manin maiyow iti sawar hisinaf tana God hai baimakiy isan yabuna sawar ma ekakaif.
4 Dios tʉana, ángel mesa rojose yimasiriarã ĩna bajimasire quetire masirãja mʉa. “Rojose mʉa yiboajaquẽne, rojose mʉare yibecʉja yʉ”, yibetimasiñuju ĩ. “Rojose ĩna yicati vaja rojose ĩnare yʉ yirotire yucõa ñato” yigʉ, cõmemari rãca ĩnare siacõari, tʉsabetigojejʉ ĩna ñacõa ñarotire yigʉ tojʉ ĩnare cũmasiñuju.
4 God ana tounamatar bowabow kakafih hisisinaf ana maramaim men kabibirih. Baise bow ah umah fatum i’asrowen baimakiy ana efan wanu’uminamaim hinama, baibatebat ana veya tekakaif.
5 Tirʉ̃mʉjʉ Noé ĩ ñamasiriarodojʉ ñamasiriarãre quẽne, “Rojose mʉa yise vaja rojose mʉare yibetirʉcʉja”, yibetimasiñuju ĩ. Ĩna jedirore oco ñamʉse rãca ĩnare ruureajeocõamasiñuju ĩ. To bajiri, “Dios ĩ bojarore bajiro yiroti ñaja” gãjerãre yigotirũgũboar'i, Noé, ĩ yarã, cojomo cõro jedi, gaje ãmo jʉa jẽnituarirãcʉ ñarãrema ruubetimasiñuju.
5 God sabuw men kabibirih baise gis yen sabuw men God hibitumatum hi’atomatom himorob, baise Noah akisinamo iyawas, naatu yawas roumutuforen isan binan sabuw etei seven tafafarih hiyawas.
6 Ĩnare ĩ yiriarore bajirone yiyumi Dios, “Sodoma macana, to yicõari, Gomorra macanare quẽne, rojose ĩna yiboajaquẽne, rojose ĩnare yibetirʉcʉja yʉ”, yibetimasiñuju. Ti macarianare õ vecaye jea ʉ̃jʉse rãca vẽjacõari, ĩnare soereajeocõamasiñuju ĩ. To bajiro ĩ yijama, “Adirodore ñarã rojose yirã, tire masicõari, tʉoĩamasiato” yigʉ, yimasiñumi.
6 Tafaram Sodom naatu Gomorah hairi hai bowabow eaf isan God tafaram eafun. Imih wairaf iyafar ra’iy earah munimuniwat hi’in. God iti sinaf saife sabuw afa imatnuwih i aurih boro na’atube namatar, God men ana kokomaim hinama’am na’at.
7 Sodoma macanare, Gomorra macanare soereacõaboarine, Lot vãme cʉtimasir'ire ĩre yirẽtobosamasiñuju Dios. Quẽnaro yigʉ ñamasiñuju Lot. Tocãrãcarʉ̃mʉne ti macariana Diore ajimena, rojose ĩna yisere ĩacõari, gãjerã “Rojose yama” ĩna yisere quẽne ajicõari bʉto tʉoĩasʉtiritirũgũmasiñuju Lot. To bajiri, “Ʉ̃jʉromi” yigʉ, ĩre yirẽtobosamasiñuju Dios.
7 Na’atube God Lot biyawas i kwananot. I God ana kokomaim ma. Naatu sabuw etei’imak hiso’ob abistan kakafin hisisinaf, hisorasor hikewakew hibiwa’an i’itih ana naniyan eaf i futuwih.
8 — ausente —
8 Lot i sabuw wanawanahimaim ma’am. Nati orot God matanamaim i gewasinawat ma’am. Sabuw bowabow kakafih hisisinaf matanyan i’itah, tur nonowar naatu God ana ofafar hi’a’astu’ub isan dogoron wanawanan yababan awan karatan.
9 To bajiri, ti quetire mʉare yʉ gotise jedirore tuditʉoĩacõari, jʉa vãme ado bajise masiaja mani: “Dios ĩ bojarore bajiro yirãre rojose ĩna bajiborotire ĩnare yirẽtobosamasiami”, yimasiaja mani. To yicõari, “Rojose yirãrema rojose ĩna yise vaja, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare ĩ cõaroto rĩjoro, rojose ĩna yijare, ‘Rojose tãmʉoña mʉa’ ĩnare yirũgũami Dios”, yimasiaja mani.
9 Hai itanen etei kwa’itahika. Regah so’ob God ana sabuw mi’itube hinibi’akir i boro niyawasih. Naatu i so’ob sabuw kakafih isah baikwatutuwen boro nabogaigiwas na’in ana veya’amaim i boro sabuw etei nibabatiyih. Naatu iyab tafa’asarih boro baimakiy nitih.
10 “Rojose ĩna yise vaja, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõabeaja maji” Dios ĩ yiĩarãre mani yijama, ado bajiro rojose yirãre yaja mani: Ĩna masune ĩna bojarore bajiro yirũgũrãre, gãjerã ĩna rotisere ajiterãre quẽne, ĩnare yaja mani. To bajiro yirã ñarãma socase gotimasiorimasa. “Ĩna rẽtoro ñamasurã ñaja yʉa” yitʉoĩacõari, güimenane, ángel mesare, to yicõari, vãtiare quẽne rʉ̃cʉbʉomenama.
10 I hai ma’amaim taiyuwih isah tebiyasisir naatu hai kok gagamin i bowabow kakafin hiniwa’an naatu men tekokok yait ta nakaifih i babahimaim hinama. Nati sabuw boro baimakiy fokarin maiyow hinab.
11 Socase gotimasiorimasa rẽtoro masirã ñaboarine, ĩnare bajiro yimenama Dios tʉana, ángel mesama. Vãtiare, “Rojose yirã ñari, rojose tãmʉorʉarãja”, ĩnare yimenama.
11 Nati baifufuwen bai’obaiyenayah i men God ana tounamatar bairi hai fofoninamih, anayabin tounamatar hai fair i ra’at kwanekwan. Abistan sinaf isan i aurih hamehamen. Baifufuwen bai’obaiyenayah hai fair i kikimin. Baise tounamatar boro men Regah Jesu Keriso nanamaim hinabat ubar turanah hinitihimih.
12 Socase mʉare gotimasiorimasa, ĩna rujʉ ti bojarore bajiro yirã, “Bojoneose yirã yaja” yimasimenane, tire yirũgũrãma. To yicõari, ángel mesare, vãtiare quẽne ĩna bajisere masimena ñari, rʉ̃cʉbʉobetirũgũrãma. To bajiro rojose ĩna yise ñajare, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõarʉcʉmi mani ʉjʉ.
12 Baise baifufuwenayah i kaiyaraforobe hai not meyemeye, i hai naniyanamaim hitatam tesisinaf, i hitufuw bow rauw morob akisin. Iti bai’obaiyenayah i kaiyaraforobe, abistan isan hi’o tibi’i’iyab i men kafa’imo tesoso’ob. Nati sabuw God boro narauw boun sabuw for terauw te’a’asbunubunuwen na’atube.
13 Gãjerãre rojose ĩna yire vaja, rojose tãmʉorʉarãma. Bojoneose ti ñaboajaquẽne, “Ñamijʉ yirudirãsa mani”, yirã me ñarãma. Bojonemena ñari, ʉ̃mʉane yivariquẽnarã ñarãma. Diore rʉ̃cʉbʉorã mʉa rẽjajama, ĩna quẽne mʉa rãca rẽjacõari, “Dios ĩ bojasere yirã ñaja” yiboarine, no ĩna bojarore bajirojʉa yirũgũrãma. To bajiro rojose yirã ñaboarine, “Ado bajiro mani yisere ĩavariquẽnagʉ̃mi Dios”, mʉare yisocarãma. Rojose yirã rãca mʉa rẽjase sʉorine, mʉa jedirorene, “Rojose yirã ñarãma”, mʉare yiñagõjairãma masa.
13 Sabuw afa isah hisinaf kakaf hi’afiyih isan imih ana wayow Regah boro ni’afiyih. Naatu i hai kokokomaim tesisinaf biyah ana yasisir isan mar bebeyanamaim. A hiyuwamaim terur bay te’aau sabuw matahimaim i biya’ohow gagamin maiyow.
14 Rojose yirã ñari, rõmia jãjarãre ajeriarã cʉtirʉa tʉoĩarũgũrã ñarãma. Gãjerã, Cristore quẽnaro ajitirʉ̃nʉmenare quẽnaro ĩna yitose sʉorine rojose ĩnare ũmato yirã ñarãma. To bajicõari, jairo gajeyeũni cʉorã ñaboarine, quẽna gajeye bojarẽmorã ñari, “Gãjoa bʉjarãsa mani” yirã, quẽnaro yisocamasirã ñarãma. To bajiro yirã ñari, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ Dios ĩ cõarona ñarãma.
14 I baibin isah matanfufur tenunuwet bairi baiwa’anamih. I men kafa’imo baiwa’an tibihamiy. Sabuw afa hai baitumatum ririmih i boro hinabuwih i hai yawas babanamaim hinama. I hai yawas tutufin etei i kabatamaim ema’am. God boro nao rarafih.
15 Cristo ocare ajiriarã ñaboarine, ajitʉjacõari, Dios ĩ bojabetire yirã ñarãma. Beor macʉ, Balaam vãme cʉtimasir'i, gãjoare bʉto ĩ bojariarore bajiro bojarã ñari, ĩ yiriarore bajiro rojose yirã ñarãma ĩna quẽne.
15 Ef mutufurin i hirusa’ir naatu i hai ef hirukasiy, naatu Balam natun Beor hairi hai ef i hirura’ah, i kabay isan iyabow kwanekwan saise kakafin tasinaf imaim kabay tab.
16 Balaamjʉa, rojose ĩ yirʉajare, Dios jediro masigʉ̃ ñari, Balaam ĩ jesavacʉ burro vãme cʉtigʉre masʉre bajiro ñagõrotimasiñuju. Ado bajiro ĩre yimasiñuju: “Rojose yigʉacʉ yaja mʉ”, ĩre yitud'itʉjomasiñuju burro. Rojose ĩ yirʉaboarere yibetimasiñuju Balaam ñamasir'i.
16 Balam bowabow kakafin sinaf isan, bobaituw wabin donkey kwarar iu, bobaituw men tur te’eo baise orot babinabe tur eo Balam isan, naatu dinab orot ana sinaf kakafin rufut.
17 Quẽna gaje vãme mʉare gotirẽmoaja yʉ, socase gotimasiorimasa ĩna bajisere: Oco ñaboariagojeri ti oco manore bajiro bajirã ñarãma. To bajicõari, buerigaserire mino vẽarearore bajiro bajirã ñarãma. To bajiro bajirã ñari, Dios oca quẽnasere mani ajirʉaboasere manire gotimasiobetirʉarãma. To bajiri, “Rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩnare cõarʉcʉja” ĩ yimasiriarore bajiro ĩnare cõarʉcʉmi Dios.
17 Iti sabuw i boun harew buruburur eyey emamamah na’atube, naatu boun mar iuy enunuw ena en esasawar naatu ufunamaim taun men eyarayar. Baifuwenayah isah, God efan gugumin wanu’umin isah yabuna inu’in.
18 “Rojose mani yiboajaquẽne, manire ĩavariquẽnacõa ñarʉcʉmi Dios”, yivariquẽnarãma. Tʉoĩamasimena ñari, to bajiro yirãma, “Gãjerã quẽne, mani yisere ajicõari, mani yirore bajiro rojose yato ĩna quẽne” yirã. To bajiro ĩna yijama, Diore ajimena rãca rojose ĩna yirũgũboarere yitʉjacõari, mame Cristore ajitirʉ̃nʉrãre bʉtobʉsa ĩnare gotirãma.
18 I tibi’o’orot naatu koka’aw ana tur na’atube te’o. Sabuw tafah fair teya’iy biyah ana yasisir isan tisisinaf. Naatu sabuw iyab bowabow kakafin marasika hisisinaf i hihamiyen naatu i yawas gewasinamaim tema’am i ti’ukikinih hinatatabir maiye ef kakafinamaim hinama.
19 “Socase mere mʉare gotiaja yʉa. Mani bojarore bajiro mani yijama, quẽnaja. Cojorʉ̃mʉ rojose mani yisere yitʉjarʉarãja” yirã ñaboarine, rojosere yisejacoariarã ñari, tire yitʉjamasimenama. To bajiro ĩnare gotirã ñaboarine, ĩna quẽne rojose ĩna yise vaja rojose tãmʉorona ñaboarine, to bajiro ĩnare gotirũgũrãma.
19 Roufamen isan sabuw te’o’omatanih baise i taiyuwih bowabow kakafin fatumih ana akir himatar. Anayabin orot babin bowabow kakafin ana akir matar ma esisinaf i au naniyan in.
20 Ado bajiro bajirãma socase gotimasiorimasa: “Rojose mani yise vaja manire vaja yibosayumi Jesucristo mani ʉjʉ” yitʉoĩacõari, rojose ĩna yirũgũboarere yitʉjacõaboarine, quẽna rojose ĩna yicõa ñajama, tirʉ̃mʉjʉ rojose ĩna yiriaro rẽtoro rojose yirãma.
20 Sabuw iyab ata Regah naatu ata Baiyawasenayan Jesu Keriso hinasusu’ub gewas na’at, nati sabuw i tafaram ana bowabow kakafinane i hihaiw. Naatu ibanak hinamatabir maiye bowabow kakafin hinasisinaf naatu isah nabi’ukwarin. Nati sabuw wan hisisinaf i hamen baise iti uf hisisinaf i hirouwabon anababatun.
21 To bajiro rojose yirãrema, rẽmojʉne Cristore ajitirʉ̃nʉbeticõaroti ñaboayuja. Tire bajimenane, Cristore ajitirʉ̃nʉcõari, quẽna ĩna ajitirʉ̃nʉ tʉjajama, quẽnabeti ñaja. To bajiro bajirã ĩna ñajare, bʉtobʉsa rojose ĩnare yirʉcʉmi Dios.
21 Ana gewasin nati sabuw i men hitan ef roumutuforen ana yawas gewasin hitaso’ob, naatu hitatabir God ana ofafar kakafiyin i bitih hitakwahir kouh hititin.
22 Cristore ajitirʉ̃nʉriarã ñaboarine, quẽna ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉ tʉjasere ado bajiro gotiaja: “Ecari yai, mʉñocõari, ĩ mʉñosere tudibarʉcʉmi”, yigotiaja. Quẽna gajeye ado bajiro gotiaja: “Ecari yese ʉeritatare yugui moasĩnir'ire quẽnaro mani guocõaboajaquẽne, titatare tudivacõari, yugui moasĩnirʉcʉmi quẽna, ‘Tudi ʉeri jaigʉ ñagʉ̃sa’ yigʉ”, yigotiaja.
22 Abistan isah mamatar i turobe, mi’itube Buk Atamanin proverb eo, “Haru namout naatu natatabir abistan mamout boro na’aan.” Naatu ibanak ta eo maiye, “For babin inirurub gewasin maiyow naatu i boro na’intabir nan yur yan nare nibour.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Pedro 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.