2 Coríntios 11
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Tʉoĩamasibecʉre bajiro yʉ gotiroti ti ñaboajaquẽne, mʉa ajisere bojaja yʉ.
1 Ayu anotanot mar kikimin au tur anao i boun koko’aw hai tur te’o na’atube, baise kwa marasika kwabusuruf kwabowabowaka.
2 Diore bajiro bʉto mʉare tʉoĩamaiaja yʉa. Ado bajiro bajiaja: Rõmio, ʉ̃mʉa rãca ñaĩabeco so manajʉ ñarocʉ rĩrene tʉoĩagõmo. Sore bajiro yirã mani quẽne, Cristo rĩrene ajitirʉ̃nʉaja mani. Yʉ ñaja “Cristore ajitirʉ̃nʉato” yigʉ, mʉare gotimasiosʉocacʉ. To bajiri, Dios mʉare ĩ mairore bajiro bʉto mʉare maiaja yʉ quẽne. To bajiri, “Ãnoa ñaama yʉ gotimasiocati sʉorine mʉre ajitirʉ̃nʉrã” Cristore ĩre yʉ yiĩoroto rĩjoro, “Ĩre ajitirʉ̃nʉ tʉjacõari, gãjerãjʉare ajitirʉ̃nʉroma” yigʉ, quẽnaro mʉare ĩatirʉ̃nʉrũgũaja yʉ.
2 Ayu kwa isa abi’o’orot, boun God ebi’o’orot na’atube, kwa i boun babin biyan numin orot ta’imon bai’awanin isan hi’omatan na’atube nati i Keriso akisin.
3 Tirʉ̃mʉjʉ vãtia ʉjʉ, Eva ñamasiriore quẽnase sore yitomasiñuju. To bajirone bajirãma gãjerã, socase oca gotimasiorã. Ĩna gotimasiose sʉorine mʉare yitogʉmi. “Vãtia ʉjʉ quẽnaro ĩ yitosere ajitirʉ̃nʉcõari, Cristo yejʉare ajitirʉ̃nʉ tʉjarãma”, mʉare yitʉoĩarejaiaja yʉ.
3 Ayu i abirubir kwa a not boro ni’afiy abistan Eve biyanamaim mamatar boro kwa biyamaim namatar. Kok i so’ob kwanekwan, naatu i iwa’an Eve God fanan sair naatu bowabow kakafin sinaf, imih nati baifufuwenayah boro kwa hinifuwi naatu hinifuwen anot hini’a’afiy saise kwa boro men kafa’imo Keriso akisinamo kwanitumitumimih
4 Gãjerã mʉa tʉjʉ ejacõari, “Jesucristo, ado bajiro bajigʉ masu ñagʉ̃mi” ĩna yisocasere ajicõari, “To bajirone bajigʉ ñagʉ̃mi” ĩnare yicʉdicõari, ajitirʉ̃nʉ variquẽnarãja mʉa. To bajiro mʉa yijama, Esp'iritu Santo mere ajitirʉ̃nʉrã yirãja mʉa. To yicõari, Cristo ocare, yʉa gotimasiocati mere, ricati gotimasiorejʉare ajitirʉ̃nʉrã yirãja mʉa. To bajiro ĩna yisejʉare mʉa ajitirʉ̃nʉjama, quẽnabetoja.
4 Anayabin sabuw afa hinan naatu Jesu isan hinabinan men boun aki abibinan na’at. Anunin ta kwanab men boun aki abaib na’at o tur gewasin men boun kwanonowaramaim tebibinanumih, hamehamen maiyow kwa boro mar ta’imon kwanab.
5 “Dios ĩ cõariarã gãjerã rẽtoro masirã ñaja yʉa”, mʉare yisocarãma ĩna. Dios ĩ cõar'i, ĩnare bajiro socagʉ me ñaja yʉ. “Yʉ rẽtoro masirã me ñarãma ĩna”, yitʉoĩaja yʉ.
5 Baise anotanot ayu i ai gewasin kwanekwan men boun kob abarayah wabih gagamih gewasih na’atube.
6 Ĩna gotimasiorore bajiro yimasibetiboarine, Dios ocare quẽnaro masigʉ̃ ñaja yʉma. To bajiri, ĩ ocare quẽnaro mʉare gotirẽtoburũgũcajʉ yʉ. Cojoji me yʉre ajicana ñari, “Dios ocare quẽnaro masiami Pablo”, yʉre yimasirãja mʉa.
6 Ayu tur ao’o i boun kek sosof hai tur te’o na’atube, baise ayu auru not so’ob ema’am, aki ef etei bebeyanamaim ao kwanowar sawar.
7 ¿Mʉa tʉ ñagʉ̃jʉ, “Ñamasurã ñaja yʉa” yirãre bajiro yirocʉ ñaboayujari, yʉre? ¿Cristo ocare quẽnase mʉare gotimasiogʉ̃, vaja sẽnirocʉ ñaboayujari? Bajibeaja. “Ñamasugʉ̃ me ñaja” yigʉre bajiro bajirũgũcajʉ yʉ, “Yʉre tʉoĩamenane, Dios oca rĩne ajitirʉ̃nʉcõari, ĩ yarã, ñamasurã ñato” yigʉ.
7 Ayu taiyuwu anayara’iyu naatu kwa anabora’ahi Regah ana tur gewasin baiyan en anabinan nati i bowabow kakafin?
8 Gajeroana Cristore ajitirʉ̃nʉrã gãjoa yʉre ĩsicama ĩna, “Corinto maca tʉjʉ ñacõari, ĩnare gotimasioato” yirã. Yʉre mʉa ĩsiroti ñaboacati, ĩnajʉa, yʉre ĩsicama.
8 Ayu Kirisiyan sabuw afa biyahine kabay abai kwa baibaisi isan, kwanotanot ayu abainuwih?
9 Mʉa tʉjʉ yʉ ñajaquẽne, gãjoa magʉ̃ ñaboarine, “Yʉre ejarẽmoña”, mʉare yibeticajʉ yʉ. Macedonia vadiriarã Cristore ajitirʉ̃nʉrã ejacõari, yʉ bojaro cõro yʉre ĩsicama. Gãjoa mʉare sẽnibetirũgũcajʉ yʉ. Bero quẽne sẽnibetirũgũrʉcʉja.
9 Bairit tama’am ana mar ayu au kok sawar bain nowau matar isan, men kafa’imo yait ta aiwowa’ani. Anayabin teitit no Masedonia’ane hinanan sawar abistanawat akokok etei’imak anafofonin abai. Ayu boro taiyuwu bit ana’abar naatu boro na’atuka anasinaf anan.
10 Cristore ajitirʉ̃nʉgʉ̃ ñari, riojo ĩ gotirore bajiro, ado bajiro mʉare gotiaja yʉ: “Gãjoa sẽnibecʉne, Dios ocare gotimasiorũgũaja”, yivariquẽna tʉjabetirʉcʉja yʉ. Mʉa, Acaya sitana jediro, “Dios ocare ĩ gotimasiose vaja, vaja sẽnibetirũgũami Pablo”, yimasirʉarãja mʉa.
10 Keriso ana turobe ayu wanawana’umaim ema’am. Ayu ao’omatani, iti ora’ara’at boro men kafa’imo awau nafot iti tafaram Akaiya wanawanan.
11 Mʉare bʉto maigʉ̃ ñari, to bajise mʉare gotiaja yʉ. “Ĩnare bʉto maiami Pablo”, yʉre yimasigʉ̃mi Dios quẽne.
11 Aisimamih? Anayabin ayu men kwa abiyabuwi? God so’ob ayu kwa abiyabuwi.
12 “Pablore bajiro Dios ĩ cõariarã ñaja yʉa quẽne” yisocarã, mʉare ĩna gotimasiose vaja, vaja sẽnirũgũñujarã ĩna. To bajiri, “‘Pablore bajiro vaja sẽniaja yʉa’ yimasibeticõato ĩna” yigʉ, mʉare vaja sẽnibetirʉcʉja yʉ.
12 Ayu boun abistan abowabow boro na’atuka anabow anan. Saise ayu bowabow iti na’atube anabowabow i baifufuwen bai’obaiyenayah anarufutih. Hai yabih en isah hinao’ra’ara’at naatu asir hinao i mi’itube tebowabow aki bairi ta’imon abowabow.
13 Socase gotimasiorimasa, Dios ĩ cõariarã me ñarãma.
13 Anayabin sabuw nati na’atube i turabarayah baifufuwenayah, i hai bowabow isan i taiyuwih tebifufuwen. Naatu taiyuhiwat tesisinaf hai itinin i boun Keriso ana turabarayah na’atube.
14 Ĩnare bajiro bajirũgũama Dios ocare ajiterã. Vãtia ʉjʉ Satanás quẽne, cojojirema Dios tʉagʉ ángel quẽnaro yigʉre bajiro bajitorũgũami.
14 Naatu nati men tanakasiy! Satan karam taiyuwin nabotabir marakaw ana tounamatar, itininabe namatar.
15 To bajiro bajigʉ ĩ ñajare, “Ĩre cʉdirã quẽne ĩre bajiro bajirũgũama”, yimasiaja yʉ. “Quẽnase rĩne yirã ñaama” ĩnare mʉa yiĩasere bojarã ñari, to bajiro bajirãma. To bajiro ĩna yisere ĩacõari, “Rojose tãmʉorũgũrʉarãja mʉa”, ĩnare yirotirʉcʉmi Dios.
15 Isan imih aki men akakasiy Satan ana akir wairafih i taiyuwih hibotabirih akir wairafih hai yawas gewasih na’atube himamatar. Mar yomanin mi’itube hai bowabowamaim hisisinaf imaim boro baimakiy hinab.
16 Ado bajise mʉare tudigotiaja yʉ: “Tʉoĩamasibecʉre bajiro gotiami Pablo” mʉa yitʉoĩasere bojabeaja yʉ. To bajiboarine, to bajiro mʉa yitʉoĩajama, tʉoĩamasibecʉre bajiro mʉare yʉ gotisere ajiya mʉa, yʉre mʉa ĩarʉ̃cʉbʉorotire yirã.
16 Ayu ibanak ao maiye! Men yait ta nanot ayu au not meyemeye narouw. Baise kwa iti na’atube kwananotanot na’at, basit kwanabuwu ayu i au not en, saise mar kafa’i ayu anaora’ara’at.
17 Yucʉne mʉare yʉ gotiroti mani ʉjʉ Jesucristo ĩ gotirotise me ñaja. Yʉ masune yʉ bajisere mʉare gotigʉagʉ yaja yʉ.
17 Anamaramaim ora’ara’aten ana tur anao i men Regah ana kokomaim ayu ao’omih, iti tur i hai not meyemeye hai tur.
18 Mʉa rãcana, socase gotimasiorã, jãjarã adigodoaye rĩne tʉoĩarãre bajiro gotirãma, ĩnare mʉa ajirʉ̃cʉbʉorotire yirã. To bajiri “Yʉ quẽne, ĩna gotirore bajiro gotivariquẽnarʉcʉja” yitʉoĩacõari, mojoroaca mʉare gotirʉcʉja yʉ, “Yʉre ajirʉ̃cʉbʉoato ĩna” yigʉ.
18 Baise sabuw afa abistan hisisinaf isan hina’ora’ara’at na’at, ayu auman boro anao ra’ara’at.
19 Mʉajʉama, “Masirã ñaja yʉa”, yiboarãja, tʉoĩamasimena ĩna gotisere ajisʉyarã ñari.
19 Kwa taiyuw i notayah anababatun, naatu imih sabuw hai not meyemeye bairi yasisiramaim kwabita’ay.
20 Ĩna rotiajerãre bajiro bajirã ñaboarine, ĩnare ajiquejemenaja mʉa. “Ĩna sʉorine gãjoa bʉjarãsa mani” yirã, mʉare ĩna yitosere ajiquejemenaja. “Yʉare ĩarʉ̃cʉbʉoya” yirãre bajiro ĩna bajirũgũsere ĩaquejemenaja. “Ajirʉ̃cʉbʉobeaja mʉa” yirã, mʉare ĩna jaboajaquẽne, ĩnare ajiquejemenaja mʉa.
20 Na’atube sabuw afa bairi kwaita’ay dibur kwamatar, taiyuwin kususur wan i’iyon o yumat ifafar.
21 Yʉjʉama, mʉa tʉjʉ ñagʉ̃, “Ñamasugʉ̃ me ñaja yʉ” yigʉre bajiro yʉ bajijare, yʉre ajirʉ̃cʉbʉomenaja mʉa. Mʉare ĩna yirore bajiro yʉ yijama, “Rojose yigʉ yaja yʉ” yitʉoĩacõari, bojonebogʉja yʉma. To bajiboarine, “Ado bajiro bajirã yʉa ñajare, yʉare ajirʉ̃cʉbʉoya” mʉare ĩna yise ñajare, yʉ quẽne, tʉoĩamasibecʉre bajiro mʉare gotirʉcʉja yʉ.
21 Ayu au biya’ohow, nati isan i anababatun ririmit sawar sinaf isan na’atube atao kwatanowar.
22 “Hebreo oca ñagõrã ñari, ñamasurã ñaja yʉa”, mʉare yiyujarã ĩna. Yʉ quẽne, Hebreo oca ñagõgʉ̃ ñaja yʉ. “Yʉa, israelita masa, gãjerã rẽtoro Diore masirã ñaja yʉa”, yiyujarã ĩna. Yʉ quẽne, israelita masʉ ñaja yʉ. “‘Quẽnaro mʉare yirʉcʉja’ Dios ĩ yimasir'i, Abraham ñamasir'i jãnerabatia ñaja yʉa”, yiyujarã ĩna. Yʉ quẽne, Abraham ñamasir'i jãnami ñaja yʉ.
22 I anababatun Hebrew ma’anih? Ayu auman Hebrew orot. I Israel sabuw? Ayu auman Israel orot. I Abraham ana a’agir sabuw? Ayu auman Abraham ana agir orot.
23 “Cristo ĩ cõariarã ĩre moabosarã ñaja yʉa”, mʉare yiyujarã ĩna. To bajiro ĩna yire ñajare, “Ĩna rẽtobʉsaro Cristore moabosagʉ ñaja”, mʉare yaja yʉ. Tʉoĩamasibecʉre bajiro mʉare goticõa ñaja yʉ. Ado bajiro ti bajijare, “Ĩna rẽtobʉsaro ĩre moabosagʉ ñaja”, mʉare yaja yʉ: Cojoji me bʉto ĩre yʉ moabosajare, tubiberiavijʉ yʉre tubibecama masa. Cojoji me yʉre bʉto bajecama. Cojoji me yʉre sĩarʉaboacama.
23 Iban Keriso ana akir sabuw? Iti tur ao’o ana nowarin i boun hai not en te’o na’atube. Baise ayu i akir wairafu gewasu men i na’atube! Ayu abow atetebon, ayu mar moumurin maiyow dibur arun, mar moumurin maiyow murab fokarinamaim hiwabiru, naatu mar moumurin maiyow kafa’imo hita’asbunu. Anayabin ayu Keriso isan abowabow.
24 Cojomocãrãcaji yʉre ñiacõari, bʉto rojose yirãre ĩna bajerore bajiro yʉre bajecama masa. Tocãrãcajine treinta y nueve ñarijiri yʉre bajecama.
24 Mar etei five Jew hai ukwarih hibuwu hirabu. Mar ta’ita’imon hirarabu etei 39 biyau hitatakiyakiy hiruruseben.
25 Idiaji yʉre ñiacõari, yucʉ́ne bʉto yʉre jacama ĩna. Yʉre sĩarʉarã, cojoji gʉ̃tane bʉto yʉre reaejoboacama. Idiaji moa riagare yʉ vaboacati cũmuari rujacajʉ. Cojoji cũmua rujacõari, ʉ̃mʉa ñarʉ̃mʉ cʉti, quẽna ñamire quẽne, ña ñami cʉtibusuocajʉ yʉ, moa riagajʉ.
25 Mar tounu ayu auramaim hirabu naatu mar ta’imon kabayamaim hirouwou’uru, mar tounu wa tafofor riy yan are naatu veya ta’imon anafofonin riy yan ain earuwu aremor. |alt="Paul stoned" src="cn01965B.tif" size="col" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2 Corinthians 11.25"
26 Cojoji me Dios ocare gotimasiogʉ̃, sõjʉ josari vacudirũgũcajʉ yʉ. Riaga güiorojʉ vacajʉ. Juarudirimasa güiorojʉ vacajʉ. Cojo macana me yʉ yarã rojose yicama. To bajicõari, gãjerã masa vatoajʉ güiorojʉ vacajʉ. Jairimaca ñagʉ̃, masa ĩna ñabetojʉ quẽne, güiorojʉ vacajʉ. Moa riaga güiorojʉ quẽne vacajʉ. “Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” yitocõari, rojose yʉre yirʉarã vatoajʉ vacajʉ yʉ.
26 Ayu mar moumurin maiyow efamaim aremor kakafih isou himatar, harew gagamih hititit kafa’imo ata’atomatom atamorob, naatu bainoyah kafa’imo hitarabu hitabainuwu. Ayu taiyuwu au sabuw Jew ma’anih naatu Ufun Sabuw kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu, bar oto’otowen gagamin wanawanan ama’am kafa’imo hitarabu, naatu arar yan anan kakafin kafa’imo atatita’ur, riy yan kafa’imo ata’atomatom ata morob, naatu taituwat baifufuwenayah kafa’imo hitarabu hiti’a’afiyu.
27 Bʉto josari moadicajʉ yʉ. Cojoji me cãnibecʉne moabusuoarũgũcajʉ yʉ. Cojoji me bare babecʉ, ocore quẽne idibecʉ, tãmʉorũgũcajʉ. Cojoji me ñiorijarũgũcajʉ yʉ. To bajicõari, bʉto ʉsarũgũcajʉ, sudi yʉre ti manijare.
27 Foyab atatarakair naatu bowabow fokarih maiyow wanawanah arun abow. Gugumin wanawanah men ainu’in gewas, naatu harewamih sikou mamah naatu bayumih amorob, yakukur eanu naatu biyau asire ain.
28 Yʉ rujʉaye rĩ me rojose tãmʉorũgũaja yʉ. Tocãrãcarʉ̃mʉne Cristore ajitirʉ̃nʉrã, cojo macana me yʉ gotimasiocana, quẽnarobʉsa ĩre ĩna ajitirʉ̃nʉrũtuatire bojagʉ ñari, ĩnare bʉto tʉoĩarejairũgũaja yʉ.
28 Sawar afa isou himatar, baise boro men anao kwananowar. Ayu mar etei fokarin maiyow airi abitar baise au not gagamin i Kirisiyan sabuw isah anotanot mi’itube hibow tenan.
29 Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñaboarine, rojose yicõari, sʉtiritirãre, yʉ bʉjajama, yʉ quẽne, ĩna rãca sʉtiritiaja. Cristore ajitirʉ̃nʉrãre gãjerã ĩnare rojose ĩna ũmato yijama, ĩnare bʉto jũnisiniaja yʉ.
29 Anamaramaim yait eriririm, ayu men ariririm, naatu yait ta bowabow kakafin bonawiy isisinaf, ayu wanawana’umaim men ea’earah o so’aso’ar eyey.
30 Yʉ bajicatire yʉ gotijama, “‘Masigʉ̃ me ñaami’ yʉre yimasiato” yigʉ, yʉ bajicatire mʉare gotivariquẽnaja yʉ.
30 Ayu anao ra’ara’at na’at, basit sawar abistanamaim iwa’an ariririm boro ni’obaiyu ana’ora’ara’at.
31 Tire mʉare yʉ gotivariquẽnasere, “Riojo gotiami Pablo”, yʉre yimasigʉ̃mi mani ʉjʉ Jesucristo jacʉ, Dios. Ĩ ñaami “Ñajediro rẽtoro masigʉ̃ ñaja mʉ” mani yirʉ̃cʉbʉorũgũrocʉ.
31 God naatu Regah Jesu Keriso Tamah i wabin tanabora’ara’ah wanatowan! God so’ob ayu men abifuwen.
32 Tirʉ̃mʉjʉ Damasco vãme cʉti macajʉ yʉ ñarone, “Pablore ñiacõari, tubiberotirʉcʉja” yigʉ, ti maca matariacʉ̃ni ñarisojerijʉ surara mesare cũñumi, ti maca ʉjʉ, Areta vãme cʉtigʉre rotibosacacʉ.
32 Anamaramaim ayu Damascus hihirfutu ama’am, aiwob orot Aretas gawan gagamin sorodiy sabuw uwih bar oto’otowen wabin Damasenes ana etawan awan hima’uh hima hikakaif. Ayu atatitit hitabuwu hitafatumu isan.
33 Yʉre tubiberʉaboarine, yʉre ñiamasibeticami. Ti maca matariacʉ̃ni vecajʉ ñarivijʉ, jibʉ jairibʉne sãcõari, sojeacajʉ yʉre rujiocama ĩna, yʉre ejarẽmorimasa. To bajiro yʉre ĩna ejarẽmojare, rudicajʉ yʉ.
33 Baise kaifetamaim hiwanu faf ana sou’uwat murabamaim hiruru ara’iy naatu uman wanawananane asorabon abihir. Paul kaifet wanawanan hiruru ere’er|alt="Letting Paul down in basket" src="CN01937b.TIF" size="col" loc="2Co 11.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.33"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.