1 Pedro 2

Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Yʉ macʉre ajitirʉ̃nʉña” Dios ĩ yirere cʉdiriarã ñari, jediro rojose yibetirũgũroti ñaja. Adi ũnire yibetirũgũña mʉa: Gãjerãre yitobesa. Socabesa. Gãjerãre, “Quẽnaro ñaama”, ĩnare yiĩatebesa. Gãjerãre rojose ñagõmacabesa.
1 Isan imih yawas kakafih boro kwanihamiyen. Men kwanifuwen, men awa hinaharewan, men kwanibobowen, men turanah isah tur kakafin kwanao.
2 Bʉtobʉsa Dios ocare ajivariquẽnacõari, ti gotirore bajiro yirʉa tʉoĩarũtuaroti ñaja mʉare. Sũca bʉto ũjurʉagʉre bajiro tire yirʉa tʉoĩarũtuaroti ñaja. To bajiro mʉa yijama, “Quẽnaro manire yami Dios” yimasirã ñari, quẽnabʉsaro ĩ bojarore bajiro yirũtuarʉarãja mʉa. To bajiro mʉa yijama, Dios tʉjʉ quẽnaro ñacõa ñarũgũrʉarãja.
2 Kek sosof na’atube kwanamatar, mar etei sika namamah ayub ananun tom isan, saise i kwanatomatom kwa ayawas boro nara’at nayen.
3 — ausente —
3 Buk Atamaninamaim hi’o hikirum, “Kwa taiyuw ayawasamaim kwaso’ob Regah i kabeberayan.”
4 To bajiri, mani ʉjʉre Jesucristo, mani catirotire manire ĩsigʉ̃re quẽnaro ajitirʉ̃nʉcõa ñaña. Ĩne ñaami masa vi quẽnorã gʉ̃ta ĩna cũsʉorica, ñamasuricare bajiro bajigʉ. Ĩre bʉto ĩatecama masa. Ĩre ĩna ĩateboajaquẽne, Diojʉama, “Ñamasugʉ̃ ñarʉcʉmi”, ĩre yiyumi.
4 Kwana ata Regah biyanaika kwanama, iti kabay yawasin sabuw hi’itin hikwahir yabin en hirouw, baise God rubin na mokob foun matar.
5 To bajiro yigʉ ñari, mʉare quẽne Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã rãcana mʉa ñajare, Dios ya vire gʉ̃ta ĩ jeomʉjavasere bajiro bajiaja mʉa. To bajicõari, ti vi ñarã, quẽnase rĩne yirã, paiare bajiro bajiaja mʉa. To bajiri, Esp'iritu Santo sʉori Dios ĩ ĩavariquẽnasere yiñaña.
5 Kwa baitumatumayah i wabat wanatowanin na’atube, imaim God bai ayub ana Tafaror Bar ewowowab. Kwa auman i firis ana kou’ay ayubitane ana sibor kwaya’ay. Jesu Keriso ana baibaisamaim, God i iyasisir ebaib.
6 Isa'ias ĩ ucamasire Dios oca ado bajiro ti gotijare, Jesucristo sʉorine Dios ĩ quẽnorivire bajiro bajiaja mʉa:
6 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
7 To bajiri, Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, ĩre bʉto maiaja mani. Gãjerã, ĩre ajimenajʉarema, Dios ocare masa ĩna ucamasire ti gotirore bajiro bajiaja. Ĩnarema, gʉ̃ta ĩna rocariare bajiro bajiami Jesús. Ado bajiro gotiaja ti:
7 Kwa iyab kwabitumitum, Keriso i kabay gewasin kwa isa, baise kwa iyab men kwabitumitum isa boro men gewasin.
8 To yicõari, gajeye Dios ocare masa ĩna ucamasire “Gʉ̃ta masa ĩna jʉata quedirotiare bajiro bajiami Jesús” yigotiro yaja.To bajiro ti gotijama, Cristo ocare ajimena ñari, ĩna rijato berojʉ rojose ĩna tãmʉotʉjabetirotire yiro yaja. “To bajiro bajirʉarãma” Dios ĩ yigotiriarore bajirone bajirʉarãma.
8 Naatu ibanak Buk Atamaninamaim hikirum hio,
9 To bajiro bajirona me ñaja mʉajʉama. Dios sʉorine ĩ macʉre ajitirʉ̃nʉcõari, ĩ yarã ñaja mʉa. Dios, mani ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorã, ĩ bojarore bajiro quẽnaro yirũgũrã ñaja mʉa. Ĩ sʉorine cojo masare bajiro bajirã ñari, ĩ bojasere yirã ñaja. Rojose mʉa yisere ĩ macʉ ĩ vaja yijeobosare ñajare, Dios yarã ñaja mʉa. “Ñajediro quẽnaro yʉ yisere gãjerãre gotiato” yigʉ, “Yʉ yarã ñarʉarãja”, mʉare yiyumi. Diore mʉa ajitirʉ̃nʉroto rĩjorojʉ, ĩre masimena ñari, vãtia ʉjʉ ĩ bojasere yirã ñaboayuja mʉa maji. To bajiro yirã mʉa ñaboajaquẽne, mʉare ĩamaicõari, quẽnaro ĩ yire ñajare, ĩre masirã ñari, rojose yitʉjacõari, Dios ĩ bojasejʉare yirã ñarãja mʉa.
9 Baise kwa i God ana rubinen sabuw, kwa i firis gewas, God ana sabuw kakafiyi, naatu God nowan, imih God ana bowabow gewasin kwanaorereb, anayabin guguminamaim kwama’am botaiti kwatit marakaw bonamanamarin gewasin kwabai.
10 Tirʉ̃mʉjʉ Dios ĩ ĩamaimena ñañuja mʉa maji. To bajiri, sĩgʉ̃ rĩare bajiro ñabesuja mʉa maji. Adirʉ̃mʉrirema ĩ masune quẽnaro ĩ yijare, ĩ yarã ñarãja mʉa yuja.
10 Marasika kwa men God ana sabuw, baise boun kwa i ana sabuw. Marasika God ana kabeber men kwabai, baise boun i ana kabeber kwabai.
11 Yʉ mairã, adigodojʉ ñarã yoaro me catiñarona ñaja mani. To bajiboarine õ vecajʉ Dios tʉjʉ ñaja mani ñacõa ñarũgũrotojʉama. To bajiro bajirona ñari, rojose mʉa yirʉa tʉoĩasere yibetirũgũña. Rojose mʉa yirũgũjama, Diore mʉa ajitirʉ̃nʉboasere yitʉjarã ñari, rojose yiecorʉarãja.
11 Are au ofonah, kwa au’uwi kwa i nanawan naatu touman sabuw na’atube iti tafaramaim kwama’am! Men biya ana kok nabonawiyi imaim nakaifi. Nati biya ana kok i boun rakit na’atube, boro ayub hairi hiniyow.
12 Diore masimena vatoajʉ ñarã ñari, quẽnase rĩne yirũgũña, “‘Rojose yama’ gãjerãre yi ocasãroma” yirã. Quẽnase rĩne mʉa yicõa ñasere ĩariarã ñari, “Mʉ sʉorine quẽnaro yirũgũcama”, Diore yirʉarãma, masare ĩ ĩabeserirʉ̃mʉ ti ejaro.
12 Eteni Sabuw matahimaim kwanakaifi gewas kwanama. Kwa isa boro bowabow kakafih sinafuyah hinarauw hinao, baise anamaramaim bowabow gewasin kwanasisinaf boro men isa tur ta hinao. Imih Baibatebat ana Veya God namamatabir. Kwa isa boro God ana merar hina hinabora’ara’ah.
13 Roma macagʉ ʉjʉ ñamasugʉ̃, ĩre cʉdirũgũña mʉa. Ĩre moabosarãre quẽne cʉdirũgũña. “Rojose yirãre rojose ĩna yise vaja rojose yʉre yibosato” yigʉ, to yicõari, “Quẽnaro yirãre quẽnaro ĩna yise vaja quẽnaro yʉre yibosato” yigʉ, ĩnare cũgʉ̃mi ʉjʉ ñamasugʉ̃. Õ vecagʉ, mani ʉjʉre quẽnaro ĩna rʉ̃cʉbʉorotire bojarã ñari, quẽnaro ĩnare cʉdirũgũña mʉa.
13 Regah wabinamaim kwa kwayar’iy sabuw gagamih babahimaim kwanama. Gawan hai aiwob gagamin aiwob etei ukwarih,
14 — ausente —
14 gawan sabuw iyab gawan ana ukwarin iyafarih hitit tafaram ta ta tekakaif, imih iyab bowabow kakafin tesisinaf boro hinabow baimakiy hinitih, baise iyab bowabow gewasin tesisinaf boro hinabora’ara’ahih.
15 Diore ajimena, mʉare rojose ĩna ocasãrere ajicõari, “Socase ñaja” ʉjarã ĩna yitʉoĩarotire yigʉ, quẽnase rĩne mʉa yirũgũsere bojaami Dios.
15 God ekokok kwa kwanasinaf gewas saife nati sabuw hai not meyemeye, boro hinanutanubamo hinama, aurih ef men ema’am boro isa tur kakafih hinao.
16 Ado bajiro ti bajijare, Dios ĩ bojasere yirũgũroti ñaja: Rojose mani yiboajaquẽne, manire masirioyumi Dios. To bajiro ĩ yire ñajare, “Rojose mani yijama, no yibeaja”, yitʉoĩaroti me ñaja. Ado bajirojʉa tʉoĩarũgũroti ñaja: “Manire maigʉ̃ ñari, rojose mani yirere masirioyumi Dios. To bajiri, mani quẽne, ĩre mairã ñari, ĩ bojasejʉare yirʉarãja”, yitʉoĩarũgũroti ñaja.
16 Kwa ama i sabuw roufamen na’atube kwanama, baise men nati roufamen ana yawasamaim kwama’am isan afair kwanab kakafin kwanasinaf, baise kwa i God ana’akir wairafihibe kwanama.
17 Masa jedirore rʉ̃cʉbʉoroti ñaja. Gãjerã Jesucristore ajitirʉ̃nʉrãre quẽne mairũgũroti ñaja. “Ĩre mani cʉdibetijama, manire ĩavariquẽnabecʉmi Dios” yitʉoĩarã ñari, ĩ bojarore bajiro yirũgũña. To yicõari, Roma macagʉ ʉjʉ ñamasugʉ̃re quẽne quẽnaro rʉ̃cʉbʉorũgũña.
17 Sabuw etei isah kwanakakaf. A ofonah baitumatumayah isah kwaniyabow kwanakakaf. Naatu aiwob hai ukwarin isan kwanakakaf.
18 Mʉa, gãjerãre moabosarã, mʉa ʉjarãre ajirʉ̃cʉbʉocõari, ĩna rotisere quẽnaro cʉdirũgũroti ñaja. Quẽnaro yirã ĩna ñajama, ĩna ñabetijaquẽne, ĩna rotisere quẽnaro cʉdiroti ñaja.
18 Kwa akir wairafi kakafemaim kwanayara’iy, a orot ukwarih fanah kwanab babahimaim kwanama, men gewasin isa isisinaf akisin fanah kwanab, baise iyab fokarin isa tisisinaf auman fanah kwanab.
19 Cojojirema sĩgʉ̃ rojose ĩ yibetiboajaquẽne, “Rojose yiyuja mʉ” ĩre yitʉoĩacõari, rojose ĩre yigʉmi ĩ ʉjʉ. To bajiro ĩ yiboajaquẽne, ĩre moabosarimasʉjʉa, Dios ĩ bojarore bajiro yigʉ ñari, ĩ gãmebetijama, “Quẽnaroja”, yirʉcʉmi Dios.
19 Kwa anot tutufin etei God ana kokomaim kwabowabow naatu sabuw asir biyababan hinit nawawainabi isan, God boro nigegewasini.
20 Rojose mʉa yijama, to bajiro mʉa yise vaja rojose mʉare yigʉmi mʉa ʉjʉ. To ĩ yiro bero, “Rojose mani yijare, to bajiro yimi” yimasirã ñari, ĩre gãmebetirʉarãja. To bajiboarine, quẽnaro mʉa yiboajaquẽne, rojose mʉare ĩ yijama, rojose tãmʉoboarine, gãmebetirʉarãja mʉa. To bajiro mʉa bajise ñaja Dios ĩ ĩavariquẽnase.
20 Bo kakafin kwasisinaf isan hinarab nawawainabi ana gewasin boro abisa kwanab, baise gewasin kwanasinaf isan nawainabi kwabi’akir God boro nigegewasini.
21 To bajiro mʉa bajirotire yigʉ, “Yʉ rĩa ñaña”, mʉare yirimi Dios. Cristo quẽne, manire rojose tãmʉobosagʉ ñaboarine, gãmebeticami. To bajiro ĩ bajicati ti ñajare, ĩre bajiro bajiroti ñaja manire quẽne.
21 Kwa afa’af kwabai i bai’akir isan, anayabin Keriso kwa isa i’akir ana bai’obaiyen yare saise i an efanin kwani’ufunun.
22 Cojojirema rojose yiĩabeticami. Ñimʉjʉare yitobeticami.
22 “Bowabow kakafin men ta sinaf,
23 Masa ĩre ĩna tud'iboajaquẽne, ĩnare tud'igãmebeticami. Rojose ĩre ĩna yirone, “Yʉre rojose mʉa yise vaja rojose mʉare yirʉcʉja”, ĩnare yibeticami. Ado bajirojʉa tʉoĩacami: “Dios ñaami, masa rojose ĩna yise vaja rojose ĩnare yigãmerocʉma. To bajiro ĩ yijama, quẽnaro riojo yirʉcʉmi”, yitʉoĩacami.
23 Hibi’i’iyab ana maramaim i men kafa’imo bai’iyab tur ta wan yi isah eomih, i bi’akir ana veya men hibiruwimih, baise ana nuhifot i God mutufor baibatiyenayan imaim yai.
24 To bajicõari, yucʉ́tẽrojʉ ĩre ĩna jaju sĩarone, rojose mani yise vaja, manire rojose tãmʉobosacami, rojose yibeticõari, quẽnasejʉare mani yirotire yigʉ.
24 Keriso akisinamo ata kakafih i biyanamaim eabar onaf afe’enamaim yen, saise it bowabow kakafinane tanamorob naatu yawas mutuforomaim tanama, i ana fitamaim it iyawasit.
25 Tirʉ̃mʉjʉma Diore ajimena ñari, oveja codeecobeticõari, ĩna mavisiacudirore bajiro bajiyuja mʉa maji. Yucʉrema, Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, oveja codeecorãre bajiro bajiaja mʉa.
25 Anayabin kwa bobaituw sheep na’atube ef kwasa’ir nanabin kwan, baise boun kwa buwi kwamatabir kwana Nabatanenayan naatu anun ana kaifenayan biyan kwatit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Pedro 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.