1 Coríntios 1
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Adi quetire mʉare cõagʉ̃, Pablo vãme cʉtigʉ ñaja yʉ. ¿Ñati mʉa, Corinto macana, Dios sʉori ĩ macʉ ocare ajitirʉ̃nʉcõari, rẽjarũgũrã? Jesucristo ĩ rijabosare ñajare, “Rojose mana ñaama” yicõari, “Yʉ rĩa ñaama” Dios ĩ yiĩarã ñaja mʉa. Sóstenes rãca ñacõari, mʉa rĩ mere ucaja yʉa. “Mani ʉjʉre Jesucristore sẽnirã jediro, adi quetire ajiato” yirã, ucaja yʉa. Mʉare quẽnarotirã, mani jacʉ Diore, to yicõari, Jesucristo, mani ʉjʉre, ado bajise mʉare sẽnibosaja yʉa: “Quẽnaro mʉa rãca ĩna ñarotire yirã, ĩnare ejarẽmoña”, mʉare yisẽnibosaja yʉa. Dios ĩ bojarore bajiro yʉre cõacami Jesucristo, “Yʉ sʉorine yʉ jacʉ quẽnaro ĩ yise quetire gãjerãre gotimasiocudiya mʉ” yigʉ.
1 Ayu Paul God ana kokomaim eafu atit Keriso Jesu ana Tur abarayan amatar taituwa Sosthenes airi.
2 — ausente —
2 God ana Ekaleisia nati Corinth wanawanamaim kwama’am, iyabowat afa’af kwabai kwatit Keriso Jesu wanawananamaim kusouwi God ana sabuw kakafiyih kwamatar kwama’am, naatu sabuw efan tata’amaim iyabowat it bairit taikofan ata Regah Jesu Keriso wabinamaim tao takwakwafir auman.
3 — ausente —
3 Manaw kabeber, tufuw, Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Tocãrãcajine Dios, mani jacʉre sẽnigʉ̃, mʉare quẽnaro ĩ yisere tʉoĩacõari, “Quẽnaro yaja mʉ”, ĩre yivariquẽnarũgũaja yʉ. Jesucristore ajitirʉ̃nʉrã mʉa ñajare, quẽnaro mʉare yirũgũami Dios.
4 Ayu mar etei kwa isa God merarayow abitin, anayabin Keriso Jesu wanawananamaim God manaw kabeber bit isan.
5 Ĩre ajitirʉ̃nʉrã mʉa ñajare, ĩ oca jediro quẽnaro riojo ajimasicõari, mʉa gotimasiorotire, to yicõari, ĩ bojarore bajiro mʉa yimasirotire yigʉ, mʉare ʉjoyumi Dios.
5 Naatu i wanawananamaim kwa i kwana ef tata’ane totobuyoy wairaf kwamatar, a turamaim naatu not rerekabamaim sawar etei kwaso’ob.
6 To bajiro mʉare ĩ yire ñajare, Cristo ĩ bajirere mʉare yʉa gotimasiosere ajicõari, “Socase me ñaja”, yicajʉ mʉa.
6 Anayabin ayu Keriso isan ao’orereb i kwa wanawanamaim matar ebiturobe.
7 Ñajediro mʉa yimasiroti mʉare ĩ ʉjore ti ñajare, mani ʉjʉ Jesucristo ĩ tudiejarotire yurãre, ñie rʉyabetoja, mʉare.
7 Isan imih kwa ata Regah Jesu Keriso na bairerereb isan kwama kwakakaif wanawanan, men kafa’imo ayub ana baigegewasin ta kwasasa’irimih.
8 “Yʉre quẽnaro ajitirʉ̃nʉcõa ñato” yigʉ, mʉare ejarẽmorʉcʉmi. To bajiri, Jesucristo ĩ ejarirʉ̃mʉre, ñimʉjʉane, “Rojose yirã ñaama”, mʉare yimasigʉ̃ manirʉcʉmi.
8 Naatu God boro nabototofari kwanan ana yomanin, saise ata Regah Jesu Keriso nanan ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en na’iti.
9 “‘Yirʉcʉja’ ĩ yirore bajiro yigʉ ñari, manire ejarẽmorʉcʉmi Dios”, yimasiaja mani. Ĩ ñaami, “Jesucristore ajitirʉ̃nʉña” yirere manire cõagʉ̃. To bajiri ĩ ejarẽmose sʉorine mani ʉjʉ, Cristore ajitirʉ̃nʉrã ñari, quẽnaro gãmerã baba cʉtirũgũaja mani.
9 God Natun ata Regah Jesu Keriso ana baita’ayomaim bairi run isan ea’afi i kwanitumitum.
10 Yʉ mairã, yʉ gotirore bajiro yirã ñaboarine, gajeye mʉa yise quẽnabeaja. Mani ʉjʉ, Jesucristore yibosagʉ, ado bajiro mʉare yaja yʉ: Rojose mʉa yijama, “Jʉaji rojose yimenasa mani” yicõari, sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩaña.
10 Ata Regah Jesu Keriso ana roubabaruwen fair tafanamaim ayu abifefeyani taitu, abisa isan kwao’o etei kwanibasit, saise kwa wanawanamaim kouseb boro men nama, a not tutufin etei ta’imon namatar kwanama.
11 “To bajiro yama Corinto macana” Cloé yarã ĩna yisere ajicõari, to bajiro mʉare yaja yʉ.
11 Taitu, ayu i Chloe tain tuwan afa hina, kwa wanawananamaim kwama kwabigamigam isan hio anowar.
12 Ado bajise yʉre gotiama: “Sĩgʉ̃ri, ‘Pablore ajisʉyarã ñaja yʉa’, gãjerãma, ‘Apolore ajisʉyarã ñaja yʉa’ yama. Gãjerãma, ‘Pedrore ajisʉyarã ñaja yʉa’, gãjerãma, ‘Cristore ajisʉyarã ñaja yʉama’ yama”, yʉre yigotiama Cloé yarã.
12 Ayu boro iti na’atube anao, kwa ta’ita’imon a tur ta ta kwao, o ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Apollos abi’ufunun,” ta kuo, “Ayu Peter abi’ufunun,” naatu ta kuo, “Ayu i Keriso abi’ufunun.”
13 ¿No bajiro yirã to bajise ñagõjaiati mʉa? “Mani ʉjʉ Cristo sĩgʉ̃ne ñaami” yirã ñaboarine, “Jãjarã ñaama mani ʉjarã” yisocarãre bajiro yiñaja mʉa. ¿Yʉ, Pablone rojose mʉa yire vajare yirẽtobosagʉ, yucʉ́tẽrojʉ rijabosayujarique yʉ? “Pablore ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” yirã me, oco rãca bautiza ecoyuja mʉa.
13 Keriso i kwatarsisib in kau’ay nanabin matar. Iban Paul onaf afe’en kwa isa morob? Ai Paul bai’ufnuninamih bapataito kwabai?
14 “Crispo vãme cʉtigʉ, to yicõari, Gayo vãme cʉtigʉ, ĩna rĩne ñacama oco rãca yʉ bautizacana”, yitʉoĩaja yʉ. To bajiri mʉa rãcana, “Pablore ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa”, yimasirã manama. Tire tʉoĩacõari, “Tocãrãcʉne ñacama yʉ bautizacana”, Diore ĩre yivariquẽnaja yʉ.
14 Ayu God ana merar ayiy kwa men ta bapataito aitimih, Krisipas naatu Gaius hairi’imo,
15 — ausente —
15 imih men yait ta boro inao, ayu i Paul wabinamaim bapataito abai abi’ufunun.
16 Estéfanas ya viana quẽne ñacama oco rãca yʉ bautizacana. To cõrone yiriaja yʉ.
16 (Boro’obo anot Stephanas aawan ana nibur bairi bapataito aitih, baise anotanot men yait ta bapataito aitinimih.)
17 “Oco rãca masare ĩnare bautizacudiaya” yigʉ me, yʉre cõacami Cristo. “Yʉ sʉorine Dios quẽnaro masare ĩ yisere gotimasiocudiaya” yigʉjʉa, cõacami. “‘Quẽnaro ĩ gotimasiojare, ĩre ajitirʉ̃nʉaja yʉa’ yato” yigʉ, me yʉre cõacami. To bajiro ĩna yijama, “‘Yucʉ́tẽrojʉ rojose mani yise vajare yirẽtogʉ̃, manire rijabosayumi’ yitʉoĩarã me ñarʉarãma”, yʉre yicami Jesucristo.
17 Anayabin Keriso i men bapataito isan iyafaru’umih, baise tur gewasin binan isan iyafaru, naatu men orot babin maiyow hai tur naatu hai notamaim ana’omih, nati na’atube ana’orerereb Keriso onaf afe’en momorob tur gewasin ana fair boro yabin en namatar.
18 Yucʉ́tẽrojʉ Cristo ĩ rijabosarere ajicõari, “Socase ñaja”, yitʉoĩaama rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ varona. Dios tʉjʉ varonajʉama, ti quetire ajicõari, “Masijeogʉ ñaami Dios. Ĩ sĩgʉ̃ne ñagʉ̃mi rojose mani tãmʉoborotire yirẽtobosarocʉ”, yitʉoĩaama.
18 Anayabin onaf ana tur sabuw kasikasiyih isah i yabin en, baise iyabowat tayayawas isat i God ana fair
19 Tire bajirone gotiaja Dios oca masa ĩna ucamasire:
19 Buk Atamaninamaim eo na’atube:
20 To bajiri, “Dios ĩ rotimasire riojo gotimasiorã ñaja yʉa” yirãre, to yicõari, gãjerã, “Adi macarʉcʉro ñase jedirore masirã ñaja yʉa” yirãre masimenare bajiro ĩnare yami Dios.
20 Bo orot ukwarin rerekabin menamaim ema’am? Orot kirum so’obayan menamaim ema’am? Naatu orot baibasayan ana not gagamin iti tafaram nowan menamaim ema’am? God iti tafaram ana ukwar rerekab botabir na koko’aw mamatar men kwaso’ob?
21 Masijeogʉ ñaami Dios. To bajiri adi macarʉcʉroana, masa ĩna masune ĩna buese, ĩna tʉoĩase sʉori ĩre ĩna masirotire bojabesumi. Ado bajirojʉa ĩna yisejʉare bojayumi: Ĩ macʉ ĩ bajirere ajitirʉ̃nʉrã rĩrene rojose ĩna tãmʉoborotire ĩnare yirẽtobosagʉ ñaami Dios. To bajiri ti ocare ajicõari, “To bajiro yimecʉrã yama. Socase ñaja”, yama Diore masimena.
21 Anayabin God ana ukwar rerekabamaim iwa’an sabuw tafaram ana ukwar rerekabamaim hima’am men karam boro hitaso’ob, naatu sabuw iyab iti tafaram ana ukwar rerekab hibaib, iti tur isan yabin en hirouw hio, baise aki onaf isan abibinanumaim God iti tur bai sinaf sabuw hitumatum yawas hibai.
22 To bajiri, jud'io masa quẽne, ti quetire ĩna ajitirʉ̃nʉsʉoroto rĩjoro, “Socase me ñaja yʉa yirotire yirã, ĩaĩañamani yʉare yiĩoña”, yirã ñaama. Griego masajʉama, “Quẽnaro ĩna gotijama, ĩnare ajisʉyarʉarãja mani”, yirã ñaama.
22 Jew hikok ina’inan hita’itin hititurobe naatu Greek sabuw i ukwarerekab hinuwih.
23 To bajiro ĩna yitʉoĩaboajaquẽne, yʉajʉama, yucʉ́tẽrojʉ Cristo manire ĩ rijabosarere gotimasiorũgũaja. Jud'io masa ĩna ajitese, griego masa, “Yimecʉrã yama” yʉare ĩna yisere yirũgũaja yʉa.
23 Baise it i Keriso onaf afe’en hi’onaf momorob isan tabibinan, iti tur Jew sabuw tenonowar i tainih ekuyikuy, naatu Ufun Sabuw tenonowar isah i yabin en.
24 To bajiboarine, Cristo ĩ bajirere yʉa gotimasiosere ajicõari, jud'io masa, griego masare quẽne, “Yʉ macʉre ajitirʉ̃nʉña” Dios ĩ yirere ĩna cʉdijama, ĩ masisere ĩnare cõaami. To ĩ yijare, “Masijeogʉ ñaami Dios”, yirũgũama.
24 Baise Jew sabuw naatu Ufun Sabuw wanawanahimaim iyab God eafih hina yawas hibaib, nati sabuw isah Keriso i God ana fair naatu ana ukwar rerekab.
25 Gãjerãjʉa, Diore masimena ñari, “Yimecʉrã yama Cristore ajitirʉ̃nʉrã”, yitʉoĩaboama. To bajiro ĩna yiboajaquẽne, “Masijeogʉ ñaami Dios. Ĩre bajiro yimasigʉ̃ magʉ̃mi”, yimasiaja mani, ĩ ocare ajitirʉ̃nʉrãma.
25 Anayabin God ana ukwar rerekab hi’itin koko’aw hirouw hio’o, i orot ana ukwar rerekab natabir, naatu God ana ririmin hi’itin hio’o, i orot ana fair natabir.
26 Yʉ mairã, Dios mʉare ĩ besere tʉoĩaña mʉa. Jãjarã me ñacajʉ mʉa, ñamasurã, masare rotirimasa, to yicõari, “Masirã ñaama” Diore masimena ĩna yiĩarã.
26 Taitu, kwa marasika mi’itube kwama’am ana maramaim God ea’afi i kwananot, sabuw hai itininamaim kwa moumur na’in i men not wairafi, men orot faifir, na’atube atufuwamaim men orot gagamih hai rara’ane kwatufuwamih.
27 To bajiro mʉa ñarotire bojayumi Dios. “‘Tʉoĩamasimena ñaama’ masa ĩna yirã, to yicõari ĩna rʉ̃cʉbʉomena ñarʉarãma yʉ macʉre ajitirʉ̃nʉrã”, yiyumi Dios. To bajiro ĩ yijama, “‘Masirã ñaama’ Diore masimena ĩna yirʉ̃cʉbʉorãre, ‘Masirã me ñañuma’ yato” yigʉ, yiyumi.
27 Baise God tafaram ana sawar koko’aw hirarouw, rubinen sabuw not wairafih ibiya’uhuwih. Naatu tafaram ana sawar ririmih hirarouw rubinen, sabuw fairih ibiya’uhuwih.
28 “‘Ñamasurã me ñaama’ to yicõari, ‘No yimasimenama’ masa ĩna yirãjʉa, yʉ macʉre ajitirʉ̃nʉrʉarãma”, yiyumi Dios. “ ‘Ñamasurã ñaama’ masa ĩna yiĩarã, ñamasurã me ñato” yigʉ, to bajiro yiyumi.
28 Abisa tafaram itin yabin en rarouw i rubin bai, naatu abisa tafaram itin gagamin rarouw i gurus.
29 To bajiro yigʉ ĩ ñajare, ĩ ĩaro rĩjoro, “Masa ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ, ñamasugʉ̃ ñari, mʉ macʉ ĩ bajirere ajicõari, ‘Riojo gotiaja’ yicajʉ yʉ”, ĩre yirocʉ magʉ̃mi.
29 Saise men yait ta God nanamaim naora’ara’atamih.
30 To bajiri Dios sʉorine Jesucristo ĩ bajirere ajicõari, ĩ yarã ñaja mʉa. To bajiri, Dios ocare ñamasusere masirã ñaja mʉa. Rojose mʉa yisere ĩ masiriojama, Cristo ĩ rijabosare sʉorine, “Rojose mana ñaama” Dios ĩ yiĩavariquẽnarã ñaja mʉa.
30 Baise God buwit tana Keriso Jesu wanawananamaim ikofanit naatu sinaf Keriso ata ukwar rerekab matar. Naatu kakafhine rufamit tatit, yamutufurit God ana sabuw kakafiyih tamatar.
31 Dios macʉ sʉorine to bajiro mʉa bajise ñajare, ado bajiro gotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire: “‘Ñamasurã ñaja yʉa’ yitʉoĩamenane, ‘Manire quẽnaro yiyumi Cristo. Ĩjʉa ñaami ñamasugʉ̃’ yivariquẽnaroti ñaja”, yigotiaja Dios ocare masa ĩna ucamasire.
31 Isan imih Buk Atamaninamaim eo na’atube, “Yait nakokok ora’ara’atamih Regah abisa sisinaf tafanamaim nao ra’ara’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.