1 Coríntios 10
Barasana-Eduria NT (BSN_TBL) vs AAI
1 Adire masiritibesa mʉa: Jud'io masa yʉa ñicʉa, Moisés ñamasir'ire sʉyamasiriarã ĩna bajimasirere masiritibesa. “Egiptoana ĩnare sĩabeticõato” yigʉ, Dios ĩ masise rãca buerine yʉa ñicʉare buebibecõamasiñuju. To ĩ yijare, jediro jẽacoamasiñujarã riaga, Oco Sũarisa vãme cʉtiya, gajejacatʉajʉ ĩnare rudirã.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 To bajiro ĩna bajijama, “Moisére ajitirʉ̃nʉrã ñaja yʉa” yiĩorã bajimasiñujarã ĩna.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Ĩna jẽaro bero, ĩna jediro õ vecaye maná vãme cʉti Dios ĩ cõarere barũgũmasiñujarã.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 To yicõari, ĩna idicatirotire yigʉ, gʉ̃tajʉre oco budirotimasiñuju Dios. Ti oco ĩna idise quẽnase ñamasiñuju. Jesucristo quẽne, gʉ̃tare bajiro ñagʉ̃ quẽnasere cõagʉ̃ ñacoayumi. To bajicõari, gʉ̃ta sʉorine ĩna catijama, Cristo, ruyubetiboarine, ĩnare ĩ ĩatirʉ̃nʉjare, ĩna jedirone quẽnaro ñacoayuma.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Quẽnaro ĩnare ĩ ĩatirʉ̃nʉboarone, jãjarã rojose ĩna yijare, ĩnare ĩavariquẽnabetimasiñuju Dios. To bajiro ĩna yisere ĩavariquẽnabecʉ ñari, “Ʉjorʉcʉja” ĩnare ĩ yiboaria sitajʉ ĩna ejabetone, “Yucʉ́ manojʉne bajireacõaña mʉa”, ĩnare yimasiñuju Dios.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 To bajiro ĩna bajimasire ñajare, “Dios ĩ bojabetire mani yijama, ĩnare ĩ yimasiriarore bajiro manire quẽne yiromi Dios” yimasirã ñari, mani yibetijama, quẽnaja.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 To bajiri yʉa ñicʉa sĩgʉ̃ri, “Ado bajigʉ ñagʉ̃mi” yiquẽnorujeocõari, ĩna rʉ̃cʉbʉomasiriarore bajiro rʉ̃cʉbʉobesa mʉa. Yʉa ñicʉa, ĩna rʉ̃cʉbʉomasirere ado bajiro gotiaja Dios ocare Moisés ĩ ucamasire: “‘Ado bajigʉ ñagʉ̃mi’ yiquẽnorujeocõari, ‘Ĩre rʉ̃cʉbʉorã yaja’ yirã, barujiyuma. To yicõari, idiyuma. To yigajanocõari, basavariquẽnacama”, yigotiaja Dios ocare Moisés ĩ ucamasire, Dios ĩ bojabetire ĩna yimasirere gotiro.
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 To yicõari, gajeye yʉa ñicʉa sĩgʉ̃ri, rõmia rãca gãmerã ĩna ajeriarã cʉtimasire ũnire yibetiroti ñaja manire. To bajiro ĩna yijaise vaja, cojorʉ̃mʉne veintitres mil ñarãre bajirearotimasiñuju Dios. To bajiri ĩnare ĩ yimasiriarore bajiro, “Manire quẽne yiromi” yirã, yibetiroti ñaja.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 “Rojose mani yijama, rojose manire yirʉcʉmi” yitʉoĩaboarine, rojose yitʉjamena ñari, ãña cũnieco, bajireacoamasiñujarã ĩna. To bajiri, “Rojose tãmʉorobe” yirã, ĩna yimasiriarore bajiro yibetiroti ñaja manire.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Yʉa ñicʉa sĩgʉ̃ri Diore ñagõmacamasiñujarã. To bajiro ĩna yise sʉorine ĩ tʉagʉre ĩnare sĩarearoticõamasiñuju Dios. To bajiri ángeljʉa ĩnare sĩareacõamasiñuju. “Manire quẽne to bajiro yirotiromi Dios” yirã, ĩre ñagõmacabetiroti ñaja.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 “To bajise rojose yʉa ñicʉa ĩna yimasiriarore bajiro mani yijama, ĩnare ti bajimasiriarore bajiro bajirʉaroja manire quẽne”, yimasiaja mani. Adirodoriana, mani tʉoĩamasirotire yigʉ, ĩna bajimasirere Moisére ucarotimasiñumi Dios.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 To bajiri, Cristore quẽnaro ajitirʉ̃nʉgʉ̃ma, quẽnaro tʉoĩamasiri ñato, “Jud'io masa rojose ĩna bajimasiriarore bajiro yʉre bajirobe” yigʉ.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Quẽnaro tʉoĩaroti ti ñaboajaquẽne, “‘Rojose yirʉabeaja’ yicõaboarine, rojose yicõaroti ñaja”, yitʉoĩaroti me ñaja mʉare. “Yʉare rojose ĩ rotirore bajiro mʉare rotibecʉmi Satanás”, yiroti me ñaja. Gãjerãre rojose ĩ yirotirore bajiro rĩne manire yirotirũgũami. Rojose manire ĩ yirotiboajaquẽne, “Tire yibeticõari, yʉ bojasejʉare yirã ñato” yigʉ, manire ejarẽmorʉcʉmi Dios.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 To bajiri yʉ mairã, “Jud'io masa rojose ĩna bajimasiriarore bajiro manire bajirobe” yirã, quẽnaro tʉoĩamasiri ñaña mʉa. “Ado bajirã ñarãma”, ĩna masune yiquẽnorujeocõari, ĩna rʉ̃cʉbʉorãre rʉ̃cʉbʉobeticõaña.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Quẽnaro tʉoĩamasirã ñari, mʉare yʉ gotisere ajicõari, “Riojo gotiami Pablo”, yitʉoĩamasirʉarãja mʉa.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Cristo manire ĩ rijabosarere tʉoĩarã, ʉye ocore mani idiroto rĩjoro, “Quẽnaja” Diore yicõari, mani idijama, ¿Cristo ri'ire idirã me yatique mani? Pan mani baroto rĩjoro, “Quẽnaja” Diore yicõari mani bajama, ¿Cristo rujʉ riire barã me yatique mani? To bajiro mani yijama, “Manire ejarẽmogʉ̃mi”, yitʉoĩaja mani. To bajiro mani yisere ĩacõari, bʉtobʉsa manire ejarẽmogʉ̃mi, “Yʉre ajitirʉ̃nʉato” yigʉ.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Jãjarã ñaboarine, pan cojane batecõari, baja mani. To bajiro yirã ñari, ĩ yarã ñaja mani jediro.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Jud'io masa, Diore rʉ̃cʉbʉorã, vaibʉcʉrãre sĩacõari, mojoroaca soemʉorãma. To yicõari, rʉyasere barãma. Tire ĩna bajama, “Manire ejarẽmogʉ̃mi”, yitʉoĩaama ĩna. To bajiro ĩna yisere ĩacõari, “Bʉtobʉsa yʉre ajitirʉ̃nʉato” yigʉ, ĩnare ejarẽmogʉ̃mi Dios. To bajirone tʉoĩarãma, “Ado bajirã ñarãma” ĩna masune yiquẽnorujeocõari, rʉ̃cʉbʉorã quẽne.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 To bajiro yʉ yijama, “Catirã ñarãma ĩna quẽnorujeoriarã” yigʉ me yaja. To yicõari, “Ĩnare rʉ̃cʉbʉorã vaibʉcʉ rii ĩna cũse ñamasuse ñaja” yigʉ me yaja.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Ado bajirojʉa yigʉ yaja yʉ: Diore masimena, ĩna quẽnorujeoriarãre ĩna rʉ̃cʉbʉojama, vãtiajʉare rʉ̃cʉbʉorã yirãma. To bajiri, vãtiare mʉa ejarẽmosere, to yicõari, vãtiajʉa quẽne, ĩnare mʉa ajitirʉ̃nʉrotire yirã, mʉare ĩna ejarẽmorotire bojabeaja yʉ.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 To bajiri mani ʉjʉre rʉ̃cʉbʉocõa, vãtiare quẽne rʉ̃cʉbʉo mani yijama, quẽnabetoja. To bajiro yibetiroti ñaja manire.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 To bajiro mani yijama, ĩajũnisinirʉcʉmi mani ʉjʉ. Ĩ rẽtoro masirã me ñaja mani. To bajiri, “Rojose mani yise vaja, rojose ĩ yijama, rudimasibetirʉarãja mani”, yimasiaja.
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Ado bajiro yisere ajirũgũaja mʉa: “Mani bojarore bajiro yimasiaja”, yigotiaja. To bajirone bajiaja, bajirojʉma. Jediro mani yise manire ejarẽmobeaja. To bajiro mani yijama, “Gãjerã, Dios ĩ bojarore bajiro yirã ñato” yirã me, yirãja mani.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Mani masu quẽnaro mani ñaroti rĩne tʉoĩaroti me ñaja. Gãjerã quẽnaro ĩna ñarotire quẽne tʉoĩarũgũrʉarãja mani.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Vaibʉcʉ rii ĩna ĩsirijʉ ñasere vaja yicõari, “Rojose ñaroja” yitʉoĩamenane, mʉa bajama, quẽnaja. “¿Ĩna quẽnorujeor'ire rʉ̃cʉbʉorã ĩna cũrʉare ñati adi?”, yisẽniĩabeja. Dios ocare masa ĩna ucamasire ado bajiro ti gotijare, “Sẽniĩabetiroti ñaja”, mʉare yaja yʉ:
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Adi macarʉcʉroaye jediro Dios ĩ rujeore ti ñajare, bare ñaro cõrone mani bajama, quẽnaja.
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Cristore ajitirʉ̃nʉbecʉ, “Yʉ tʉ barã vayá” yicõari, no bojase ĩ ecasere mʉa bajama, quẽnaja. “¿Ĩna quẽnorujeor'ire rʉ̃cʉbʉorã vaibʉcʉ rii ĩna cũrʉare ñati adi?” yisẽniĩamenane, mʉa bajama, quẽnaja.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 “Tire mani bajama, quẽnaja” mʉa yitʉoĩajama, gãji magʉ̃mi, “Rojose yirã yaja mʉa” yigʉ. Ĩna quẽnorujeor'i tʉjʉ ĩna cũrʉare riire, “Quẽnaja” Diore mʉa yisẽniro bero mʉa bajama, rojose yirã me yirãja mʉa. To bajiboarine, Cristore ajitirʉ̃nʉgʉ̃, “Ĩna quẽnorujeor'i tʉjʉ ĩna cũrʉare rii ñaja, mani babeti” ĩ yigotijama, babeja.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 — ausente —
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 — ausente —
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 To bajiri mani bajama, mani babetijaquẽne, mani idijama, mani idibetijaquẽne, no bojase mani yijama, Dios ĩ bojarore bajiro yirʉarãja mani, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Gãjerãre ĩamaimenane mani bojarore bajiro mani yisere ĩacõari, “Ĩna quẽne rojose yiroma” yirã, yibetiroti ñaja.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Tire mʉare yʉ gotirore bajiro yirũgũaja yʉ. To bajiro yigʉ ñari, yʉ masu yʉ bojasere yibecʉne, yʉ rãcana jediro ĩnare yʉ ejarẽmorotijʉare tʉoĩacõari, yirũgũaja yʉ, “Yʉ yise sʉorine Cristore ajitirʉ̃nʉcõari, rojose tãmʉotʉjabetiriarojʉ ĩ yirẽtobosarã ñato” yigʉ.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.