Lucas 6

Yesus Aqa Anjam Bole 2014 (BOJ2014) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yori bati bei Yesus aqa aŋgro naŋgi ti wau ambleq na giloqnsibqa aqa aŋgro naŋgi bem sum gei eleŋoqnsib baŋ na ñoqoryoqnsib uye uye giloqneb.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Naŋgi degsib gileqnabqa Farisi qudei naŋgi bosib naŋgi unjrsib minjreb, “Niŋgi kiyaqa kumbra degyeqnub? Yori bati qa kumbra degyo di getento koba.”
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Onaqa Yesus na kamba Farisi naŋgi minjrej, “Nami Devit aqa wau tamo naŋgi ti mamnjrnaqa kumbra yeb qaji di niŋgi buk miligiq di sisiyosai kiyo?
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Devit a atra tal miligiq gilsiqa Qotei atraiyqajqa bem uysiqa aqa wau tamo naŋgi dego anainjrnaq uyeb. Bem di getento. Di atra tamo naŋgo segi uyqajqa bem. Devit a degyej di a dal anjam grotej. Ariya a Qotei aqa ŋamgalaq di une saiqoji. Niŋgi anjam di sisiyosai kiyo?”
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Osiqa minjrej, “E Tamo Aŋgro. Deqa e segi na yori bati taqatejunum. E segi yori bati aqa Tamo Koba.”
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Olo yori bati bei Yesus a Juda naŋgo Qotei tal miligiq gilsiqa Qotei aqa anjam plaltosiq minjroqnej. Qotei tal miligiq di tamo bei baŋ wo qandamyej qaji a soqnej.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Onaqa dal anjam qalie tamo naŋgi ti Farisi naŋgi ti Yesus koqyoqneb. Naŋgi are qaleb, “Yesus a yori bati qa tamo di boletqas kiyo? Yimqa minjqom, ‘Ni na yori bati grotonum.’” Deqa naŋgi Yesus koqyoqneb.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 — ausente —
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 — ausente —
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Yesus na naŋgi kalil degsi minjrsiq koqnjrsiqa tamo baŋ qandamyej qaji di minjej, “Ni ino baŋ waiy.” Degsi minjnaqa aqa baŋ waiyonaq boleej.
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Onaqa Farisi naŋgi Yesus aqa kumbra di unsibqa minjiŋ oqetnjrnaqa naŋgi Yesus kiyeryqajqa deqa qairoqneb.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Bati deqa Yesus a segi Qotei pailyqa marsiq manaq oqej. Manaq oqsiq dia Qotei pailyeqnaqa nebeej.|alt="Jesus praying alone" src="cn01698B.tif" size="span" loc="Luk 6:12" copy="Cook" ref="Luk 6:12"
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Nebeonaqa Yesus na tamo kalil a dauryosib laqneb qaji naŋgi metnjrnaqa aqa areq bonabqa naŋgo ambleq dena aŋgro 12 giltnjrej. Naŋgi a ombla sosib aqa anjam mare mare laqajqa deqa giltnjrej.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Naŋgo ñam agiende. Bei Saimon. Yesus na aqa ñam bei Pita waiyej. Naŋgi aqa was Andru wo. Bei Jems. Naŋgi aqa was Jon wo. Bei Filip. Bei Bartolomyu.
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Ariya Matyu Tomas wo. Bei Alfias aqa ŋiri Jems. Bei Saimon agi Rom naŋgi winjrqajqa maroqnej qaji.
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Ariya bei Jems aqa ŋiri Judas. Bei Judas Iskariot agi bunuqna Yesus osiqa jeu tamo naŋgo baŋq di atej qaji.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 — ausente —
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 — ausente —
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Aqa jejamuq na siŋgila gileqnaqa tamo ma ti kalil naŋgo ma kobooqnej. Deqa naŋgi kalil aqa jejamuq di naŋgo baŋ atqa maroqnsib baŋ waiyoqnsib ojoqneb.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Onaqa Yesus a bulosiqa aqa aŋgro naŋgi koqnjrsiqa endegsi minjrej,
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 “Niŋgi bini mam unub qaji bunuqna kere na sqab. Deqa niŋgi tulaŋ areboleboleiŋgwas.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 — ausente —
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 — ausente —
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 “Ariya niŋgi bini ñoro koba ti unub qaji niŋgi ŋam atoqniy. Nuŋgo are boletetŋgwajqa iŋgi iŋgi agi niŋgi mandamq endi ekritonub deqa bunuqna niŋgi gulbe koba oqab.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 “Niŋgi bini iŋgi qa kere na unub qaji niŋgi dego ŋam atoqniy. Bunuqna niŋgi mam oqab.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 “Tamo kalil naŋgi na nuŋgo ñam soqtetŋgwab di uge. Deqa niŋgi ŋam atoqniy. Nami naŋgo moma naŋgi na dego gisaŋ anjam maro tamo naŋgo ñam soqtetnjroqneb.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 “Niŋgi ijo anjam endi queqnub qaji e na olo endegsi merŋgwai. Tamo qudei na niŋgi jeutŋgoqnibqa niŋgi kamba olo naŋgi jeutnjraib. Niŋgi naŋgi qa boleoqnsib qalaqalainjroqniy.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Tamo qudei na niŋgi misiliŋgoqnibqa niŋgi kamba olo naŋgi misiliŋnjraib. Niŋgi anjam bole bole minjroqniy. Tamo qudei na niŋgi ugeugeiŋgoqnibqa niŋgi kamba olo naŋgi ugeugeinjraib. Niŋgi naŋgi qa Qotei pailyoqniy.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 Tamo bei na ula poŋmimqa belosim waliŋe bei osoryimqa poŋyem. Tamo bei a ino gara jugo yaimimqa ni na saidyaim. Olo ino gara jugo bei dego ye.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Tamo bei na ino iŋgi bei yaimqajqa mermimqa ye. Yosim a na kamba olo ni emqajqa minjaim.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Kumbra bole bole tamo naŋgi na niŋgi eŋgwajqa arearetŋgeqnu qaji di niŋgi na olo naŋgi enjroqniy.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 “Tamo uŋgasari niŋgi qa boleeqnub qaji naŋgi qa segi niŋgi kamba boleoqnqab di kumbra bolesai. Dal anjam gotraŋyo qaji tamo naŋgi dego kumbra degyeqnub.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Tamo uŋgasari niŋgi geregereiŋgeqnub qaji naŋgi segi niŋgi na kamba geregereinjroqnqab di kumbra bolesai. Dal anjam gotraŋyo qaji tamo naŋgi dego kumbra degyeqnub.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 Niŋgi na tamo qudei naŋgi iŋgi bei enjrqa osibqa naŋgi kamba olo niŋgi eŋgwajqa minjrsib iŋgi enjrqab di kumbra tulaŋ bolesai. Dal anjam gotraŋyo qaji tamo naŋgi dego kumbra degyeqnub.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Deqa niŋgi ijo anjam endi quiy. Tamo qudei na niŋgi jeutŋgoqnibqa niŋgi kamba olo naŋgi jeutnjraib. Niŋgi naŋgi qa boleoqnsib naŋgi qalaqalainjroqniy. Osib iŋgi bole bole enjroqnsib naŋgi na kamba olo niŋgi eŋgwajqa minjroqnaib. Niŋgi kumbra degyqab di niŋgi Qotei Goge Koba aqa aŋgro bole sosib awai tulaŋ boledamu oqab. Niŋgi qalie, tamo uŋgasari kumbra uge uge yoqnsib Qotei biŋiyqa urateqnub qaji naŋgi di Qotei na kamba kumbra uge uge enjrosaieqnu. A na naŋgi olo kumbra bole bole enjreqnu. Deqa niŋgi dego Qotei aqa kumbra di dauryosib tamo bole ti tamo uge ti naŋgi turtnjroqnsib kumbra bole bole enjroqniy. Niŋgi kumbra degyqab di niŋgi Qotei aqa aŋgro bole sqab.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 Nuŋgo Abu a tamo naŋgi qa duleqnu deqa niŋgi dego Qotei aqa kumbra di dauryosib tamo naŋgi qa duloqniy.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 “Niŋgi na tamo qudei naŋgi peginjraib. Niŋgi peginjrqasai di Qotei a kamba dego niŋgi pegiŋgwasai. Niŋgi na tamo qudei naŋgo jejamuq di une qametnjraib. Yimqa Qotei a kamba dego nuŋgo jejamuq di une qametŋgwasai. Niŋgi na tamo naŋgo une kalil taqal atetnjroqniy. Yimqa Qotei a dego nuŋgo une kalil taqal atetŋgoqnqas.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Niŋgi na tamo naŋgi lueinjroqnsib iŋgi iŋgi enjroqniy. Yimqa Qotei a kamba dego niŋgi lueiŋgoqnsim iŋgi iŋgi eŋgoqnqas. Osim iŋgi iŋgi tulaŋ koba eŋgoqnsim nuŋgo mogomq di bilentoqnimqa ojqa keresaiiŋgoqnimqa bileŋoqnsib dobulq aiyoqnqab. Niŋgi tamo naŋgi kumbra enjroqnqab kere dego Qotei a kamba niŋgi kumbra eŋgoqnqas.” Yesus na aqa aŋgro naŋgi anjam degsi minjrej.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Osiqa Yesus a olo yawo anjam bei endegsi minjrej, “Tamo bei ŋam qandimo unu qaji a na tamo bei dego ŋam qandimo unu qaji di gam osoryqa keresai. A na aqa baŋ ojsim ombla walwelqab di ombla maŋgalsib subq aiqab.
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Skul aŋgro na aqa qalie tamo a buŋyqa keresai. A kobaqujaosimqa di aqa qalie tamo ombla kerekereqab.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 “Kiyaqa ni ino was aqa ŋamdamuq di ŋam ñeŋgi kiñala unu di unsimqa ino segi ŋamdamuq di ŋampaŋ kobaquja unu di ni unosai?
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Kiyaqa ino segi ŋamdamuq di ŋampaŋ kobaquja soqnimqa ni na tentosim ino was minjqam, ‘Was, e ino ŋamdamuq di ŋam ñeŋgi kiñala unonum di osiy taqal waiyetmqai’? Kiyaqa ni degsi minjqam? Kiyaqa ŋampaŋ kobaquja ino segi ŋamdamuq di unu qaji di ni unosai? Ni gisaŋ tamo. Ni mati ŋampaŋ kobaquja ino segi ŋamdamuq di unu qaji di taqal waiyosim ŋamdamu suwaŋmimqa ariya degam ŋam ñeŋgi kiñala ino was aqa ŋamdamuq di unu qaji di geregere unsim taqal waiyete.”
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 Osiqa Yesus a olo marej, “Ŋam bole naŋgi gei bole ateqnub. Naŋgi gei uge atosaieqnub. Ŋam uge naŋgi gei uge ateqnub. Naŋgi gei bole atosaieqnub.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 Deqa tamo naŋgi ŋam aqa gei unsibqa dena naŋgi poinjrqas, ‘Ŋam di bole. Ŋam di uge.’ Niŋgi maŋ luwit mariŋq dena qura gei osib uyosaieqnub. Sil luwit mariŋq dena wain gei osib uyosaieqnub.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Dego kere tamo bole naŋgo are miligiq di areqalo bole na maqejunu. Deqa naŋgi kumbra bole yeqnub. Ariya tamo uge naŋgo are miligiq di areqalo uge na maqejunu. Deqa naŋgi kumbra uge yeqnub. Tamo naŋgo areqalo kalil naŋgo are miligiq na oqoqnsiq medabuq na branteqnu.”
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 Osiqa Yesus a olo marej, “Kiyaqa niŋgi ‘O Tamo Koba, O Tamo Koba’ e degsib metboqnsib olo ijo anjam dauryosaieqnub?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 — ausente —
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 — ausente —
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Ariya tamo uŋgasari naŋgi ijo anjam qusib olo dauryqa uratqab di naŋgi tamo bei laŋa sub gogeq di aqa tal atej qaji a bul sqas. Tal atnaq sonaqa awa koba bosiqa ya meli dosiqa tal di qamsiq reŋgiŋtosiq putonaq aisiq tulaŋ niñaqej.”
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.