Romanos 15
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 Tamo uŋgasari qudei Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateqnub qaji naŋgo areqalo di kiñala siŋgilaosai unu. Deqa iga siŋgila ti unum qaji iga na naŋgi aqaryainjroqnsim naŋgo gulbe qoboiyetnjroqnqom. Iga gago segi jejamu aqaryaiyqajqa are qalqasai.
1 It iyab ata baitumatum fairih karam ata ofonah hai baitumatum ririmin tanibaisih hai bit turin tanab. Men akisit isat tananot taniyasisiramih.
2 Iga gago Kristen was naŋgi aqaryainjroqnsim siŋgilatnjroqnqom.
2 Naatu tanabow ata ofonah hiniyasisir, naatu tanibaisih hai baitumatum nawowab nayen.
3 Iga qalie, Kristus a dego aqa segi jejamu aqaryaiyosaioqnej. A nami endegsi Qotei pailyej, “O Abu, tamo qudei ni qa anjam uge mareqnub qaji naŋgi e qa dego anjam uge mareqnub.” Qotei aqa anjam di agi neŋgreŋq di unu.
3 Keriso i men taiyuwin ana yasisir isan bowamih. Baise nati efanin, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo na’atube sinaf. “Sabuw iyab tur kakafih hi’u hibi’a’akir ana bit etei ayu tafau yan re.”
4 Qotei aqa anjam kalil nami neŋgreŋyeb qaji di iga Qotei aqa gam osorgwajqa deqa osib neŋgreŋyeb. Anjam dena gago are siŋgilatetgim iga siŋgila na tigeloqnsim Qotei na mondoŋ iga eleŋqajqa deqa tariŋoqnsim sqom. Utru deqa neŋgreŋyeb.
4 Anayabin tur abisa marasika hikikirum i bai’obaiyit isan, saise nawawainabit ana veya, nati Buk Atamanin ana turamaim koufair tanab nuhit nafot tanama.
5 Qotei a segi na gago are siŋgilatetgoqnsiq aqaryaigeqnaqa iga siŋgila na tigeleqnum. Deqa a na marimqa niŋgi kalil koba na Kristus Yesus aqa kumbra dauryosib areqalo qujaitosib soqniy.
5 God koufair naatu yatenub ana matuwan, isan ayoyoyoban i boro a kou’ay nita’imon, Jesu Keriso kwani’ufunun.
6 Sosib niŋgi kalil medabu qujaitoqnsib gago Tamo Koba Yesus Kristus aqa Abu Qotei aqa ñam soqtoqniy.
6 Naatu dogor ta’imon namatar auta’imon fana kwanabora’ah God, ata Regah Jesu Keriso Tamah ana merar kwanay kwanabora’ara’ah.
7 Kristus a niŋgi qa areboleboleiyonaq niŋgi gereiŋgej dego kere niŋgi nuŋgo Kristen was naŋgi qa areboleboleiŋgim gereinjroqniy. Yim nuŋgo kumbra dena niŋgi Qotei aqa ñam tulaŋ soqtoqniy.
7 Taituwa hai merar kwanay kwanabuwih, Keriso a merar yi bubuwi na’atube. Saise bora’a’araten God kwanitin niyasisir.
8 E endegsi marqai. Kristus a Juda naŋgi qa are qalsiq wauoqnej. Qotei aqa anjam kalil bole. A nami Juda naŋgo moma utru naŋgi iŋgi bole bole enjrqa marej. Anjam di siŋgilatqajqa deqa Kristus a wauoqnej.
8 A tur ao’owen, Keriso i na Jew sabuw hai bai’akirayan orot matar, God ana tur gewasin isan bow, ana omatanen uwatanah wabih gagamin itih hikirum inu’in sinaf na yabin matar.
9 Kristus a sawa bei bei qaji naŋgi qa dego wauoqnej. Qotei a naŋgi qa dulej aqa kumbra di naŋgi qalieosib aqa ñam soqtqajqa deqa Kristus a wauoqnej. Agi Kristus aqa anjam bei nami endegsib neŋgreŋyeb unu,
9 Saise Eteni Sabuw God hitabora’ara’ah i ana kabeber isan. Buk Atamaninamaim hikikirum na’atube
10 Anjam bei dego unu, “O sawa bei bei qaji niŋgi ti Qotei aqa segi tamo uŋgasari kalil naŋgi ti koba na areboleboleiŋgim soqniy.”
10 Ibanak eo maiye;
11 Anjam bei dego unu,
11 Naatu iban maiye eo,
12 Aisaia a dego Qotei aqa medabu osiqa anjam bei endegsi marej, “Mondoŋ Devit aqa abu Jesi aqa moma naŋgoq dena mandor kobaquja bei brantqas. Brantosim a na sawa bei bei qaji kalil naŋgi taqatnjroqnqas. Naŋgi a bosim boletnjrqajqa deqa are qalsib tariŋoqnsib sqab.”
12 Naatu iban Isaiah eo maiye,
13 O ijo was, Qotei a nami iga iŋgi bole bole egwajqa marej deqa iga tariŋoqnsim unum. Niŋgi Qotei qa nuŋgo areqalo siŋgilateqnub deqa a na niŋgi tulaŋ keretŋgimqa niŋgi arebolebole ti are lawo na ti soqniy. Amqa Mondor Bole na niŋgi siŋgilatŋgimqa niŋgi iŋgi bole bole Qotei a nami eŋgwa marej qaji deqa tariŋoqnsib soqniy.
13 Ayoyoyoban abaitumatumamaim God nuhifot bit i yasisir naatu tufuw nit, saise Anun Kakafiyin ana fairamaim yasisir ebit dogor wanawanan awan nakaratan nakarsuwai nare.
14 O ijo was kalil, ijo are miligiq di e qalieonum, niŋgi kumbra bole gaigai yeqnub. Niŋgi powo koba ti unub deqa niŋgi Qotei aqa tamo uŋgasari naŋgi gam bole osornjreqnub.
14 Taitu ayu aso’ob, kwa a gewasin i ra’at, naatu so’ob tutufin etei kwabai karam, imih karam taituwa boro kwani’obaiyih.
15 Qotei a e qa are boleiyonaq wau ebej deqa e anjam siŋgila endi neŋgreŋyosim nuŋgoq qariŋyonum. Niŋgi ijo anjam endeqa are walŋgaim deqa e neŋgreŋyonum.
15 Baise iti fef wanawanan i sawar gagamih afa bebeyan a tur ao’owen saise nuhi anakusib. Anayabin God ana gewasin ayu wanawana’umaim yari’iy
16 E Kristus Yesus aqa wau tamo unum deqa e sawa bei bei qaji naŋgo ambleq di wauoqnsim Qotei aqa anjam bole naŋgi minjre minjre laqnum. E naŋgi joqsiy Qotei aqa ulatamuq di atrainjrobulitqa Qotei a naŋgi qa tulaŋ areboleboleiyqajqa deqa e waueqnum. Mondor Bole na naŋgi siŋgilatnjrimqa naŋgi Qotei aqa segi kumbra boleq di sosib dauryqajqa deqa ti e naŋgi qa waueqnum.
16 Keriso ana akir orot amatar Ufun Sabuw isah anabowamih. Naatu firis na’atube anabow God ana Tur Gewasin anao’orerereb. Saise Ufun Sabuw hinan siwar na’atube hinamatar God hai merar nay nabuwih, naatu Anun Kakafiyin nakusouwih kakafiyih hinamatar.
17 Aqo Kristus Yesus wo ombla waueqnum deqa e Qotei aqa wau yqajqa tulaŋ areboleboleibeqnu.
17 Isan imih au bowabow God isan, Jesu Keriso wanawananamaim abowabow i abiyasisir gagamin maiyow.
18 — ausente —
18 Anayabin iti isan ayu boro men kafa’imo sawar afa isah anao’omih. Baise abisa Keriso iyunu ao naatu abow Ufun Sabuw abonawiyih hina God tebobosiyasiyar akisinamo boro anao.
19 — ausente —
19 Anun Kakafiyin ana fairamaim, ina’inan naatu baifofofor fokarih himatar. Jerusalem imaim au nanawan abusuruf God ana tur abinan aremor ana tafaram wabin Ikonium atit.
20 E are qalem, e na tamo uŋgasari Kristus aqa ñam qaliesai qaji naŋgo sawaq di Qotei aqa anjam bole palontoqnqai. Tal ai utru tamo bei na tigeltej qaji gogeq di e olo tal atqasai. E degsi are qalem.
20 Akokok kwanekwan efan menamaim Keriso ana tur men hinonowar imaim anabinan hinanowar. Anayabin ayu men bar wowabayan orot boro orot ta ana bar bubu rarouw nonowatin tafanamaim anawowab.
21 Agi Qotei aqa anjam bei endegsi neŋgreŋq di unu, “Tamo uŋgasari Kristus aqa ñam nami quosai qaji naŋgi a unqab. Tamo uŋgasari aqa anjam nami quosai qaji naŋgi qusib a qa poinjrqas.”
21 Bukamaim hikikirum na’atube,
22 O ijo was, e Qotei aqa wau di ojeqnum deqa e nuŋgoq bqajqa gam geteŋejunu. Deqa e nuŋgoq bqa yeqnam keresaiibeqnu.
22 Ana’an nati isan ayu kwa isa namih mar etei ayu hirorowenbibiru.
23 Wausau gargekoba e niŋgi nuŋgwajqa are qaloqnem. Ariya bini e sawa endia wau bei saiqoji.
23 Baise boun efan iti wanawanan ayu au bowabow i sawar naatu kwamur manin maiyow akok kwanekwan atan ata’iti isan ama akakaibababan.
24 Deqa e Spen sawaq gilqa osiy e mati nuŋgoq bosiy nuŋgsiy niŋgi ti koba na sokiñalayitqa niŋgi iŋgi iŋgi qa aqaryaibibqa e Spen sawaq gilqai.
24 Imih bounabo anotanot boro anan ana’iti. Spain bainanawan isan ananan founamaim boro anarun ana’iti.
25 Ariya e mati Jerusalem aisiy dia Juda Kristen naŋgi unjrsiy aqaryainjrqai. Naŋgi Qotei aqa segi tamo uŋgasari unub.
25 Boun i ayu au Jerusalem anan God ana sabuw hai bowabow ta ta isan.
26 Naŋgi qudei iŋgi iŋgi qa truqueqnub deqa Kristen was Masedonia sawa ti Akaia sawa ti di unub qaji naŋgi na naŋgi aqaryainjrqa marsib silali koroiyeb unu.
26 Ekalesia sabuw nati Masedonia naatu Akaiya wanawanan Jerusalem sabuw yababan wairafih hai tur hinonowar i yasisir auman baibaisih isan hai siwar kaifai hiyai.
27 Naŋgi naŋgo segi areqalo na silali di koroiyeb. Juda Kristen naŋgi na naŋgi Qotei aqa anjam qa aqaryainjreqnub deqa naŋgi na kamba olo Juda Kristen naŋgi jejamu qa iŋgi iŋgi qa aqaryainjreqnub. Naŋgo wau bole agide.
27 Iti sinaf isan i hiyasisir, naatu kabay hiyai hibiyafar ana itinin i wayow na’atube hisinaf. Anayabin Jew sabuw ayubih ana baigegewasin i wan Ufun Sabuw hifaramih bairi hibai.
28 Deqa e mati silali koroiyqajqa wau di kobotosiy silali di Jerusalem osiy aisiy bunuqna e Spen sawaq gilqa osiy e nuŋgoq bosiy nuŋgwai.
28 Imih ayu bowabow anisawar hai siwar kafai abai anan anitih. Imaibo au Spain ananan ef aumatan boro anarun ana’itibo anan.
29 E qalieonum. E nuŋgoq bqai di e Kristus aqa kumbra bole kalil ijoq di maqejunu qaji di osi bosiy niŋgi osorŋgitqa dena niŋgi siŋgilaqab.
29 Ayu kwa isa ananan, i aso’ob Keriso ana baigegewasin tutufin etei boro auman anan.
30 O ijo was niŋgi gago Tamo Koba Yesus Kristus a qa ti qalaqalaiyo kumbra Mondor na iga osorgeqnu qaji deqa ti are qalsibqa e koba na Qotei pailyqajqa waukobaoqnqom. Od, niŋgi e qa Qotei pailyoqniy.
30 Taitu, abifefeyani ata Regah Jesu Keriso wabinamaim naatu Anun Kakafiyin ana yabowamaim au biyababanamaim kwanikofan naatu isou kwanayoyoban God nibaisu.
31 Yim Qotei na e aqaryaibosim anjam gotraŋyo tamo Judia sawaq di unub qaji naŋgo baŋq dena e olo oqas. E Qotei aqa segi tamo uŋgasari Jerusalem di unub qaji naŋgi qa silali koroiyeqnum. Niŋgi Qotei pailyibqa a na naŋgo are tigeltetnjrimqa naŋgi ijo wau deqa tulaŋ areboleboleinjrqas.
31 Kwanayoyoban saise Eteni Sabuw Judea wanawanan tema’am umahine God natafafaru naatu God ana sabuw Jerusalemamaim tema’am au bowabow isan hiniyasisir au merar hinay.
32 Qotei na marim e nuŋgoq bosiy nuŋgsiy dena e areboleboleibqas. Osiy niŋgi koba na aqaratosim dena e siŋgila oqai.
32 Saise God nakokok na’at ayu boro ereyasisir ana matabir maiye not boubun auman anan kwa aninanawani.
33 Qotei a are lawo qa utru. A niŋgi kalil koba na soqnebe. Bole.
33 Tufuw ana God kwa etei isa nama wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.