Mateus 18
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 Bati deqa Yesus aqa aŋgro naŋgi aqa areq bosib minjeb, “O Tamo Koba, Qotei laŋ qureq di unu qaji a na iga taqatgosim gago Mandor Koba soqnim bati deqa ino aŋgro yai a iga kalil buŋgosim ñam ti sqas?”
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 Onaqa Yesus na aŋgro kiñala bei metonaq aqa areq bonaqa naŋgo ambleq di tigeltosiqa osornjrej.
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 Osornjrsiqa minjrej, “E bole merŋgwai. Niŋgi are bulyosib aŋgro kiñala endeqaji bulqasai di Qotei laŋ qureq di unu qaji a na niŋgi taqatŋgwasai. Osim a nuŋgo Mandor Koba sqasai dego.
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Tamo bei na aqa segi ñam aguq atsim aŋgro kiñala endeqaji bulqas di Qotei na tamo di aqa ñam olo soqtetimqa a tamo kalil naŋgi buŋnjrsim a ñam ti sqas. Deqa Qotei na a taqatosim aqa Mandor Koba sqas.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 “Tamo bei a e qa are qalsimqa aŋgro kiñala endeqaji bei osim geregereiyqas di a e dego osim geregereibqas.”
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 Osiqa Yesus a olo marej, “Tamo bei na aŋgro kiñala endeqaji bei e qa aqa areqalo siŋgilateqnu qaji di osim uneq waiyqas di a kumbra tulaŋ ugedamu yqo. Iga tamo di ojsim meniŋ kobaquja osim sil na aqa kakroq di tontosim waiyim ya robuq aisim moiqas di kere.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 “Bunuqna tamo qudei naŋgi tamo qudei uneq breinjroqnqab. Bole, kumbra di brantoqnqas. Ariya tamo naŋgi kumbra di yoqnqab qaji naŋgi tulaŋ padalougetqab.
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 Ino baŋ na kiyo ino siŋga na kiyo ni titmosim uneq waimqa laqnimqa di gentosim waiy. Ni degye. Di kiyaqa? Ni baŋ geŋo kiyo siŋga geŋo kiyo sosimqa une bei yqasai di kere. Di ni ŋambile gaigai sqam. Ariya ni baŋ aiyel ti kiyo siŋga aiyel ti kiyo sosimqa une yqam di keresai. Di Qotei na ni ŋamyuwoq waimqas. Ŋamyuwo di gaigai yuoqnsim sqas.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Ino ŋamdamu na ni titmosim uneq waimqa laqnimqa ŋamdamu di otorosim waiy. Ni degye. Di kiyaqa? Ni ŋamdamu qujai ti sosimqa une bei yqasai di kere. Di ni ŋambile gaigai sqam. Ariya ni ŋamdamu aiyel ti sosimqa une yqam di keresai. Di Qotei na ni ŋamyuwoq waimqas.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 “Deqa niŋgi aŋgro kiñilala endeqaji naŋgi qa ugeaib. E merŋgwai. Naŋgo laŋ aŋgro naŋgi na ijo Abu laŋ qureq di unu qaji aqa ulatamu gaigai koqyeqnub.
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 E segi Tamo Aŋgro. E na tamo uŋgasari padalo gamq di unub qaji naŋgi eleŋeqnum. E deqa mandamq aiyem.
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 “Niŋgi kiyersib are qalonub? Tamo bei aqa kaja 100 naŋgi manaq di soqnibqa qujai bei alelamqa a kiyerqas? E merŋgwai. A na kaja 99 naŋgi uratnjrsim qujai alelqo qaji di ŋamosim gilsim itqas.
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 E bole merŋgwai. A na kaja qujai di itosim tulaŋ areboleboleiyqas. A kaja du du 99 alelosai qaji naŋgi qa tulaŋ areboleboleiyqasai. Qujai alelqo qaji a qa tulaŋ areboleboleiyqas.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Dego kere nuŋgo Abu laŋ qureq di unu qaji a aŋgro kiñala endeqaji bei padalqajqa a deqa are sosai.”
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 Osiqa Yesus a olo marej, “Ino Kristen was bei na ni une bei emimqa niŋgi segi aiyel ombla awoosib aqa une ni emqo qaji di ubtosim minje. Minjimqa a ino anjam qusim are bulyqas di ni na ino was olo onum.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 Ariya a ino anjam quetmosaiamqa ni na Kristen tamo qujai kiyo aiyel kiyo joqsimqa naŋgi ni taqmosib ino was aqa une di olo ubtosib minjqab.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Ariya a naŋgo anjam dego quetnjrosaiamqa ni na Kristen tamo uŋgasari kalil naŋgi metnjrim koroosib ni taqmosib ino was aqa une di olo ubtosib minjqab. Ariya a naŋgo anjam dego quetnjrosaiamqa ni na a qoreiye. Ni na une tamo ti takis o qaji tamo ti naŋgi qoreinjreqnum dego kere ni na ino was di qoreiye.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 “E bole merŋgwai. Niŋgi mandamq endi gam getentqab di Qotei a dego laŋ qureq di gam getentqas. Niŋgi mandamq endi gam waqtqab di Qotei a dego laŋ qureq di gam waqtqas.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 “E olo merŋgwai. Mandamq endi ijo aŋgro aiyel naŋgi iŋgi bei oqa marsibqa areqalo qujaitosib ijo Abu laŋ qureq di unu qaji a pailyqab di a na iŋgi di enjrqas.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Tamo aiyel kiyo qalub kiyo ijo ñam qa are qalsib koroqab di e naŋgo ambleq di sqai.”
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Onaqa bati deqa Pita a Yesus aqa areq bosiq nenemyej, “O Tamo Koba, ijo Kristen was bei na e une gembub ebimqa e aqa une di moiyotqai? E endegyqai kiyo? A na une 7 ebimqa aqa une di moiyotqai. Ariya a olo une bei ebimqa e moiyotqasai. Degyqai kiyo?”
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Onaqa Yesus na kamba minjej, “Ino was bei na ni une 7 emimqa aqa une di segi moiyotqam di keresai. A na une gargekoba emoqnsim soqnim ni aqa une kalil di dego moiyotoqne. A ni une 7 emoqnim une di moiyotoqne. Olo une 7 emoqnim moiyotoqne. Degsim giloqnem.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 “Niŋgi quiy. Qotei laŋ qureq di unu qaji a na aqa segi tamo uŋgasari naŋgi taqatnjrsim naŋgo Mandor Koba sqas. Kumbra di mandor bei aqa kumbra sigitejunu. Mandor dena aqa kaŋgal tamo qudei nami silali yaiyeb qaji di kamba olo yqajqa minjrej.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Aqa kaŋgal tamo bei 10 milion kina yaiyej qaji di osib aqa ulatamuq di tigelteb.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 Tigeltonabqa a na silali di kamba olo yqajqa keresaiiyej. Deqa mandor a na minjej, ‘Ni silali di kamba olo e ebqa keresaiimqo deqa e ni ino ŋauŋ wo ino aŋgro naŋgi ti osiy tamo bei aqa baŋq di uratŋgitqa tamo dena silali ebimqa niŋgi a laŋa wauetoqnqab. Ino iŋgi iŋgi kalil dego e ni yaimosiy tamo qudei naŋgi enjritqa naŋgi na kamba silali ebqab. Gam dena ni silali nami yaibem qaji di kobotqam.’
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 Degsi minjnaq qusiqa aqa areq di siŋga pulutosiqa pailyosiq minjej, ‘O Tamo Koba, ni e kumbra degbaim. Ni e qa dulosim mati e qa tariŋoqnime. E silali nami yaimem qaji di kalil itosiy e kamba emekritqai.’
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Onaqa mandor a kaŋgal tamo deqa dulosiqa silali kalil nami yaiyej qaji di laŋa kobotej. Osiqa a uratonaq gilej.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 “Gilsiqa kaŋgal tamo bei ombla wauo qaji a itosiqa ojsiq kakro apiyetosiq minjej, ‘Ni nami 10 kina yaibem qaji di kamba olo ebe.’
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 “Degsi minjnaq qusiqa aqa areq di siŋga pulutosiqa pailyosiq minjej, ‘Ni e qa dulosim mati e qa tariŋoqnime. E 10 kina nami yaimem qaji di itosiy e kamba emekritqai.’
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 Degsi minjnaqa a aqa anjam di quetqa asgiyonaqa a osi gilsiqa tonto talq di waiyosiq minjej, ‘Ni tonto talq endi soqne. Bunuqna ni 10 kina nami yaibem qaji di kamba ebekritimqa e ni olo uratmit oqedqam.’
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 “A degyonaqa kaŋgal tamo qudei a koba na wauo qaji naŋgi unsibqa are ugeinjrnaqa aisib naŋgo mandor a deqa saiyosib minjeb.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 Minjnab qusiqa kaŋgal tamo di metonaq bonaqa minjej, ‘Ni kaŋgal tamo uge. Ni e pailbonumqa silali ni nami yaibem qaji di e na kobotonum.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 E ni qa dulosim silali di kobotonum. Ariya kiyaqa ni olo gilsim kaŋgal tamo bei ni ombla wauo qaji a qa dulosai? Osim silali a na nami yaimej qaji di ni kobotosai?’
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Degsi minjsiqa a qa tulaŋ minjiŋ oqetonaqa osiq qaja tamo naŋgo baŋq di atsiqa minjrej, ‘Niŋgi a wau koba yibqa a jaqatiŋ ti wauosim gilsim gilsim silali kalil nami yaibej qaji di kamba ebekritimqa niŋgi a olo uratib gilqas.’
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 “O ijo aŋgro, dego kere niŋgi nuŋgo are miligiq na nuŋgo Kristen was naŋgo une kobotetnjrqasai di ijo Abu laŋ qureq di unu qaji a dego nuŋgo une kobotetŋgwasai.”
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.