Lucas 20
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 — ausente —
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 — ausente —
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Onaqa Yesus na minjrej, “E kamba anjam bei niŋgi nenemŋgitqa niŋgi e merbiy.
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Yai na Jon qariŋyonaqa bosiqa tamo uŋgasari naŋgi yansnjroqnej? Qotei na kiyo? Tamo bei na kiyo? Niŋgi na merbiy.”
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 Onaqa naŋgi Yesus aqa anjam di qusibqa segi segi qairosib maroqneb, “Iga Yesus minjqom, ‘Qotei na Jon qariŋyej’ degsi minjqom di a iga mergwas, ‘Kiyaqa niŋgi Jon aqa anjam quetosai?’
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 Ariya iga minjqom, ‘Tamo bei na Jon qariŋyej’ degsi minjqom di tamo uŋgasari naŋgi ŋiriŋosib bosib iga meniŋ na lugwab. Di kiyaqa? Naŋgi mareqnub, ‘Jon a Qotei aqa medabu o qaji tamo bole.’”
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Naŋgi degsib qairosib olo Yesus minjeb, “Yai na kiyo Jon qariŋyej di iga qaliesai.”
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Onaqa Yesus na kamba minjrej, “Niŋgi degsib merbonub deqa e dego yai na qariŋbonaq bosim wau endi yeqnum di niŋgi merŋgwasai.”
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Osiqa Yesus a olo tamo uŋgasari naŋgi yawo anjam bei endegsi minjrej, “Tamo bei a tigelosiqa aqa wauq gilej. Gilsiqa wain sil yageleŋosiqa wau taqato tamo qudei naŋgo baŋq di aqa wau uratetnjrsiqa sawa isaq gilsiq dia sokobaiyej.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 Sonaqa wain gei melionaqa a na aqa kaŋgal tamo bei qariŋyonaqa wau taqato tamo naŋgoq aisiq minjrej, ‘Wau lanja na e qariŋbqo bonum. Deqa niŋgi wain gei ebibqa e na osi gilqai.’ Degsi minjrnaqa naŋgi na a ojsib qalougetosib wiyonab laŋa puluosiq gilej.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Gilnaqa wau lanja na olo kaŋgal tamo bei qariŋyonaq ainaqa a dego qalougetosib ugeugeiyosib wiyonabqa a laŋa puluosiq gilej.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Onaqa wau lanja na olo kaŋgal tamo bei qariŋyonaq ainaqa a dego qalougetosib ugeugeiyosib wiyonab gilej.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Onaqa wau lanja a are qalej, ‘E kiyerqai? E endegyqai. E ijo segi aŋgro qujai e na tulaŋ qalaqalaiyeqnum qaji di qariŋyit aiqas naŋgi aqa anjam quetqab.’
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Degsi are qalsiqa aqa segi ŋiri qariŋyonaq aiyej. Aiyeqnaqa wau taqato tamo naŋgi a unsibqa segi segi qairosib mareb, ‘Tamo a bqo endi wau lanja aqa segi ŋiri. A na aqa abu aqa iŋgi iŋgi kalil oqas. Deqa iga a qalsim moiyotosimqa wau endi iga na oqom.’
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Degsib marsibqa wau lanja aqa ŋiri ojsib wau qalaq osi gilsib dia qalnab moiyej.
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 E niŋgi merŋgwai. A bosim naŋgi ñumsim moiyotnjrqas. Osim aqa wau di olo yainjrsim tamo qudei naŋgo baŋq di uratetnjrimqa naŋgi na kamba taqatesqab.” Yesus na tamo uŋgasari naŋgi yawo anjam degsi minjrnaqa naŋgi qusib minjeb, “Wau taqato tamo naŋgi kumbra uge di yaib.”
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Onaqa Yesus na naŋgi koqnjrsiqa minjrej, “Qotei aqa anjam bei neŋgreŋq di unu. Aqa damu niŋgi poiŋgwo e? Anjam agiende,
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Niŋgi quiy. Tamo uŋgasari ululoŋosib tal ai quraq aiqab qaji naŋgi di tal ai dena naŋgo tanu giŋgeŋyqas. Ariya tal ai di uloŋosim tamo uŋgasari qudei naŋgoq aisim jejamu ti tanu ti torei paraparainjrqas.”
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Onaqa atra tamo kokba ti dal anjam qalie tamo naŋgi ti yawo anjam di qusib endegsib qalieeb, Yesus a yawo anjam dena naŋgo jejamuq di une qametnjrej. Naŋgi degsib qalieosib deqa minjiŋ oqetnjrnaqa Yesus ojqa mareb. Ariya naŋgi tamo uŋgasari naŋgi ulainjrsib deqa naŋgi Yesus ojqa uratosib jaraiyeb.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Ariya atra tamo kokba ti dal anjam qalie tamo naŋgi ti Yesus koqyesoqneb. Osib endegsib are qaleb, “Iga tamo qudei qariŋnjrnam naŋgi Yesus aqa areq gilsib gisaŋyosib anjam bei nenemyibqa a naŋgi tamo bole edegwas. Osim anjam grotimqa iga qusim ojsim Rom naŋgo gate aqa baŋq di atqom.” Naŋgi degsib are qalsibqa tamo qudei qariŋnjrnab naŋgi Yesus aqa areq gileb.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Gilsib minjeb, “O Qalie Tamo, iga qalie, ni anjam bole maro qaji tamo. Ni anjam bole segi tamo uŋgasari naŋgi minjroqnsim Qotei aqa kumbra osornjreqnum. Ni tamo bei ulaiyosaieqnum. Ni tamo ñam ti naŋgi anjam bei minjroqnsim olo tamo ñam saiqoji naŋgi anjam bei minjrosaieqnum. Ni anjam qujai tamo kalil naŋgi minjreqnum.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Deqa ni iga merge. Iga Sisar takis yqom e? Yqasai e? Ni kiyersi are qalonum?”
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Onaqa Yesus a naŋgo areqalo uge di poiyonaqa minjrej,
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 “Niŋgi meniŋ silali bei osorbiy.” Degsi minjrnaqa naŋgi meniŋ silali bei osi bosib osoryonab unsiqa minjrej, “Meniŋ silali quraq endi tamo yai aqa ulatamu ti ñam ti unu?” Onaqa naŋgi na minjeb, “Di Sisar aqa.”
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Onaqa a na minjrej, “Deqa Sisar aqa iŋgi iŋgi a qa olo yiy. Qotei aqa iŋgi iŋgi a qa olo yiy.”
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Onaqa naŋgi Yesus aqa anjam di qusibqa tulaŋ prugugetosib mequmosib soqneb. Tamo uŋgasari naŋgo ŋamdamuq di naŋgi Yesus gisaŋyib a anjam bei grotqa yonab ugeinjrej.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Onaqa Sadyusi tamo qudei naŋgi Yesus aqa areq beb. Sadyusi naŋgi mareqnub, “Tamo moreŋo qaji naŋgi olo subq na tigelqasai.”
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 Deqa naŋgi bosib Yesus endegsib minjeb, “O Qalie Tamo, ni que. Moses a nami dal anjam endegsi neŋgreŋyej, ‘Tamo bei a moiyimqa aqa ŋauŋ aŋgro saiqoji soqnimqa aqa was bei na olo uŋa qobul di osim aqa was moiyej qaji aqa aŋgro ŋambabtetqas.’ Moses a nami dal anjam degsi neŋgreŋyej.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Deqa ni que. Was 7 naŋgi soqneb. Naŋgo was matu a uŋa osiqa moiyej. A aŋgro saiqoji.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 Onaqa aqa was yala na olo uŋa qujai di osiqa a dego moiyej. A aŋgro saiqoji.
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 Onaqa aqa was yala na olo uŋa qobul di osiqa a dego moiyej. A aŋgro saiqoji. Was 7 kalil naŋgi uŋa qujai di osib moreŋeb. Naŋgi aŋgro saiqoji.
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Naŋgi kalil moreŋonabqa ariya bunuqna uŋa di a dego moiyej.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Deqa ni iga merge. Mondoŋ subq na tigelo batiamqa tamo kalil naŋgi subq na tigelabqa uŋa di a yai aqa ŋauŋ tiŋtiŋ sqas? Ni qalie, was 7 kalil naŋgi uŋa qujai di eb.”
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Onaqa Yesus na minjrej, “Mandamq endi tamo naŋgi uŋateqnub. Uŋa naŋgi tamoteqnub.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Ariya mondoŋ tamo uŋgasari Qotei na subq na tigelqa giltnjrej qaji naŋgi subq na tigelosibqa naŋgi tamotqasai. Naŋgi uŋatqasai.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Naŋgi laŋ aŋgro bul laŋa sqab. Qotei na naŋgi subq na tigeltnjrimqa naŋgi aqa segi aŋgro bole sqab. Deqa naŋgi olo moreŋqa keresai.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Niŋgi quiy. Tamo naŋgi moisib olo subq na tigelqab anjam di aqa utru Moses a nami babtosiq endegsi neŋgreŋyej, ‘Ŋam mariŋ miligiq di puloŋeqnaqa Qotei a ŋam puloŋq di sosiqa Moses metosiq minjej, “E Abraham aqa Qotei. E Aisak aqa Qotei. E Jekop aqa Qotei.” ’
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Qotei na Moses degsi minjej deqa iga qalieonum, Qotei a tamo moreŋo qaji naŋgo Qotei sai. A tamo ŋambile so qaji naŋgo Qotei. Deqa tamo kalil naŋgi Qotei aqa ŋamgalaq di ŋambile unub.”
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 — ausente —
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 — ausente —
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Onaqa Yesus a olo naŋgi endegsi minjrej, “Dal anjam qalie tamo naŋgi kiyaqa mareqnub, ‘Kristus a Devit aqa ŋiri’?
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 — ausente —
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 — ausente —
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Niŋgi uniy. Devit a marej, ‘Kristus a ijo Tamo Koba.’ Deqa Kristus a kiyersim Devit aqa ŋiri sqas?”
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Tamo uŋgasari kalil naŋgi Yesus aqa anjam di queqnabqa a na aqa aŋgro naŋgi endegsi minjrej,
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 “Niŋgi dal anjam qalie tamo naŋgo kumbra uge geregere tenemtoqniy. Naŋgi koro sawaq di tamo uŋgasari naŋgi na naŋgo ñam soqtetnjrsib baŋ ojetnjrqajqa deqa gara jugo olekokba jugoqnsib laqnub. Naŋgi Qotei tal miligiq di, goiyo kokbaq di sosibqa tamo ñam ti naŋgo awo jaramq di awoqajqa tulaŋ areboleboleinjreqnu.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Naŋgi uŋa qobul naŋgi gisaŋnjroqnsibqa naŋgo tal ti iŋgi iŋgi ti laŋa yainjreqnub. Osib tamo uŋgasari naŋgi na unjrsib naŋgo ñam soqtetnjrqajqa deqa pailyo olekokba yeqnub. Deqa mondoŋ Qotei na naŋgi awai tulaŋ ugedamu enjrqas.”
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.