Lucas 15
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 Bati bei takis o qaji tamo naŋgi ti une tamo naŋgi ti kalil Yesus aqa anjam quqwa marsibqa aqa areq bosib koroeb.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Koroonabqa Farisi naŋgi ti dal anjam qalie tamo naŋgi ti Yesus yomuiyosib mareb, “Yesus a une tamo naŋgi joqoqnsiqa koba na iŋgi uyeqnub.”
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Degsib marnabqa Yesus a naŋgo anjam di qusiqa yawo anjam endegsi minjrej,
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 “Tamo bei aqa kaja 100 naŋgi ñiŋ uyoqnibqa qujai bei alelamqa a na kaja 99 naŋgi uratnjrsim qujai alelqo qaji di ŋamosim gilsim itqas.
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Itosim areboleboleiyim soqtosim qoboiyqas.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Qoboiyosim aisim aqa qureq di brantosim aqa was naŋgi ti aqa qure qujai naŋgi ti kalil koroinjrsimqa minjrqas, ‘Niŋgi uniy. Ijo kaja alelqo qaji agi olo itonum! Deqa niŋgi e ombla areboleboleigim sqom!’”
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Osiqa Yesus a olo marej, “Dego kere une tamo qujai a are bulyqas di laŋ goge dia naŋgi a qa tulaŋ areboleboleinjrqas. Tamo 99 naŋgi mareqnub, ‘Iga tamo bole une saiqoji. Deqa iga are bulyqasai.’ Naŋgi qa laŋ goge dia naŋgi areboleboleinjrqasai. Ariya une tamo qujai a are bulyqas di naŋgi a qa tulaŋ areboleboleinjrqas.”
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 Osiqa Yesus a olo marej, “Uŋa bei aqa meniŋ silali 10 soqnimqa meniŋ silali qujai loumimqa a waŋal qatrentosim aqa talq di maŋ solsim ŋamosim itqas.
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Itosim gilsim aqa was naŋgi ti aqa qure qujai naŋgi ti kalil koroinjrsimqa minjrqas, ‘Ijo meniŋ silali qujai loumqo qaji agi olo itonum! Deqa niŋgi e ombla areboleboleigim sqom!’”
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 Osiqa Yesus a olo marej, “Dego kere une tamo qujai a are bulyqas di Qotei aqa laŋ aŋgro naŋgi a qa tulaŋ areboleboleinjrqas.”
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 Osiqa Yesus a olo marej, “Tamo bei aqa ŋiri aiyel soqneb.
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 Bati bei ŋiri yala na aqa abu minjej, ‘O Abu, ni ino ñoro kalil ambleq na potosim taqal bei e ebe.’ Degsi minjnaqa abu na aqa ñoro ambleq na potosiqa taqal bei aqa ŋiri yala yej. Taqal bei aqa ŋiri koba yej.
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 Onaqa bati bei ŋiri yala na aqa ñoro kalil qariŋyosiqa silali osiq tigelosiqa sawa beiq gilej. Gilsiq dia diqosi laqnsiqa aqa silali kalil uyekritej.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 Onaqa sawa dia mam koba aiyej deqa ŋiri yala a iŋgi tulaŋ saiiyej.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 Deqa a sawa deqaji tamo bei aqaq gilnaqa minjej, ‘Ni ijo bel taqatnjroqnsim iŋgi anainjroqne.’
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Onaqa a bel naŋgi taqatnjroqnsiqa iŋgi anainjroqnej. Osiqa are qaloqnej, ‘E mam koba unum. Deqa e endegyqai. Bel naŋgi iŋgi oto uratoqnibqa di oqnsiy uyoqnitqa dena e kereoqnqas.’ A degsi are qalsiq soqnej. Di kiyaqa? Tamo bei na iŋgi anaiyosaioqnej deqa.|alt="Prodigal son with pigs" src="cn01759B.tif" size="span" loc="Luk 15:16" copy="Cook" ref="Luk 15:16"
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 “Osiqa olo are qalej, ‘E kumbra grotonum deqa e mam na moiqa laqnum. Ijo abu aqa wau tamo naŋgi iŋgi koba uyeqnub. E segi qujai mam na moiqa laqnum.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 Deqa e olo puluosiy ijo abu aqaq aisiy minjqai, “O Abu, e Qotei aqa ŋamgalaq di une kobaquja atonum. Ino ŋamgalaq di dego e une kobaquja atonum.
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 Deqa e ino aŋgro sqa keresai. Deqa ni marimqa e ino wau tamo sosiy ni wauetmoqnqai.” ’
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 Degsi are qalsiqa tigelosiq aqa abu aqaq olo aiyej.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 Onaqa minjej, ‘O Abu, e Qotei aqa ŋamgalaq di une kobaquja atonum. Ino ŋamgalaq di dego e une kobaquja atonum. Deqa e ino aŋgro sqa keresai.’
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 Degsi minjnaqa aqa abu na aqa kaŋgal tamo qudei naŋgi minjrej, ‘Niŋgi urur ti gilsib gara jugo tulaŋ boledamu olekoba di osi bosib jigetiy. Baŋriŋ dego osi bosib aqa baŋ duq di jigetiy. Siŋga tatal dego osib aqa siŋgaq di jigeleŋetiy.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 Makau meli bunuj didiqo di qalsib goiyiy. Goisib osib babqa iga koba na uysim areboleboleigim sqom.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 Iga degyqom. Di kiyaqa? Ijo aŋgro yala a moiyobulosiq olo ŋambile sosiq bqo deqa. A loumej agi gagoq di olo brantqo.’ Degsi minjrnaqa naŋgi aqa anjam kalil di dauryosib makau goisib koba na awoosib areboleboleinjrnaq soqneb.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 — ausente —
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 — ausente —
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 Degsi nenemyonaqa kaŋgal aŋgro dena minjej, ‘Ino was yala a olo bqo. Deqa ino abu na makau meli bunuj didiqo di qalqo naŋgi uyoqnsib areboleboleinjreqnaq lou tueqnub. Aqa aŋgro a bole sosiq olo brantqo deqa lou tueqnub.’
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 Degsi minjnaq qusiqa ŋiriŋosiq qudalej. Osiqa tal miligiq gilqa uratej. Deqa aqa abu a talq dena oqedosiqa minjej, ‘O ijo aŋgro, ni tal miligiq au. Bamqa iga koba na awoosim iŋgi uysim areboleboleigim sqom.’
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 Onaqa ŋiri koba a na kamba aqa abu minjej, ‘O Abu, ni que. E wausau gargekoba ino anjam dauryosim ni wauetmoqnem. E ino anjam bei gotraŋyosaioqnem. Ni deqa e qa are qalsim kaja du bei qalsim goiyosaieqnum. E ijo kadoi naŋgi ti koba na areboleboleigosaieqnu.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 Ariya ino aŋgro yala a na ino ñoro osiqa gam qaji uŋa naŋgi ombla sambalaoqnsiq silali kalil uyekritej. Osiq olo bqoqa ni a qa tulaŋ areboleboleimqoqa makau meli bunuj didiqo di agi qaletonum.’
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 “Degsi minjnaqa aqa abu na kamba minjej, ‘O ijo aŋgro, ni gaigai e ombla unum. Ijo iŋgi iŋgi kalil di ino dego.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Ariya bini iga maruro atsimqa areboleboleigeqnu. Di kiyaqa? Ino was a moiyobulosiq olo ŋambile sosiq bqo. A loumej agi gagoq di olo brantqo.’”
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.