Judas 1

Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 E Jut. E Yesus Kristus aqa wau tamo. E Jems aqa was. E anjam endi neŋgreŋyosim niŋgi tamo uŋgasari Qotei na metŋgej qaji nuŋgoq qariŋyonum. Abu Qotei na niŋgi qalaqalaiŋgeqnu. Yesus Kristus a segi na niŋgi taqatŋgeqnu.
1 Ayu Jude i James airi atufuw, baise Jesu Keriso isan abi’akir. Kwa iyab Tamat God iyabuwi e’afi ana yabowamaim kwama’am naatu Jesu Keriso ana tafafaramaim kwama’am etei isa a fef akikirum.
2 Qotei a niŋgi qa tulaŋ dulosim qalaqalaiŋgimqa niŋgi geregere lawo na soqniy.
2 Kabeber, tufuw, naatu yabow kwa wanawanamaim wanatowan na’in nasuwa nare.
3 O ijo was bole, Qotei na niŋgi e ti padalo sawaq na eleŋej. Qotei aqa wau deqa e na neŋgreŋyosiy nuŋgoq qariŋyqajqa are koba unu. Ariya e anjam bei dego neŋgreŋyosiy nuŋgoq qariŋyqajqa are unu. Anjam agiende. Gago areqalo Yesus qa siŋgilatem qaji di jeu tamo naŋgi na ugeugeiyqa laqnub. Deqa niŋgi na tamo naŋgi di gotraŋnjroqniy. Niŋgi qalie, Qotei na gam waqtetgonaqa iga Yesus qa gago areqalo siŋgilatem. Iga Qotei aqa tamo uŋgasari unum deqa tamo bei na gago areqalo di ugeugeiyqa keresai.
3 Are au ofonah, ayu asinaftobon yawas boubun tafafaram isan atakirum, baise nati efanin ayu dogorou wanawanan i kokok kwanekwan mi’itube akikirum ana’ototofari, saise God mar maumurih efanin mar ta’imon ana sabuw baitumatum bitih, nati baitumatum i kwanafair kwanawasfafar gewas kwanama.
4 O ijo was, tamo qudei naŋgi uliosib nuŋgo ambleq aiyeb. Qotei a nami tamo naŋgi deqa endegsi marej, “Mondoŋ e naŋgo une qa peginjrsiy padaltnjrqai.” Od, tamo naŋgi di Qotei qoreiyeqnub. Qotei a iga qa are boleiyeqnu aqa kumbra di tamo naŋgi dena olo bubulyoqnsib mareqnub, “Qotei a iga qa are boleiyeqnu deqa uŋgum, iga kumbra uge uge yoqnqom.” Naŋgi degsib maroqnsib gago Gate Koba Yesus Kristus qoreiyeqnub.
4 Anayabin sabuw afa God ana ef ufunane tenan i wa’iwa’iramaim hina wanawanat hirun, bai’obaiyen hibotabir te’o, “God i manaw kabeber wairafin imih karam boro tanisesebar kwanekwan, naatu Regah Jesu Keriso ata Bonawiyenayan ta’imon teyayaub.” Iti sabuw i marasika Buk Atamaninamaim isah hi’oka inu’in baimakiy boro hinab.
5 Niŋgi qalie, nami Israel naŋgi Isip sawaq di sonabqa Tamo Koba a naŋgi joqsiq sawa beiq gilej. Joqsiq gilsiqa ariya naŋgi qudei a qa naŋgo areqalo siŋgilatosai deqa a na naŋgi padaltnjrej. E nuŋgo are tigeltetŋgitqa niŋgi Israel naŋgo kumbra deqa are qaliy.
5 Iti sawar etei isah i kwaso’ob, baise akokok nuhi anakusib maiye, Regah ana sabuw Egyptane nawiyih hitit, baise nati ufunamaim sabuw iyab men hibitumatum etei gurusih himorob.
6 Niŋgi laŋ aŋgro uge uge naŋgi qa dego are qaliy. Tulaŋ nami naŋgi laŋ qureq di Qotei aqa wau ojoqnsib olo laŋ qure uratosib jaraiyeb. Deqa Qotei na naŋgi ojeleŋosiq sawa ambruq di breinjrsiq tontnjrej. Naŋgi sawa dia tariŋsokobaiyib mondoŋ diŋo batiamqa Qotei na naŋgi olo osimqa naŋgo une qa naŋgi peginjrqas.
6 Naatu tounamatar iyab hibi’ukwarin hai fair men hikakafiy, baise hai efan nowah anababatun hikwahir hire fatum wanatowan inu’inuwinamaim God fatumih gugumin wanawanan ya hima Baibatebat Ana Veya gagamin tekakaif.
7 Nami Sodom ti Gomora ti qure kalil jojom di soqneb qaji naŋgi ti laŋ aŋgro uge uge naŋgo kumbra di dauryoqnsib sambala kumbra tulaŋ ugedamu yoqneb. Naŋgo sambala kumbra di tulaŋ bei. Deqa mondoŋ Qotei na naŋgi ŋamyuwoq di breinjrim naŋgi bati gaigai dia sqab.
7 Ef nati ta’imon Sodom Gomorah sabuw naatu bar merar nati sisibinamaim hima’am hai yawas etei baisesebar kwanekwan hitin. Orot taiyuwih naatu baibin taiyuwih hibisesebar kwanekwan isan God wairaf wanatowan iyafar re nati bar merar sabuw etei e’arahih himorob. Naatu nati sawar etei i sabuw bowabow kakafin wairafih hai baimatnuwen.
8 Ariya tamo naŋgi nuŋgo ambleq aiyeb qaji naŋgi dego kumbra uge deqaji dauryeqnub. Agi naŋgi ŋeiobilqeioqnsib dena naŋgo segi jejamu jiga yeqnub. Osib Qotei a naŋgo Tamo Koba sqajqa deqa asginjreqnaqa olo diqoqnsib Qotei aqa laŋ aŋgro kokba naŋgi misiliŋnjreqnub.
8 Ef nati ta’imon sabuw mim kwanekwaneyah hai baifuwenamaim biyah hibokarit, God ana aiwob hikwahir, naatu Auyom mar ana sabuw hi’uwih higigimih.
9 Laŋ aŋgro gate Maikel a kumbra degyosaieqnu. A nami Satan ombla ŋiriŋosib naŋgi Moses aqa qusa oqajqa deqa anjam na qotoqnsib ariya Maikel a Satan misiliŋyosai. A Satan misiliŋyqa uratosiq minjej, “Tamo Koba a segi na ni saidmim medabu getentqam.”
9 Baise tounamatar hai ukwarin Michael, Demon mowan hairi Moses biyan isan higamigam ana maramaim, i men taiyuwin ana fair tafanamaim bat awan fokar demon mowan iu kwanikwaniy baise eo, “Regah boro nakwarar narumutufuri.”
10 Tamo naŋgi nuŋgo ambleq aiyeb qaji naŋgi di tulaŋ diqoqnsib kumbra naŋgi poinjrosai qaji di olo misiliŋyeqnub. Naŋgi wagme juwaŋ bul tulaŋ nanarioqnsib naŋgo segi jejamu qa areboleboleinjreqnu. Naŋgo kumbra deqa mondoŋ Qotei na naŋgi ñumougetqas.
10 Iti sabuw tur naniyah men hiso’ob, baise asir hio tibigigim kwanekwan, naatu sawar afa naniyah i hiso’ob baise haru forobe tisisinaf kwanekwan, imih nati sawaramaim boro nagurusih.
11 Od, tamo naŋgi di tulaŋ padalougetqab. Kein a nami kumbra uge yoqnej dego kere tamo naŋgi di Kein dauryosib kumbra uge yeqnub. Naŋgi silali koba oqajqa deqa maroqnsib gam grotoqnsib Balam aqa kumbra uge dauryosib laqnub. Kora agi nami Qotei aqa anjam gotraŋyoqnej qaji aqa kumbra uge dego naŋgi dauryeqnub. Deqa naŋgi padalougetqab.
11 Baimakiy boro kakafin anababatun hinab, Cain sisinafumaim ana ef hi’ufunun tenan, naatu kabay isan yah rab. Balam sawar kakafih sisinafube tisisinaf, naatu Korah ana konakon wanawanan hirun higugurusibe boro nagurusih.
12 Tamo naŋgi di tulaŋ ugedamu. Niŋgi iŋgi uyqa korooqnsibqa Qotei aqa qalaqalaiyo kumbra dauryqa oqnsib awoeqnab tamo naŋgi di uli na boqnsib nuŋgo ambleq di kumbra tulaŋ jigat yeqnub. Naŋgi kumbra di yqajqa jemainjrosaieqnu. Naŋgi naŋgo segi jejamu qa are qaleqnub. Jagwa na awa puyeqnaqa urur koboeqnu dego kere tamo naŋgi di kumbra bole bei babtosaieqnub. Qura geitqa batieqnaqa a geitosaieqnu dego kere tamo naŋgi di kumbra bole bei babtosaieqnub. Iga ŋamtaŋ moiyo otoroqnsim taqal breinjreqnum dego kere tamo naŋgi di Qotei na osim sawa ugeq di breinjrqas. Deqa mondoŋ naŋgi moiyougetosib torei padalqab.
12 Iti sabuw aurih biya’ohow aurih biya’ohow en naatu bir kakaf en, farumayah na’atube a kau’ay wanawanan hirun a’aa atom ana yasisir i teo’of nowah, sakuk aurin toun en ebabin enan na’atube. Naatu maur ana veya ai baiwa’e tekerer tebatabat tiu’uyarir na’atube,
13 Jagwa na yuwal tigelteqnaqa yuwal korkortoqnsiq mormaŋ aiyeqnu dego kere tamo naŋgi di kumbra uge uge babteleŋoqnsib naŋgi naŋgo kumbra uge deqa jemainjrosaieqnu. Naŋgi bongar bul dego unub. Agi bongar naŋgi laŋ goge di gam grotoqnsib laŋa laŋa laqnub. Deqa mondoŋ Qotei na tamo naŋgi di breinjrim sawa ambruq aiyeleŋosib bati gaigai dia sqab. Sawa ambru di Qotei na nami naŋgi gereiyetnjrej unu.
13 taiyuwih hai biya’ohow ana itinin tor yan yabat erab fus ekubar rougoy erarouw na’atube. Naatu daman hai efan hisa’ir tibibib kwanekwan na’atube, baise nahimaim i gugumin kakafin God isah ya’asair wanatowan inu’in.
14 Nami Enok a Qotei aqa medabu osiqa tamo uge naŋgi deqa anjam maroqnej. A Adam aqa silei 7q dena ŋambabej. A anjam bei endegsi marej, “Niŋgi uniy. Mondoŋ Tamo Koba a na aqa segi laŋ aŋgro tulaŋ gargekoba naŋgi joqsim bqas.
14 Naatu Adam ana rara’ane hitutufuw renan Enoch i Adam ana’agir bai seven tufuw, i sabuw isah eobaimanih eo, “Kwa’itin, Regah ana sabuw kakafiyih maumurih na’in ai rourin na’atube bairi hitit tenan.
15 Bosim tamo kalil a qoreiyeqnub qaji naŋgo une qa peginjrsim ugeugeinjrqas. Osim naŋgo kumbra uge uge kalil naŋgi osornjrimqa naŋgi deqa are koba qalsib gulbe kokba oqab. Tamo naŋgi di Qotei qa misiliŋ anjam koba maroqnsib kumbra ugedamu yeqnub. Deqa Qotei na naŋgi gulbe tulaŋ kokba enjrqas.” Enok a nami anjam degsi marej.
15 Sabuw etei baibatiyih isan, naatu sabuw iyab God ana ef hisa’ir kakafin tisisinaf kousirih isan, naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah God ana ef hisa’ir tur kakafih hio hibigigim isah.”
16 Tamo naŋgi di gaigai ulatamu ugeinjreqnaqa tamo naŋgo jejamuq di anjam laŋa laŋa qameleŋoqnsib naŋgo segi areqalo uge uge dauryeqnub. Naŋgi naŋgo medabu waqtoqnsib diqoqnsib naŋgo segi ñam soqteqnub. Osib tamo uŋgasari naŋgi walawalainjreqnab naŋgi na naŋgi daurnjreqnub.
16 Iti sabuw i gamin okwanekwaneyah naatu bai’ubabarenayah, taiyuwih hai yawas kakafih tibi’ufunun. Naatu taiyuwih isah teo’o ra’ara’at, sabuw afa isah awah heaharewan saise i hai ma gewas isan.
17 Ariya ijo was bole, niŋgi kumbra mondoŋ brantqas qaji deqa are qaloqniy. Gago Tamo Koba Yesus Kristus a na aqa anjam maro tamo naŋgi qariŋnjreqnaqa nuŋgoq boqnsib kumbra deqa merŋgoqneb. Naŋgo anjam deqa niŋgi olo are qaloqniy.
17 Baise au ofonah, abisa ata Regah Jesu Keriso ana kob abarayah marasika hio kwananowar i kwananuh.
18 Agi naŋgi anjam endegsib merŋgoqneb, “Mondoŋ diŋo bati jojomamqa meqe meqem tamo naŋgi boqnsib Qotei qoreiyoqnsib naŋgo segi areqalo uge uge dauryoqnqab.”
18 Iti na’atube a tur hi’owen hio, “Mar yomanin ana veya, sabuw iyab God ana ef hisa’ir hai naniyan kakafinamaim ebobonawiyih boro hinatit hinao hini’ibi.”
19 O ijo was kalil, meqe meqem tamo naŋgi dena Kristen naŋgi potoaiyeltnjreqnub. Osib mandam qa iŋgi iŋgi qa are koba qaleqnub. Qotei aqa Mondor a naŋgoq di sosai deqa naŋgi kumbra uge di yeqnub.
19 Iti sabuw i kausesebayah, hai kok gagamin i tafaram ana yawas kakafih hinasinaf, aurih Anun Kakafiyin en.
20 Ariya ijo was bole, nuŋgo areqalo Qotei qa siŋgilateqnub qaji di niŋgi ojesosibqa dena niŋgi tulaŋ siŋgilaqab. Osib niŋgi Mondor Bole aqa siŋgila na pailyoqniy.
20 Baise kwa, au ofonah, baitumatum kakafiyinamaim nawowabi kwanara’at, naatu Anun Kakafiyinamaim kwanayoyoban.
21 Qotei a niŋgi qalaqalaiŋgeqnu deqa niŋgi a beteryesoqniy. Yimqa a gaigai niŋgi qalaqalaiŋgoqnqas. Niŋgi gago Tamo Koba Yesus Kristus a iga qa dulqajqa tariŋoqniy. Niŋgi degyqab di niŋgi ŋambile gaigai sqab.
21 God ana yabow wanawananamaim natafafari kwanama ata Regah Jesu Keriso kwanakaif. I ana kabeberamaim boro yawas wanatowan nit.
22 Tamo qudei Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateqnub qaji naŋgo areqalo olo gulbeinjreqnu. Deqa niŋgi naŋgi qa duloqniy.
22 Sabuw iyab hai baitumatum ekwakwaris kwana kabibirih baibais kwanitih.
23 Tamo qudei naŋgi une ti unub deqa naŋgi ŋamyuwoq aiqa laqnub. Deqa niŋgi naŋgi urur minjribqa naŋgi naŋgo une uratosib are bulyqab. Osib deqa naŋgi ŋamyuwoq aiqasai. Qotei na naŋgi eleŋqas. Tamo qudei naŋgi naŋgo areqalo namij dauryeqnub deqa naŋgi gara sari bulosib tulaŋ jiga ti unub. Deqa niŋgi naŋgi qa olo duloqnsib naŋgo une qa ulaosib kumbra jigat deqaji kalil uratosib sasaloiy.
23 Sabuw afa wairaf wan teyey saisewat wairaf wanane kwanarowen sukwarabih kwaniyawasih. Naatu kwanabir kwanakakaf auman sabuw afa kwaniwanbabanih, baise hai faifuw hi’usi’us karitanin auman men kwana’us.
24 O ijo was kalil, Qotei na niŋgi taqatŋgimqa niŋgi uloŋqasai. Mondoŋ a na niŋgi joqsim laŋ qureq osi oqimqa niŋgi aqa riaŋ unsib une saiqoji sqab. Bati deqa niŋgi tulaŋ areboleboleiŋgim sqab.
24 Imih God ta’imon ata Baiyawasenayan tanabora’ara’ah. I karam kwa boro natafafari a boro men narusukun, naatu a aubar en nabuwi ereyasisir kwanan bonamanamarin gewasin nanamaim kwanatit,
25 Qotei a segi qujai Qotei bole. A gago Tamo Koba Yesus Kristus aqa wau na iga eleŋej. Deqa iga aqa ñam soqtoqnqom. A gago Mandor Koba siŋgila ti unu qaji. A na iŋgi iŋgi kalil taqatejunu. A nami degsi soqnej. A bini degsi unu. A bati gaigai degsi sqas. Bole.
25 Ata Regah Jesu Keriso’one God isan tanaorereb, marakaw, bonamanamarin, fair, onowaten marasika na boun naatu mar etei nama wanatowan, wanatowan. Amen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Judas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.