Filipenses 3
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 Ariya ijo was kalil, e ijo anjam getentqai. E anjam qujai bei unu. Anjam agiende. Niŋgi Tamo Koba a qa tulaŋ areboleboleiŋgim soqniy. E anjam di olo neŋgreŋyqa asgibosaieqnu. E are qalonum, anjam dena niŋgi aqaryaiŋgwas.
1 Taitu, au tur yomanin, Regah wanawananamaim kwaniyasisir, sawar ta’imon kwa isa akikirum maiye isan i men biyou eo’ohow, anayabin iti tur boro kwa natafafari.
2 Niŋgi geregere ŋam atoqniy. Tamo qudei naŋgi bauŋ juwaŋ bul sosib kumbra uge uge yeqnub. Tamo deqaji naŋgi muluŋ aiqajqa tulaŋ siŋgilaeqnub. Naŋgo muluŋ di bolesai. Di gisaŋ muluŋ.
2 Sabuw haru’ube tuwetuwenih naatu kakafin sinafuyah isah i matatoniwa’an, anayabin boro hinaokikin a’ar mo’oh hina’afuw.
3 Ariya iga tamo deqaji sai. Iga muluŋ bole aiyo qaji. Iga Qotei aqa Mondor aqa siŋgila na Qotei qa louoqnsimqa Kristus Yesus aqa ñam soqteqnum. Iga qalie, jejamu qa kumbra na iga aqaryaigwa keresai bole sai.
3 Baise kwanaso’ob it i anababatun afu’afuw tabaika, naatu Anunin Kakafiyin ana fairamaim God takwafir Jesu Keriso ana gewasin isan tao ra’ara’at, naatu biyat ana’a’afuw isan men tabitumitum.
4 E nami jejamu qa kumbra dauryqajqa tulaŋ siŋgilaoqnem. Tamo qudei naŋgi mareqnub, “Gago jejamu qa kumbra na iga aqaryaigwa kere.” O ijo was, e tamo naŋgi di tulaŋ buŋnjrejunum.
4 Ayu nati biyat ana’a’afuw isan i ayu abitumatum,
5 Ijo jejamu qa kumbra agiende. E ŋambabonamqa bati 8 onaqa ijo ai abu naŋgi na e osib muluŋ waibeb. E Israel tamo. Ijo moma utru Benjamin. E Hibru anjam qalie bole. E dal anjam siŋgila na dauryoqnem. Od, e Farisi naŋgo kumbra na dal anjam dauryoqnem.
5 Anayabin ayu atufuw fur ta’imon ufunamaim au ar kanabin hi’afuw, naatu ayu Israel hai rara, Benjamin ana bigane ana, Hebrew hai rara anababatun, ofafar baifanabowayan, naatu Pharisee ana kou’ay orot ta,
6 E Qotei aqa wau ojqajqa tulaŋ siŋgilaoqnem deqa e na Kristen naŋgi ugeugeinjroqnem. E dal anjam kalil dauryekritem deqa tamo kalil naŋgi na e nuboqnsib ijo une bei babtosaioqneb.
6 baibobowenayan, ekaleisia ana gurusenayan orot, ofafar etei abosiyasiyar naatu men yait ta ubar itu’umih.
7 Deqa e are qaloqnem, “Ijo jejamu qa kumbra dena tamo kalil naŋgo kumbra tulaŋ buŋyeqnu.” E degsi are qalsimqa ariya bunuqna e are bulyosim ijo jejamu qa kumbra kalil unem di kumbra bolesai. Degsi unsimqa e kumbra di uratosim olo Kristus aqa gam dauryoqnem.
7 Naatu sawar iti aitah hai yabih gagamih arouw ao, Keriso bi’obaiyu iti sawar etei hai yabin i en.
8 Di segi sai. E mandam qa kumbra kalil dego uratekritem. Di kiyaqa? E Kristus segi ojqajqa deqa. E ijo Tamo Koba Kristus Yesus qa bole qalieem. Kristus qa qalieqajqa kumbra di tulaŋ bolequja e degsi unem. E poibej, mandam qa kumbra kalil di qalam jiri bul. Deqa bini e Kristus segi ojqajqa are koba unu.
8 Men nati sawar akisin, baise sawar etei’imak hai yabih i en, anayabin ata Regah Jesu Keriso ana gewasin iti sawaramaim afufufun ana gewasin i ra’at sawar etei natabiren. Imih ayu Jesu wabinamaim sawar etei kakafih arou ao ai hamiyen abi’akir, saise Keriso anab
9 E a segi beteryejunum. E dal anjam dauryqai gam dena e Qotei aqa ŋamgalaq di tamo bole sqa keresai. Deqa e gam bei na tamo bole une saiqoji unum. Gam agiende. E Kristus qa ijo areqalo siŋgilateqnum. Od, iga Kristus qa gago areqalo siŋgilatqom gam dena qujai Qotei na iga mergwas, “Niŋgi ijo ŋamgalaq di tamo bole une saiqoji unub.”
9 nowau’umih namatar nayamutufuru, men ofafaramaim, baise Keriso anabitumitumimaim boro nayamutufuru anan God biyan anatit.
10 Deqa e Kristus qa qalieqajqa are koba unu. A subq na tigelosiq siŋgila kobaquja ej. E siŋgila deqa qalieqajqa are koba unu. A jaqatiŋ osiq moiyej. Deqa e a beteryosiy a ombla jaqatiŋ osiy moiyobulqajqa are koba unu.
10 Ayu akokok i Keriso anaso’ob, morobone mimisir ana fair auman anaso’ob, naatu ana bai’akir turin anab ani’akir, momorobobe ana morob.
11 E qalieonum, mondoŋ e olo subq na tigelqai.
11 Saise God boro morobone niyawasu anamisir.
12 E Kristus Yesus aqa kumbra di torei dauryekritosai unum. E gaigai kumbra di ojqajqa siŋgila na waueqnum. Nami Yesus na e ojsiqa aqa segiq di atej deqa bini e kamba aqa kumbra ojqajqa siŋgila na waueqnum.
12 Men kwananot ayu sawar etei i abaika, o anunuw ana yomanin aisawarika, en baise boro’ika bainamih anununuw, anayabin Keriso au siwar baitu isan i inonowatika inu’in.
13 O ijo was kalil, e Yesus aqa kumbra di torei ojekritosai unum. Ijo areqalo qujai agi merŋgwai. Jejamu qa kumbra kalil e nami dauryoqnem qaji di e uratekritosiy awai bole Qotei na mondoŋ ebqas qaji di oqajqa siŋgila na waueqnum.
13 Taitu, ayu aso’ob nati sawar bain isan i boro’ika bainamih anan, baise sawar ta’imon asisinaf i tit, abisa ufu’une i nuhubur naatu abisa nou’une inu’in i bainamih anununuw.
14 Tamo naŋgi gurguroqnsib bubuŋeqnub di naŋgi awai oqajqa. Dego kere e awai oqa maroqnsim siŋgila na urureqnum. Awai agiende. Kristus Yesus aqa wau na Qotei na e metbimqa e laŋ qureq oqsiy dia a ombla so bole gaigai sqai.
14 Ayu asinaftobon ananunuw yomanin anisawar, naatu mar ana siwar Keriso Jesu wanawananamaim God ea’afu anab.
15 E areqalo bole ti sosim anjam endi neŋgreŋyonum. Niŋgi qudei Qotei aqa kumbra dauryqajqa siŋgila ti unub deqa niŋgi dego areqalo bole ti soqniy. Ariya niŋgi qudei areqalo bei ejunub kiyo? Degam Qotei na nuŋgo areqalo di olo gereiyetŋgwas.
15 It moumurit na’in iyabowat ayubitane orot babin tamamatar i boro not ta’imon iti na’atube tananot, baise sawar afa isah o men kubibasit, God boro isa nasinaf hinirerereb inaso’ob.
16 Kumbra bole bole iga ojeqnum qaji di iga siŋgila na ojesqom. Iga uratqasai.
16 Imih, it abisa turobe marasika tabaib i tanabukikin tani’ufunun.
17 O ijo was, niŋgi kalil gaigai ijo kumbra dauryoqniy. Osib tamo uŋgasari ijo kumbra dauryeqnub qaji naŋgi unjroqnsib naŋgo kumbra dego dauryoqniy.
17 Taitu au yawas kwani’u’uru, naatu sabuw afa hai yawas gewasin abi’obaiyi i kwani’ufnunih.
18 Kristus a ŋamburbasq di moiyej anjam di tamo gargekoba naŋgi na jeuteqnub. E naŋgi qa bati gargekoba niŋgi saiŋgoqnem. Deqa bini e akam ti olo niŋgi saiŋgeqnum.
18 Anayabin abisa boun ao kwanonowar i marasika mar moumurih maiyow ao kwanowaraka. Baise boun i yau rererey yen maturu re auman ao, sabuw moumurih na’in hai ma hai remoramaim hisinaf Keriso onaf afe’en momorob i hai rakit matar.
19 Tamo naŋgi di naŋgo segi jejamu qa kumbra qa are qaloqnsib dauryeqnub. Naŋgo kumbra di naŋgi na gisaŋ qotei bul ateqnub. Naŋgi bati gaigai mandam qa iŋgi iŋgi oqajqa are tulaŋ prugnjreqnu. Osib jemai kumbra yqajqa areboleboleinjreqnu. Deqa mondoŋ naŋgi ŋamyuwoq di torei padalqab.
19 Naatu hai yomanin i gurugurusenamaim ema’am, kabutih i hai god matar, tibi’o’orot boro biyah na’ohow, anayabin hai not i tafaram ana sawar.
20 Ariya iga laŋ qure qaji tamo uŋgasari unum deqa mondoŋ Tamo Koba Yesus Kristus a laŋ qureq na mandamq aisim iga eleŋqas. Deqa bini iga a qa tariŋoqnsim unum.
20 Baise it i mar ana fef tabai tama’am, imih ata baiyawasenayan ata Regah Jesu Keriso nati’ine na isan tama takaif tanuwanuw.
21 Yesus a siŋgila koba ti unu deqa a na iŋgi iŋgi kalil eleŋosim aqa segi sorgomq di atim sqas. Aqa siŋgila dena a na gago jejamu bulyetgimqa gago jejamu di Yesus aqa jejamu bulosim so bole gaigai sqas. Gago jejamu di agi bini gulbe ti jaqatiŋ ti unu.
21 I boro ana fairamaim sawar etei nabow babanamaim naya naatu it biyat himorob tiriririm boro nabotabiren hinan bonamanamarin hinamatar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filipenses 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.