Atos 2

Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 — ausente —
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Onaqa iŋgi bei a ŋam puloŋ bulosiqa aisiq segi segiosiqa naŋgo gateq di awoeleŋonaq uneb.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Bati deqa Mondor Bole a naŋgo segi segi are miligiq aisiq meŋ bulyetnjrnaqa naŋgi kalil qure utru segi segi naŋgo anjam mareleŋoqneb.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Bati deqa Juda tulaŋ gargekoba sawa sawa kalilq di ŋambabeb qaji naŋgi Jerusalem di soqneb. Naŋgi kalil Qotei qa louoqneb qaji.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 — ausente —
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 — ausente —
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Naŋgi kiyersib gago segi segi qure utru anjam mareqnab iga queqnum?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Iga qudei Partia, Midia, Elam, Mesopotemia, Judia, Kapadosia, Pontus, Esia qaji.
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Iga qudei Frigia, Pamfilia, Isip qaji. Iga qudei Libia sawa agi Sairini sawa jojom deqaji. Iga qudei Rom qaji.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Iga qudei Juda tamo tiŋtiŋ. Iga qudei Juda naŋgo lou dauryqa marsim naŋgo miligiq aiyem. Iga qudei Krit. Iga qudei Arebia qaji. Naŋgi kiyersib gago segi segi qure utru anjam na Qotei aqa maŋwa kalil qa saeqnab iga queqnum?”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Juda kalil naŋgi anjam degsib marsibqa prugugetoqnsib segi segi maroqneb, “Endi kumbra kiyero?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Onaqa naŋgi qudei yomuoqnsib maroqneb, “Naŋgi wain bunuj uysib deqa nanariosib anjam laŋa laŋa mareqnub.”|alt="Tongues of fire" src="CN01890B.TIF" size="span" loc="Act 2:13" copy="Cook" ref="Aposel 2:13"
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Onaqa Yesus aqa aŋgro 11 naŋgi Pita ombla tigelosibqa Pita na aqa medabu waqtosiqa endegsi marej, “Niŋgi Juda ti tamo kalil Jerusalem endi unub qaji niŋgi ti ijo anjam endi qusib poiŋgem.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Niŋgi maronub, ‘Tamo uŋgasari naŋgi di wain uysib nanarionub.’ Di sai. Endego nobqolo koba. Wain uyqa bati sai.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Maŋwa niŋgi bini unonub qaji endeqa Qotei aqa medabu o tamo Joel a nami marej. Agi a endegsi marej,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘Qotei a marqo, “Diŋo bati jojomoqnimqa e na ijo Mondor qariŋyitqa tamo uŋgasari kalil naŋgoq aiqas. Aisim nuŋgo aŋgro mel ti nuŋgo aŋgro sebiŋ ti naŋgi siŋgila enjrimqa naŋgi ijo medabu osib anjam maroqnqab. Nuŋgo aŋgro wala naŋgi ti nuŋgo tamo bole bole naŋgi ti areqalo waqtetnjroqnimqa ŋeio buloqnsibqa ijo kumbra gargekoba unoqnqab.
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Bati deqa e na ijo Mondor qariŋyitqa ijo wau tamo ti ijo wau uŋa ti naŋgoq aisim siŋgila enjroqnimqa naŋgi ijo medabu osib anjam maroqnqab.
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Laŋ goge dia e maŋwa gargekoba yoqnqai. Mandamq di dego maŋwa gargekoba yoqnqai. Leŋ ti ŋamyuwo ti qurem koba ti qariŋyit mandamq aiqas.
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Seŋ ambruqas. Bai lentosim leŋ bulqas. Amqa Tamo Koba a riaŋ koba ti siŋgila koba ti bqas.
20 Veya matan boro nagugum
21 Bati deqa tamo uŋgasari gargekoba naŋgi Tamo Koba aqa ñam metosib pailyibqa a na naŋgo pailyo qusim naŋgi kalil eleŋamqa naŋgi so bole gaigai sqab.” ’ Qotei aqa medabu o qaji tamo Joel a nami anjam degsi marej.
21 Orot yait
22 “Deqa Israel tamo uŋgasari, niŋgi ijo anjam endi quiy. Niŋgi qalie, Qotei a Yesus Nasaret qaji aqa siŋgila na maŋwa gargekoba nuŋgo ambleq di yoqnej. A degyoqnej. Di kiyaqa? Niŋgi poiŋgwajqa, Qotei na a qariŋyonaq bej.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Bunuqna Qotei na Yesus olo osiq nuŋgo baŋq di atej. A nami kumbra degyqa marsiq aqa segi areqalo dauryosiq degyej. Degyonaqa niŋgi na Yesus ojsib tamo uge naŋgo baŋq di atnabqa naŋgi a osib ŋamburbasq di qalnab moiyej. Nuŋgo kumbra dena niŋgi segi na Yesus qalsib moiyoteb.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Onaqa Qotei na Yesus olo subq na tigeltosiqa moiyo aqa gulbe kobotej. Deqa moiyo na Yesus a olo ojqa keresai.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Agi Devit a nami Yesus qa endegsi marej,
25 David nati orot isan eo,
26 Deqa e tulaŋ areboleboleibeqnu. E arebolebole na anjam mareqnum.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Ni ijo qunuŋ uratim moiyo qureq aiqasai.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Ŋambile sqajqa gam di ni na e osorbeqnum.
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 “O ijo was, e bole merŋgwai. Gago moma Devit a moinaqa subq ateb. Aqa sub agi bini unu iga gaigai uneqnum.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 — ausente —
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 — ausente —
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 O ijo was, Yesus qujai di Qotei a subq na tigeltonaqa iga kalil ŋamdamu na unem. Deqa bini iga a qa mare mare laqnum.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 A laŋ qureq oqsiq ñam kobaquja osiq Qotei aqa baŋ woq di awoej. Osiqa Mondor Bole niŋgi nami eŋgwa marej qaji di aqa Abu aqaq dena yaiyosiqa qariŋyqo aiqoqa niŋgi unsib nuŋgo dabkala na dego quonub.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Devit a subq na tigelosiq laŋ qureq oqosai. Ariya a Kristus qa endegsi marej,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 Awesoqnimqa e ino jeu tamo kalil naŋgi eleŋosiy ino sorgomq di atitqa ni na naŋgi taqatnjrqam.” ’
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 “Deqa Israel tamo uŋgasari, niŋgi kalil endegsi poiŋgem. Yesus agi niŋgi na ŋamburbasq di qalnab moiyej qaji a Qotei na olo giltosiqa a gago Tamo Koba Kristus ñam waiyej.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Onaqa tamo uŋgasari naŋgi Pita aqa anjam di qunabqa anjam dena naŋgo are qametnjrej. Deqa naŋgi na Yesus aqa aŋgro naŋgi Pita ombla minjreb, “O gago was niŋgi na mergiy. Iga kiyeronamqa Qotei na iga eleŋamqa iga padalqasai?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Onaqa Pita na kamba minjrej, “Niŋgi segi segi are bulyosib Qotei aqaq boiy. Babqa iga Yesus Kristus aqa ñam na niŋgi yansŋgonam Qotei na nuŋgo une kalil kobotetŋgwas. Osim aqa Mondor Bole niŋgi laŋa eŋgwas. Awai saiqoji.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Qotei a nami marej, ‘E na niŋgi ti nuŋgo aŋgro ti tamo kalil isa isaq di unub qaji naŋgi ti ijo Mondor eŋgwai.’ Qotei a nami degsi marej. Deqa niŋgi quiy. Gago Tamo Koba Qotei a aqa anjam di uratqasai. Tamo uŋgasari kalil a na metnjrim aqaq bqab qaji naŋgi aqa Mondor enjrqas.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Pita a anjam deqaji gargekoba siŋgila na naŋgi minjroqnej. Osiqa olo endegsi minjrej, “Tamo uŋgasari bini bati endeqa unub qaji naŋgi kumbra uge uge yoqnsib laqnub. Niŋgi naŋgi ti Qotei na padaltŋgaim deqa niŋgi geregere ŋam atoqniy.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Pita a anjam degsi marnaqa bati deqa tamo uŋgasari 3,000 naŋgi aqa anjam di qusib naŋgo are miligiq di ateb. Osib naŋgi yanso eb. Naŋgi Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateb deqa naŋgi tamo uŋgasari nami Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateb qaji naŋgo miligiq aisib koba na soqneb.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Tamo uŋgasari Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateb qaji naŋgi bati gaigai aqa anjam maro tamo naŋgo anjam quoqnsib dauryoqneb. Naŋgi are qujaitoqnsib bem gentoqnsib uyoqnsibqa Qotei pailyoqnsib soqneb.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Qotei na Yesus aqa anjam maro tamo naŋgi di siŋgila enjreqnaqa naŋgi maŋwa gargekoba yoqneb. Yeqnab Yesus aqa tamo uŋgasari kalil naŋgi maŋwa di unoqnsib Qotei aqa ñam soqtoqneb.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Tamo uŋgasari kalil Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateb qaji naŋgi bati gaigai korooqnsibqa are qujaitoqnsib soqneb. Naŋgo iŋgi iŋgi kalil di koba qaji degsib maroqnsib segi segi qa jei jeiyoqneb.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Naŋgo mandam ti iŋgi iŋgi ti qariŋyeleŋeqnab tamo qudei na awaiyoqnsib silali enjreqnab oqnsib Yesus aqa tamo uŋgasari iŋgi iŋgi saiqoji naŋgi jeisib enjroqneb.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 — ausente —
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 — ausente —
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.