Atos 25

Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Festus a Judia sawaq aisiq Sisaria qureq di soqnej. Bati qalub koboonaqa a dena tigelosiqa Jerusalem aiyej.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 — ausente —
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 — ausente —
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Onaqa Festus na kamba minjrej, “Pol a Sisaria dia tonto talq di unu. Bati qudei koboamqa e segi olo Sisaria gilqai.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Deqa niŋgi Pol qa anjam bei soqnimqa niŋgi na tamo ñam ti qudei giltnjrib naŋgi e daurbosib koba na Sisaria gilqom. Gilsim dia naŋgi ijo ulatamuq di tigelosib Pol aqa une bei ubtosib merbib e quqwai.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Festus a bati 8 o 10 Jerusalem di sosiqa olo puluosiq Sisaria gilej. Juda tamo qudei naŋgi a dauryosib gileb. Nebeonaqa Festus a aqa awo jaram kobaq di awoosiqa aqa qaja tamo naŋgi minjrej, “Niŋgi Pol osi boiy.” Minjrnaqa naŋgi na Pol osi bosib Festus aqa ulatamuq di tigelteb.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Onaqa Juda tamo Festus dauryosib Jerusalem dena beb qaji naŋgi Pol kalilyosib Festus aqa ulatamuq di tigelosib une gargekoba Pol aqa jejamuq di qameleŋoqneb. Naŋgo anjam di utru saiqoji.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Onaqa Pol a kamba marej, “E Juda gago dal anjam bei gotraŋyosaioqnem. E gago atra tal qa anjam uge bei marosaioqnem. E Rom naŋgo mandor koba Sisar a dego kumbra uge bei yosaioqnem. Deqa e une saiqoji.”
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Pol a degsi marnaqa Festus a Juda naŋgo are boletetnjrqajqa deqa Pol endegsi nenemyej, “Ni Jerusalem aisim dia ijo ulatamuq di tigelosim ino anjam olo marqa kere e?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Onaqa Pol na minjej, “E bini Sisar aqa awo jaram namoq endi tigelejunum. Endia ijo anjam marqai. Ni qalie, e Juda naŋgi qa une bei yosai.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Une kobaquja bei ijo jejamuq di soqnimqa uŋgum e moiqai. Ariya une kalil Juda naŋgi ijo jejamuq di qameqnub qaji di bolesaiamqa tamo bei na e laŋa osim naŋgo baŋq di atqa keresai. Deqa e Sisar aqa ulatamuq di tigelitqa a ijo anjam qusim gereiyetbqas.”
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Pol na Festus degsi minjnaqa a warumq dena oqedosiqa Rom tamo kokba qudei naŋgi koba na anjam qairosib olo warum miligiq gilsiqa Pol minjej, “Ni Sisar aqa ulatamuq di tigelqa maronum deqa e ni qariŋmitqa Sisar aqaq gilqam.”
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Onaqa bati qudei koboonaqa Rom naŋgo mandor bei aqa ñam Agripa aqa jaja Bernaisi wo Festus unqajqa marsib Sisaria aiyeb.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Aisib bati gargekoba yala Sisaria di sonabqa Festus na Agripa minjej, “Tamo bei aqa ñam Pol a nami Feliks na tonto talq di waiyej unu.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Deqa e Jerusalem di sonamqa Juda gate naŋgi ti atra tamo kokba ti naŋgi na Pol aqa jejamuq di une qamsib endegsib merbeb, ‘Ni Pol aqa une qa marsim ojsim ino qaja tamo naŋgo baŋq di atimqa naŋgi na qalib moiyem.’
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Onaqa e na kamba endegsi minjrem, ‘Iga tamo bei laŋa ojsim qaja tamo naŋgo baŋq di atqa keresai. Rom gago kumbra degsi sosai. Tamo qudei naŋgi tamo bei qa anjam soqnimqa naŋgi mati aqa une ubtib qusimqa a kamba aqa anjam marqas di kere.’
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 “E na Juda naŋgi degsi minjrnamqa naŋgi e daurbosib Sisaria beb. E tariŋosai. Nebeonaqa naŋgi koroesonabqa e ijo awo jaramq di awoosim ijo qaja tamo naŋgi minjrnamqa naŋgi Pol osi bosib ijo ulatamuq di tigelteb.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Onaqa Juda naŋgi tigelosib Pol aqa jejamuq di une gargekoba qameleŋoqneb. E nami are qalem, naŋgi une kokba Pol aqa jejamuq di qamqab. Naŋgi degyosai.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Naŋgi naŋgo segi louqa kumbra qa ŋiriŋoqnsib Pol ombla anjam titoqneb. Osib tamo bei qa dego anjam titoqneb. Pol a maroqnej, ‘Tamo di a moiyej olo ŋambile unu. Aqa ñam Yesus.’
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Onaqa e naŋgo anjam deqa utru itqa yonam keresaiibonaqa Pol nenemyem, ‘Ni Jerusalem aisim dia ijo ulatamuq di tigelosim ino anjam olo marqa kere e?’
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 E degsi Pol nenemyonamqa a saidosiq merbej, ‘E mati tonto talq endi sqai. Sosiy bunuqna e Mandor Koba Sisar aqa ulatamuq di tigelitqa a ijo anjam qusim gereiyetbqas.’ Pol na e degsi merbonaqa e ijo qaja tamo naŋgi minjrem, ‘Niŋgi Pol osib tonto talq di waiyosib taqatesoqniy. Bunuqna e Pol qariŋyitqa Sisar aqaq gilqas.’”
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Festus a Agripa degsi minjnaqa Agripa na minjej, “E dego Pol aqa anjam quqwai.” Onaqa Festus na minjej, “Nebe ni aqa anjam quqwam.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Nebeonaqa Agripa Bernaisi wo gara wala boledamu jigsib koro sawaq beb. Qaja tamo naŋgo gate kokba ti tamo ñam ti kalil naŋgi dego bosib koro sawaq di koroeb. Onaqa Festus na aqa qaja tamo naŋgi minjrnaqa naŋgi Pol osi bosib Agripa aqa ulatamuq di tigelteb.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Tigeltonab Festus na Agripa minjej, “O Mandor Agripa, Pol agi osi bonub. Ni unime. Niŋgi koroonub qaji dego Pol uniy. E Jerusalem di sonamqa Juda kalil naŋgi murqumyoqnsib endegsib merboqneb, ‘Pol a moiyem. A olo mandamq endi saiq.’ Naŋgi bosib Sisaria endia dego anjam degsib merboqneb.
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 E Pol aqa jejamuq di une kobaquja bei unosai deqa e a laŋa moiyotqa keresai. Ariya Pol na merbej, ‘E Mandor Koba Sisar aqa ulatamuq di tigelitqa a ijo anjam qusim gereiyetbqas.’ Onaqa e na Pol minjem, ‘Di kere. E ni qariŋmitqa Rom gilqam.’
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 O Mandor Agripa, e Pol aqa jejamuq di une bei unosai. Deqa e a qa anjam kiye neŋgreŋyit gago Tamo Koba Sisar aqaq gilqas? Laŋa qariŋyqai di Sisar a ŋiriŋqas. Deqa e Pol osi bosim ino ulatamuq endi tigeltonum. Ni segi na Pol nenemyimqa aqa une bei babtim niŋgi kalil qusib merbibqa une deqa neŋgreŋyit Sisar aqaq gilqas.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 E are qalonum, tamo a une saiqoji soqnimqa e laŋa qariŋyit Sisar aqaq gilqas di kumbra bolesai.”
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.