Atos 22
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 “O ijo was ti ijo abu ti e kamba anjam bei merŋgit quiy.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Pol a Hibru anjam na naŋgi degsi minjrnaqa naŋgi torei kiri kiriosib sonab olo endegsi minjrej,
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “E Juda tamo. Ijo qure utru Tarsus. Tarsus a Silisia sawaq di unu. E dia ŋambabonam ijo ai abu naŋgi na e Jerusalem osi bonabqa e endia tamo kobaqujaem. Kobaqujaosimqa Gamaliel aqa skul kobaq di soqnem. Sonamqa Gamaliel na gago moma naŋgo dal anjam geregere plaltosiq osorboqnej. Deqa e Qotei aqa kumbra dauryqajqa tulaŋ siŋgilaoqnem. Agi bini niŋgi Qotei aqa kumbra dauryqajqa siŋgilaeqnub dego kere.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 E na tamo uŋgasari Yesus aqa gam dauryoqneb qaji naŋgi moiyotnjrqa maroqnsim naŋgi tulaŋ ugeugeinjroqnsim tontnjroqnsim tonto talq di breinjroqnem.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Niŋgi na Juda tamo kokba ti atra tamo gate a ti naŋgi nenemnjribqa ijo kumbra deqa niŋgi saiŋgwab. Agi e atra tamo gate endegsi minjem, ‘Ni anjam bei neŋgreŋyosim ebimqa e anjam di osiy gilsiy Damaskus qureq di Juda gate kokba naŋgi enjrqai. Enjritqa naŋgi na anjam di sisiyosib e odbibqa tamo uŋgasari Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateqnub qaji naŋgi ojeleŋosiy joqsiy bosiy Jerusalem endia tonto talq di breinjrqai.’ E degsim atra tamo gate minjem.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 — ausente —
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 — ausente —
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Onaqa e na kamba minjem, ‘O Tamo Koba, ni yai?’ Onaqa merbej, ‘E Yesus Nasaret qaji agi ni na ugeugeibeqnum.’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Tamo e ombla soqneb qaji naŋgi dego puloŋ di uneb. Ariya anjam Yesus na merbej qaji di naŋgi poinjrosai.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 “Onaqa e na olo Yesus minjem, ‘O Tamo Koba, e wau kiye yqai?’ Onaqa Tamo Koba a na merbej, ‘Ni tigelosim Damaskus gilsim dia tamo bei itqam. Wau e ni emqai qaji di a na ubtosim mermqas.’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Puloŋ di tulaŋ riaŋosiq ŋam qamotbonaqa e ŋam ambruibonaqa ŋam atqa keresai. Deqa tamo naŋgi e ombla soqneb qaji naŋgi ijo baŋ ojsib e babaŋbosib Damaskus osi gileb.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 “Damaskus dia tamo bei soqnej aqa ñam Ananaias. A Qotei aqa dal anjam dauryoqnej qaji. Juda tamo uŋgasari kalil Damaskus di soqneb qaji naŋgi a qa maroqneb, ‘A tamo bolequja.’
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 E Damaskus gilsim di sonamqa Ananaias na e itbosiqa ijo areq di tigelosiq merbej, ‘O ijo was Sol, ino ŋamdamu olo poimeme.’ Degsi merbonaqa bati qujai deqa ijo ŋamdamu poibonaqa e olo ŋam atsim Ananaias aqa ulatamu unem.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Onaqa Ananaias na olo merbej, ‘Gago moma naŋgo Qotei a ni giltmqo. Ni aqa areqalo qalieosim Yesus unsim aqa medabuq na anjam bei quqwajqa deqa ni giltmqo. Yesus a kumbra bole tiŋtiŋ yeqnu qaji tamo.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Deqa ni aqa anjam mare mare laqnsimqa kumbra ni unem qaji ti anjam ni quem qaji deqa ti tamo uŋgasari kalil naŋgi sainjroqne.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Deqa ni tariŋaim. Ni urur tigelosim yanso ame. Osim Yesus aqa ñam metosim pailye. Yimqa Qotei na ino une kalil kobotetmqas.’ Ananaias na e degsi merbej.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 — ausente —
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 — ausente —
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 — ausente —
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 — ausente —
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Onaqa Yesus na e olo merbej, ‘Ni gile. E ni qariŋmitqa ni sawa isaq gilsim dia sawa bei bei qaji naŋgi ijo anjam minjroqnqam.’”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Pol a tamo uŋgasari naŋgi anjam degsi minjroqnsiq a sawa bei bei qaji naŋgoq gilqa marnaqa anjam qujai di naŋgi qusib minjiŋ ani oqetnjrnaqa tulaŋ leleŋoqnsib maroqneb, “Pol a qalib moiyem. Tamo deqaji mandamq endi olo saiq.”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Naŋgi degsib maroqnsib murqumyoqnsib naŋgo gara jugo piqteleŋosib naŋgo baŋ na wi ramboiyoqnsib breiyeqnab goge oqoqnej.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Onaqa qaja tamo naŋgo gate koba a na aqa qaja tamo naŋgi minjrej, “Niŋgi Pol osib nuŋgo ŋeio tal miligiq di bu toqoŋ na kumbaiŋyiy. Kumbaiŋyosib nenemyibqa aqa une kiye qa tamo uŋgasari naŋgi murqumyoqnsib a qalib moiqajqa mareqnub di a na geregere merbimqa e quqwai.”
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Onaqa qaja tamo naŋgi Pol sil na tontosib kumbaiŋyqa laqnabqa a na qaja tamo gate bei jojom di tigelesoqnej qaji di minjej, “E Rom tamo. Deqa niŋgi ijo une mati qalieosaiosib e laŋa kumbaiŋbqab di kumbra bole kiyo?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Onaqa qaja tamo gate dena Pol aqa anjam di qusiqa a qaja tamo naŋgo gate koba aqa areq gilsiqa nenemyej, “Pol a Rom tamo. Deqa ni a kiyeryqam?”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Degsi nenemyonaq qusiqa Pol aqa areq gilsiq minjej, “Ni merbe, ni bole Rom tamo e?” Onaqa Pol na minjej, “Od. E Rom tamo.”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Degsi minjnaqa qaja tamo naŋgo gate koba dena olo Pol minjej, “E silali kobaquja waiyonamqa deqa naŋgi na e Rom tamo ateb.” Onaqa Pol na kamba minjej, “E silali waiyosai. Ijo ai abu naŋgi Rom qaji deqa e Rom tamo tiŋtiŋ.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Onaqa qaja tamo naŋgi Pol aqa anjam di qusib a kumbaiŋyqa urateb. Qaja tamo naŋgo gate koba a dego Pol aqa anjam di qusiq a ulaej. Di kiyaqa? A na aqa qaja tamo naŋgi minjrnaqa Pol sil na tonteb deqa.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Onaqa nebeonaqa Juda naŋgi na une kiye Pol aqa jejamuq di qametoqneb di qaja tamo naŋgo gate koba a qalieqa marsiqa Pol osiq sil palontetosiq atra tamo kokba ti Juda tamo kokba ti naŋgi metnjrnaq bosib koroonabqa Pol osiqa naŋgo ulatamuq di tigeltej.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.