Atos 15
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 Bati bei tamo qudei naŋgi Judia sawaq dena walwelosib Antiok qureq gilsib dia Kristen naŋgi endegsib minjreb, “Niŋgi Moses aqa dal anjam dauryosib muluŋ uniy. Yimqa Qotei a niŋgi eleŋqas. Niŋgi muluŋ unqasai di Qotei a niŋgi eleŋqasai.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Degsib minjrnabqa Pol Barnabas wo naŋgi qusibqa tamo naŋgi di ŋiriŋtnjrsib naŋgi ti anjam na qotoqneb. Onaqa Kristen kalil naŋgi koroosib anjam endegsib kereteb, “Iga na Pol Barnabas wo Yesus aqa tamo qudei ti naŋgi qariŋnjrim Jerusalem aiqab. Aisib dia Yesus aqa anjam maro tamo naŋgo gate naŋgi ti koba na anjam di gereiyqab.”
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Naŋgi degsib anjam keretosib naŋgi qariŋnjrnab aiyeb. Naŋgi aiyoqnsibqa Fonisia sawa ti Samaria sawa ti dia Yesus aqa tamo uŋgasari naŋgi itnjroqnsibqa endegsib minjroqneb, “Qotei na sawa bei bei qaji naŋgi dego are bulyetnjreqnu.” Degsib minjreqnab naŋgi kalil quoqnsib tulaŋ areboleboleinjroqnej.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Naŋgi aisib Jerusalem di brantonabqa Yesus aqa anjam maro tamo naŋgi ti Kristen kalil ti naŋgo gate ti naŋgi na minjreb, “Niŋgi kere bonub.” Onaqa Pol Barnabas wo naŋgi tigelosib wau kalil Qotei a naŋgo baŋ na yoqnej qaji deqa naŋgi sainjreb.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Sainjrnabqa Farisi tamo qudei Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateb qaji naŋgi qusibqa tigelosib mareb, “Sawa bei bei qaji naŋgi gago miligiq aiqa osibqa naŋgi mati muluŋ unsib Moses aqa dal anjam dauryqab di kere.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 — ausente —
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 — ausente —
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Qotei a tamo kalil naŋgo areqalo qalie. A na aqa Mondor Bole nami iga egej dego kere sawa bei bei qaji naŋgi enjreqnu. Aqa kumbra dena a na iga osorgeqnu, a na sawa bei bei qaji naŋgi dego eleŋqajqa are qaleqnu.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Qotei a gam bei na iga Juda eleŋoqnsiq olo gam bei na sawa bei bei qaji naŋgi eleŋosaieqnu. Naŋgi Yesus qa naŋgo areqalo siŋgilateqnub gam dena qujai Qotei na naŋgo are miligi yansetnjreqnu.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Deqa niŋgi kiyaqa tamo uŋgasari Yesus dauryeqnub qaji naŋgi gulbe koba enjreqnub? Nuŋgo kumbra dena niŋgi Qotei aqa areqalo ugeteteqnub. Gulbe di nami gago moma naŋgi qoboiyqa keresai. Bini iga dego qoboiyqa keresai.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Iga endegsi poigeqnu, Tamo Koba Yesus a iga ti sawa bei bei qaji naŋgi qa ti are boleiyeqnu kumbra dena qujai Qotei na iga kalil eleŋeqnu.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Pita a naŋgi degsi minjrnaqa naŋgi kalil aqa anjam di qusibqa naŋgi mequmesoqneb. Onaqa Barnabas Pol wo naŋgi kamba tigelosib Qotei na nami naŋgi aiyel siŋgilatnjreqnaqa naŋgi sawa bei bei qaji naŋgo ambleq di maŋwa gargekoba yoqneb deqa naŋgi sainjrnab queb.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Sainjrsib koboonaqa Jems a kamba tigelosiqa marej, “O ijo was, niŋgi e na anjam bei merŋgit quiy.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Saimon a mergwo, ‘Qotei a sawa bei bei qaji naŋgo ambleq dena aqa segi tamo uŋgasari naŋgi eleŋqa osiq giltnjrej.’
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Saimon aqa anjam de ti Qotei aqa medabu o qaji tamo naŋgo anjam ti utru qujai. Agi Qotei aqa medabu o qaji tamo bei a anjam endegsi neŋgreŋyej,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 ‘Tamo Koba a marqo, “Bunuqna e olo bosiy Devit aqa tal uloŋej qaji di olo tigeltqai. Tal aqa iŋgi iŋgi kalil ugeeleŋeb qaji di dego bunuj ateleŋqai.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Amqa sawa bei bei qaji naŋgi e itbqa maroqnsib ijoq boqnqab. E na naŋgi giltnjritqa naŋgi ijo segi tamo uŋgasari sqab.”
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Tamo Koba aqa anjam di a nami babtej agi bini olo babtoqnsiq mareqnu.’
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 “Deqa ijo was, e ijo areqalo endegsi merŋgwai. Sawa bei bei qaji naŋgi are bulyoqnsib Qotei aqaq boqnibqa iga naŋgi gulbe bei enjrqasai.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Iga anjam truquyala segi neŋgreŋyosim naŋgoq qariŋyqom. Anjam agiende. ‘Niŋgi gisaŋ qotei atrainjro qaji iŋgi uyoqnaib. Niŋgi sambala kumbra yoqnaib. Wagme sil na kakro tontnjrnab moreŋeb qaji di niŋgi uyoqnaib. Wagme leŋ ti dego uyoqnaib.’ Iga anjam truquyala di segi neŋgreŋyosim sawa bei bei qaji naŋgoq qariŋyqom.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Iga qalie, nami koba Juda naŋgi Moses aqa dal anjam qure qureq di palontoqneb agi bini palontoqnsib unub. Yori bati gaigai naŋgi naŋgo Qotei tal kalil miligiq di Moses aqa dal anjam sisiyeqnub.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Jems a anjam degsi marnaqa Yesus aqa anjam maro tamo naŋgi ti Yesus aqa tamo uŋgasari kalil ti naŋgo gate ti naŋgo ambleq dena tamo aiyel giltnjreb. Tamo aiyel di qariŋnjrib Pol Barnabas wo naŋgi daurnjrsib Antiok qureq gilqajqa deqa giltnjreb. Tamo aiyel giltnjreb qaji naŋgo ñam Judas aqa ñam bei Barsabas naŋgi Sailas wo. Naŋgi aiyel Kristen gate soqneb.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Naŋgi qariŋnjrqa osibqa anjam truquyala endegsib neŋgreŋyosib naŋgo baŋq di ateb,
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Iga nami quem, tamo qudei naŋgi gago ambleq na tigelosib nuŋgoq gilsib naŋgo segi areqalo na anjam bei merŋgeb. Merŋgsib anjam dena nuŋgo areqalo niñaqyetŋgeb. Tamo naŋgi di iga na qariŋnjrosai.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Deqa iga kalil koroosim areqalo qujaitosim tamo aiyel giltnjrsimqa nuŋgoq qariŋnjronum. Naŋgo ñam Judas Sailas wo. Iga na naŋgi ti gago Kristen was bole aiyel Barnabas Pol wo naŋgi ti nuŋgoq qariŋnjronum.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Barnabas Pol wo naŋgi gago Tamo Koba Yesus Kristus aqa ñam siŋgila na ojsib waueqnub. Jeu tamo naŋgi na naŋgi aiyel ñumib moreŋqajqa mareqnab naŋgi ulaosaieqnub.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Deqa iga naŋgi aiyel Judas Sailas wo koba na nuŋgoq qariŋnjronum. Judas Sailas wo naŋgi na gago anjam neŋgreŋyonum qaji endi niŋgi olo merŋgib quqwab.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 O was niŋgi quiy. Iga Mondor Bole ombla areqalo qujaitosim anjam endi qosonum. Niŋgi gago anjam truquyala endi segi qusib dauryqab di kereqas. Iga niŋgi gulbe koba eŋgwasai. Gago anjam truquyala agiende.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Niŋgi gisaŋ qotei atrainjro qaji iŋgi uyoqnaib. Wagme leŋ ti uyoqnaib. Wagme sil na kakro tontnjrnab moreŋeb qaji di uyoqnaib. Sambala kumbra dego yoqnaib. Niŋgi kumbra di segi dauryqab di niŋgi geregere sqab. Koboqo.” Yesus aqa tamo uŋgasari naŋgi anjam di neŋgreŋyeb.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Neŋgreŋyosib tamo qolqe naŋgo baŋq di atsib naŋgi qariŋnjrnab gileb. Gilsib Antiok di brantosib Yesus aqa tamo uŋgasari naŋgi koroinjrsibqa anjam neŋgreŋyeb qaji di enjreb.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Onaqa naŋgi kalil anjam di sisiyosib anjam dena naŋgo are siŋgilatetnjrnaqa naŋgi tulaŋ areboleboleinjrej.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Judas Sailas wo naŋgi Qotei aqa medabu o qaji tamo soqneb deqa naŋgi aiyel anjam olekoba Yesus aqa tamo uŋgasari naŋgi minjrnab qunabqa anjam dena naŋgo are siŋgilatetnjrej.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 — ausente —
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 — ausente —
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Onaqa Pol Barnabas wo naŋgi Antiok di sosibqa Kristen qudei ti koba na wauoqnsibqa Tamo Koba aqa anjam plaltoqnsib tamo uŋgasari naŋgi minjroqneb.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Onaqa bati bei Pol na Barnabas minjej, “Aqo aiyel nami qure qureq di Tamo Koba aqa anjam palontoqnem qaji deq olo gilsimqa Yesus aqa tamo uŋgasari naŋgi unjrqom. Naŋgi kiyersib unub kiyo di unjrqom.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Onaqa Barnabas na Pol minjej, “Di kere. Iga Jon olo osim koba na gilqom.” Jon aqa ñam bei Mak.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Onaqa Pol a siŋgila na Barnabas saidyoqnej, “Eo. Mak a nami iga koba na wauqa gilnamqa Pamfilia sawaq di a na iga uratgosiq Jerusalem aiyej deqa iga a olo osi gilqasai.”
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Pol na Barnabas degsi saidyeqnaqa naŋgi aiyel anjam titosib ŋiriŋkobaosib poeb. Deqa Barnabas a Mak osiqa qobuŋ na Saiprus nuiq gileb.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Ariya Pol a Sailas osiqa ombla gilqa laqnabqa Yesus aqa tamo uŋgasari naŋgi na minjreb, “Tamo Koba a niŋgi qa are boleiyeme.” Osib naŋgi aiyel qariŋnjrnab gileb.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Naŋgi aiyel gilsib Siria sawa ti Silisia sawa ti ambleq na walweloqnsibqa qure qureq di brantoqnsibqa Kristen naŋgi itnjroqnsib Qotei aqa anjam minjroqnsib siŋgilatnjroqneb. |alt="Map of Paul's 2nd journey" src="Paul2-BW BOJ.tif" size="span" loc="Act 15:36–18:22" copy="SIL" ref="Aposel 15:41"
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.