Apocalipse 18

Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Onaqa laŋ aŋgro bei a laŋ qure uratosiq mandamq aiyeqnaq e unem. Laŋ aŋgro di tulaŋ siŋgila koba. Aqa qasaŋ na walaej dena mandam kalil suwaŋekritej.
1 Iti ufunamaim tounamatar tabo marane tit re’er aitin, roubabaruwen ana fair iwan auman naatu i ana bonamanamarinamaim tafaram tutufin etei marakaw.
2 A tulaŋ leleŋosiqa endegsi marej, “Babilon qure kobaquja a padalougetqo! Od, a padalougetqo! Babilon qure di mondor uge uge kalil naŋgo so sawa. Mondor uge naŋgi ti qebari jigat naŋgi ti qebari uge kalil dego qure dia unub.
2 Fanan aumetawat na’in iwow eo,
3 Tamo uŋgasari sawa sawa kalilq di unub qaji naŋgi Babilon ombla na sambalaoqnsib laqneb. Deqa naŋgi wain siŋgila koba bul uyoqnsib nanarioqneb. Mandor kokba mandamq di unub qaji naŋgi dego Babilon ombla na sambalaoqnsib laqneb. Silali qa wauo tamo naŋgi Babilon aqa kumbra uge uge dena silali koba oqneb. Babilon a kumbra tulaŋ ugedamu yoqnej. Aqa kumbra deqa a jemaiyosaioqnej.”
3 Tafaram etei i ana wine hitom tibikoko’aw,
4 Onaqa laŋ goge dia tamo bei a leleŋonaqa e aqa kakro quem. A endegsi marej, “O ijo tamo uŋgasari, niŋgi Babilon qure di uratosib ijoq boiy. Une kalil a yeqnu qaji di niŋgi yo uge. Aqa une deqa a gulbe tulaŋ ugedamu oqas. Niŋgi a beteryosib gulbe di o uge.
4 Iban maiye maramaim fanan tabo anowar eo,
5 Babilon aqa une kalil di tumbolosiq oqsiq laŋ qure ojqoqa e unonum. Aqa kumbra uge deqa Qotei a are walyosaieqnu.
5 Ana kakafin yai tutu yen inan mar ana fofonin bai,
6 Niŋgi aqa kumbra uge kalil deqa a kambatiy. A kumbra uge yoqnsiqa olo di buŋyoqnsiqa kumbra tulaŋ ugedamu yeqnu. Niŋgi aqa kumbra uge deqa keretosib a kambatiy. A wain siŋgila koba gambaŋq di qamsiq bulyeqnu. Deqa niŋgi olo wain tulaŋ siŋgila koba bulyosib a kamba anaiyiy.
6 Babin isa abisa sisinaf na’atube isan kusinaf.
7 A na aqa segi ñam soqtoqnsiqa sambalaoqnsiqa kumbra uge uge yeqnu. Niŋgi aqa kumbra deqa keretosib a jaqatiŋ koba yibqa a akamugetqas. A segi qa mareqnu, ‘E mandor koba unum. E ijo segi awo jaram kobaqujaq di awejunum. E uŋa qobul sai. Gulbe bei ijoq bqa keresai. Deqa e akamqasai.’
7 Bora’ara’aten naatu guguw wanawanan babin ma ebiyasisir,
8 A degsi mareqnu deqa bati qujai qa gulbe tulaŋ uge uge aqaq aiyeleŋosim a makobaiyim akamugetqas. Osim a mamyimqa aqa jejamu ŋamyuwo na yugwas. Qotei Koba siŋgila ti unu qaji a degsim Babilon aqa kumbra uge qa pegiyosim tulaŋ padaltougetqas.
8 Isan imih veya ta boro sawow kakafin natarasum,
9 “Mandor kokba mandamq di unub qaji naŋgi Babilon ombla na sambalaoqnsib kumbra tulaŋ ugedamu yoqneb. Deqa Babilon a ŋamyuwo na yuim qurem oqoqnimqa mandor kokba naŋgi qurem di unsibqa akamaniyosib tulaŋ are gulbeinjrqas.
9 Tafaram ana aiwob iyab i bairi hibiwa’an i boro babin ana guguw ana yasisir wanawanan hinarun bairi hinafaram, naatu babin na’a’arah ana sow hina’itin boro hinarerey, naatu hinabotouw.
10 Naŋgi Babilon aqa jaqatiŋ koba di unsibqa tulaŋ ulaugetqab. Osib isaq di tigelesosib maroqnqab, ‘O Babilon, ni qure kobaquja! Ni nami qure siŋgila koba soqnem! Ariya bini ni tulaŋ padalougetonum! Bati qujai qa ino kumbra uge aqa awai agi ni itonum!’
10 Ef yok na’in hinabat, anayabin hibir asir ana bai’akir turin hinab naatu hinarerey hinao,
11 “Silali qa wauo tamo sawa sawa kalilq di unub qaji naŋgi Babilon aqa jaqatiŋ di unsibqa akamaniyoqnsibqa are tulaŋ gulbeinjroqnqas. Di kiyaqa? Tamo qudei naŋgi olo naŋgo iŋgi iŋgi awaiyoqnqasai.
11 Tafaram wanawanan ef remor tobonayah auman hirerey babin hibotouw, anayabin men yait ta boro hai sawar natobon maiyenamih.
12 Naŋgo iŋgi iŋgi agi gol, silva, meniŋ boledamu, kolilei tulaŋ boledamu, gara qat naimyo, gara lent utru segi segi, gara yauŋo pirqaqo. Naŋgo ñoro qudei agi ŋamtaŋ quleqt bole bole, iŋgi iŋgi elefan aqa qalagei na gereiyo qaji, iŋgi iŋgi ŋamtaŋ boledamu na gereiyo qaji, iŋgi iŋgi bras na gereiyo qaji, iŋgi iŋgi ain na gereiyo qaji, iŋgi iŋgi meniŋ naimyo na gereiyo qaji.
12 Men yait ta hai gold, silver naatu hai kabay mudid, debad, faifuw gewasih, faifuw namar faifuw dididirih, faifuw wouh, ai rebarebah ta ta, naatu sawar yumatah ta ta tonamaim hitaratar, ai hai baiyah gagamih, bronze, iron naatu marble.
13 Naŋgo iŋgi iŋgi qudei agi meiwo, lei uyo qaji, sum koitib quleq oqwajqa, namur quleqt, goreŋ quleqt, wain, goreŋ goiyo qaji, bem sum. Naŋgo ñoro qudei agi makau, kaja, hos roŋgom ti, kaŋgal tamo naŋgo jejamu ti naŋgo qunuŋ ti. Iŋgi iŋgi kalil deqaji tamo qudei naŋgi olo bunu awaiyoqnqasai.
13 Naatu karabir, faur, fi’ufiu, myrrh, farankinsens, wine naatu fi’ufiu, rice, naatu sanabey, cow, sheep, horse, baibiyow ana wa, akir wairafih naatu orot babin hai yawas boro men yait ta natobon.
14 Deqa silali qa wauo tamo naŋgi na Babilon endegsib minjoqnqab, ‘Iŋgi iŋgi kalil ni tulaŋ arearetmoqnej qaji agi ni uratmosib koboonub. Ñoro bole bole kalil ni silali kobaquja na awaiyem qaji de ti ino wala bole bole ti agi koboonub. Deqa iŋgi iŋgi kalil deqaji ni olo bunu unqasai bole sai.’
14 Ef remor tobonayah babin isan hio, “Sawar gaigiwasih etei o biyamaim hitotobon i boun sa hiwa’an, naatu a toto abuyoy etei earuwasair naatu boro men inatit’auren maiyenamih.”
15 “Silali qa wauo tamo naŋgi na iŋgi iŋgi deqaji gargekoba qariŋyeqnabqa Babilon na awaiyoqnsiqa silali tulaŋ koba enjroqnej. A kumbra di yoqnej deqa bunuqna a jaqatiŋkobaiyqas. Yimqa silali qa wauo tamo naŋgi di unsibqa ulaugetosib isaq di tigelesosibqa akamaniyoqnsib are tulaŋ gulbeinjroqnqas.
15 Ef remor tobonayah nati bar meraramaim hina totobuyoy wairafih himamatar boro ef yokaika hinabat hinanuw, anayabin men tekokok nati babin ana bai’akir turin hinab. Naatu boro hinarererey naatu babin hinabotouw.
16 Osib endegsib Babilon minjoqnqab, ‘O qure koba Babilon, ni tulaŋ padalougetonum! Nami ni gara qat tulaŋ naimyo na kabuoqnsimqa gara lent utru segi segi jugoqnsimqa ino jejamu gol na ti meniŋ boledamu na ti kolilei boledamu na ti walatoqnsim soqnem.
16 Naatu hinarerey hinao,
17 Deqa bati qujai qa ino silali ti ino wala ti kalil agi saiekritonub.’ Silali qa wauo tamo naŋgi degsib Babilon minjoqnqab.
17 Naatu mar kafai nati toto buyoy etei ikasiyen.”
18 Tigelesosib ŋamyuwo na a yuim qurem oqoqnimqa di unsibqa tulaŋ leleŋoqnsib maroqnqab, ‘Qure endi tulaŋ kobaquja. Qure bei qure ende ti keresai.’
18 Naatu wairaf nati bar merar tarasum ana sow metan yey hi’i’itin ana maramaim fanah sib hirerey hio, “Men kafa’imo bar merar ta iti merar gagamin na’atube’emih.”
19 Naŋgi degsib maroqnsibqa wi sum oqnsib naŋgo gateq di atoqnsibqa akamaniyoqnsibqa are tulaŋ gulbeinjroqnqas. Osib tulaŋ leleŋoqnsib endegsib Babilon minjoqnqab, ‘O qure koba Babilon, ni padalougetonum! Qobuŋ taqato tamo yuwalq di laqnub qaji naŋgi inoq dena silali tulaŋ koba oqneb. Deqa naŋgi ino jaqatiŋ di unsibqa are tulaŋ gulbeinjroqnqas. O aiyo! Bati qujai qa ni torei padalougetonum!’
19 Fofob hibow aribuh yan hisusuwa’en, hirerey hibotoutuw hio,
20 “O laŋ qure ti Qotei aqa segi tamo uŋgasari niŋgi ti tamo kalil Yesus na aqa anjam mare mare laqajqa qariŋgej qaji niŋgi ti Qotei aqa medabu o tamo niŋgi ti Babilon qure padalougetqo di unsib areboleboleiŋgeme. Babilon aqa kumbra uge kalil Qotei na unekritosiqa deqa keretosiq awai uge yqo. Babilon na niŋgi ugeugeiŋgoqnej deqa Qotei na kamba a ugeugeiyqo.”
20 Mar ana sabuw babin huhurir isan kwaniyasisir.
21 Ariya anjam di koboonaqa laŋ aŋgro siŋgila koba bei a bosiqa bem sum kuroyo qaji meniŋ kobaquja osiq soqtosiqa yuwalq di waiyej. Osiqa marej, “Qotei na degsim Babilon qure koba siŋgila na waiyim tamo qudei na olo bunu a unqasai.
21 Imaibo tounamatar fairin ofere kabay infoforen ana aumor tomarin bai isaroun erenidun riy yan re naatu eo,
22 O Babilon qure, bunuqna tamo naŋgi inoq di gombiŋ ti yumba ti gul ti naŋgo anjam ato olo quoqnqasai. Iŋgi iŋgi gereiyo tamo naŋgi dego olo bunu inoq di sqasai. Bem sum kuroyibqa inoq di olo anjam atim quqwasai.
22 douduf, orot babin fanah, fik, biyor, koukum, kasakas
23 Waŋal inoq di olo puloŋqasai. Inoq di tamo uŋa wo olo baŋ ojqasai. Deqa naŋgo aiyel anjam inoq di bunu quqwasai. Nami ino silali qa wauo tamo naŋgi tamo kokba soqneb. Ariya bini naŋgi koboonub. O Babilon, ni ino gumaniŋ kumbra na tamo uŋgasari sawa sawa kalilq di unub qaji naŋgi gisa gisaŋnjroqnem.
23 Ramef hai marakaw o wanawanamaim boro men nakusisiar maiye.
24 “Babilon qure a na Qotei aqa medabu o qaji tamo naŋgi ti Qotei aqa segi tamo uŋgasari naŋgi ti ñumeqnaq moreŋoqneb. Aqa une di aqa jejamuq di sonaqa Qotei a unqo. Tamo uŋgasari kalil jeu tamo naŋgi na ñumoqneb qaji naŋgo leŋ aiyeqnaq Qotei a unsiqa une di Babilon aqa jejamuq di atqo.”
24 Nati bar merar wanawanan i sabuw kakafiyih naatu dinab oro’orot hai rara hitita’ur,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.