2 Pedro 2

Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Bole, gisaŋ anjam maro tamo naŋgi Israel naŋgo ambleq na tigelosib anjam maroqneb. Naŋgi Qotei aqa medabu o qaji tamo bolesai. Bunuqna nuŋgo ambleq na dego tamo deqaji naŋgi lumu tigelosib gisaŋ anjam koba niŋgi merŋgoqnqab. Yimqa niŋgi qudei naŋgo anjam dauryosib padalqab. Tamo naŋgi dena Gate Koba Yesus nami naŋgi awainjrej qaji a qoreiyoqnqab. Deqa mondoŋ naŋgi urur padalqab.
1 Marasika dinab baifufuwenayah sabuw wanawanahimaim hima’am na’atube, ef ta’imon bai’obaiyen baifuwenayah boro wanawanamaim hinamatar. Sabuw nati na’atube kwa boro men kafa’imo kwana’inanih naatu sawar hai yabih en hinabi’obaiyi kwa God bairi boro kwanakusib. Naatu hai bai’obaiyen i tetebon kwanekwan naatu hinifuwen hinao karam Regah fanan kwanasa’ir men abistan ta. Baise bowabow kakafinane God kwa iyawasi.
2 Gisaŋ tamo naŋgi di kumbra uge uge yoqnibqa tamo uŋgasari gargekoba naŋgi na naŋgo kumbra di dauryosib Qotei aqa gam bole misiliŋyqab.
2 Imih sabuw moumurin maiyow nati baifufuwenayah hai sor hai kew ana ef boro kwani’ufunun. Anayabin kwa ama mi’itube kwama kwasisinaf boro imaim hina’itin tur kakafin hinao God ana bai’obaiyen gewasin isan.
3 Gisaŋ tamo naŋgi di mamaul ani deqa naŋgi bosib nuŋgo silali iŋgi iŋgi gisaŋ na yaiŋgoqnqab. Tulaŋ nami Qotei na gisaŋ tamo naŋgi di peginjrqa bati atsiqa naŋgi qa endegsi marej, “E naŋgi padaltnjrougetqai.” Od, tamo naŋgi di bole padalqab. Qotei a naŋgi padaltnjrqa bati qa tariŋeqnu.
3 Nati sabuw i baikabatayah naatu hai turamaim boro hinifufuwi a kabay hinabow. Anayabin mar manin maiyow iti sawar hisinaf tana God hai baimakiy isan yabuna sawar ma ekakaif.
4 Niŋgi qalie, nami laŋ aŋgro qudei naŋgi une atoqneb. Deqa Qotei na naŋgi uratnjrosai. A naŋgi ojsiqa sub guma kobaq di breinjrej unub. Sub di ambru koba. Sub dia ŋamyuwo unu. Dia laŋ aŋgro naŋgi tariŋesoqnibqa mondoŋ Qotei a naŋgo une qa peginjrsim awai uge enjrqas.
4 God ana tounamatar bowabow kakafih hisisinaf ana maramaim men kabibirih. Baise bow ah umah fatum i’asrowen baimakiy ana efan wanu’uminamaim hinama, baibatebat ana veya tekakaif.
5 Tamo uŋgasari Noa aqa bati qa soqneb qaji naŋgi Qotei qoreiyeb deqa Qotei na naŋgi dego uratnjrosai. A naŋgi padaltnjrej. Awa koba aisiqa mandam ya maqonaqa dena Qotei na naŋgi padaltnjrej. Ariya Qotei a Noa padaltosai. Noa a Qotei aqa anjam palontoqnsiq tamo uŋgasari naŋgi endegsi minjroqnej, “Niŋgi kumbra bole dauryoqniy.” Deqa Qotei na Noa a ti tamo uŋgasari 7 naŋgi ti geregere taqatnjrnaqa naŋgi bole soqneb.
5 God sabuw men kabibirih baise gis yen sabuw men God hibitumatum hi’atomatom himorob, baise Noah akisinamo iyawas, naatu yawas roumutuforen isan binan sabuw etei seven tafafarih hiyawas.
6 Sodom qure ti Gomora qure ti naŋgi dego Qotei na padaltnjrqa marsiqa ŋamyuwo qariŋyonaqa aisiq naŋgi koitnjrnaq naŋgi torei padalekriteb. Deqa bunuqna tamo uŋgasari naŋgi Sodom Gomora ti naŋgi qa are qaloqnsib ulaoqnqab. Osib Qotei qoreiyqa uratqab.
6 Tafaram Sodom naatu Gomorah hairi hai bowabow eaf isan God tafaram eafun. Imih wairaf iyafar ra’iy earah munimuniwat hi’in. God iti sinaf saife sabuw afa imatnuwih i aurih boro na’atube namatar, God men ana kokomaim hinama’am na’at.
7 Lot a kumbra bole yoqnej deqa a Sodom qureq di sosiqa tamo uge uge naŋgi kumbra ugeteqnabqa di unoqnsiqa are gulbekobaiyoqnej. Deqa Qotei na Lot olo osiqa sawa boleq di atnaqa a padalosai.
7 Na’atube God Lot biyawas i kwananot. I God ana kokomaim ma. Naatu sabuw etei’imak hiso’ob abistan kakafin hisisinaf, hisorasor hikewakew hibiwa’an i’itih ana naniyan eaf i futuwih.
8 Lot aqa kumbra bolequja. A Sodom qureq di bati gaigai naŋgo kumbra uge unoqnsiq naŋgo anjam uge dego quoqnej. Aqa are miligi tulaŋ boledamu deqa naŋgi Qotei aqa dal anjam gotraŋyeqnabqa di unoqnsiq a prugugetoqnsiqa are tulaŋ jaqatiŋkobaiyoqnej.
8 Lot i sabuw wanawanahimaim ma’am. Nati orot God matanamaim i gewasinawat ma’am. Sabuw bowabow kakafih hisisinaf matanyan i’itah, tur nonowar naatu God ana ofafar hi’a’astu’ub isan dogoron wanawanan yababan awan karatan.
9 O ijo was niŋgi quiy. Tamo Koba Qotei a nami kumbra kalil di yoqnej deqa iga qalieonum, tamo uŋgasari bini Qotei dauryeqnub qaji naŋgi gulbe iteqnabqa a na naŋgi eleŋqa kere. Naŋgi eleŋqajqa gam di Qotei a segi qalie bole. Tamo uge uge naŋgo kumbra dego Qotei a qalie bole. Deqa mondoŋ a na naŋgi peginjrsim awai uge enjrqas.
9 Hai itanen etei kwa’itahika. Regah so’ob God ana sabuw mi’itube hinibi’akir i boro niyawasih. Naatu i so’ob sabuw kakafih isah baikwatutuwen boro nabogaigiwas na’in ana veya’amaim i boro sabuw etei nibabatiyih. Naatu iyab tafa’asarih boro baimakiy nitih.
10 Tamo qudei naŋgi kumbra tulaŋ uge uge yeqnub deqa naŋgi awai ugedamu oqab. Tamo naŋgi di sambala kumbra tulaŋ jigat yoqnqajqa are prugnjreqnu. Osib naŋgi endegsib are qaleqnub, “Tamo Koba Qotei aqa anjam kalil laŋa sa anjam. Deqa iga dauryqasai.”
10 I hai ma’amaim taiyuwih isah tebiyasisir naatu hai kok gagamin i bowabow kakafin hiniwa’an naatu men tekokok yait ta nakaifih i babahimaim hinama. Nati sabuw boro baimakiy fokarin maiyow hinab.
11 Laŋ aŋgro qudei naŋgi tulaŋ siŋgila koba ti unub deqa naŋgi na laŋ aŋgro kokba naŋgi di buŋnjreqnub. Ariya laŋ aŋgro siŋgila ti unub qaji naŋgi di diqosaieqnub. Naŋgi gisaŋ anjam maro tamo naŋgi bul sai. Deqa naŋgi Tamo Koba Qotei aqa ulatamuq di laŋ aŋgro kokba naŋgi misiliŋnjrosaieqnub.
11 Nati baifufuwen bai’obaiyenayah i men God ana tounamatar bairi hai fofoninamih, anayabin tounamatar hai fair i ra’at kwanekwan. Abistan sinaf isan i aurih hamehamen. Baifufuwen bai’obaiyenayah hai fair i kikimin. Baise tounamatar boro men Regah Jesu Keriso nanamaim hinabat ubar turanah hinitihimih.
12 Gisaŋ tamo naŋgi di wagme juwaŋ bul tulaŋ nanarioqnsib laqnub. Naŋgi naŋgo segi jejamu qa areqalo uge uge dauryeqnub. Anjam naŋgi poinjrosai qaji di naŋgi olo misiliŋyeqnub. Iga wagme juwaŋ naŋgi ojeleŋoqnsim ñumeqnum dego kere mondoŋ Qotei na gisaŋ tamo naŋgi di ñumougetqas.
12 Baise baifufuwenayah i kaiyaraforobe hai not meyemeye, i hai naniyanamaim hitatam tesisinaf, i hitufuw bow rauw morob akisin. Iti bai’obaiyenayah i kaiyaraforobe, abistan isan hi’o tibi’i’iyab i men kafa’imo tesoso’ob. Nati sabuw God boro narauw boun sabuw for terauw te’a’asbunubunuwen na’atube.
13 Naŋgi kumbra uge uge yeqnub deqa bunuqna naŋgi gulbe koba itqab. Naŋgo kumbra agiende. Naŋgi qanam jige alaŋkobaoqnsibqa ya uge uyoqnsib nanarieqnub. Naŋgi kumbra di yqajqa tulaŋ areboleboleinjreqnu. Naŋgi niŋgi ti iŋgi uyoqnsib dena nuŋgo ñam ugetoqnsib niŋgi jiga eŋgeqnub. Naŋgi gisaŋ kumbra dauryqajqa tulaŋ areboleboleinjreqnu.
13 Sabuw afa isah hisinaf kakaf hi’afiyih isan imih ana wayow Regah boro ni’afiyih. Naatu i hai kokokomaim tesisinaf biyah ana yasisir isan mar bebeyanamaim. A hiyuwamaim terur bay te’aau sabuw matahimaim i biya’ohow gagamin maiyow.
14 Naŋgi gaigai uŋa qa mamaulnjreqnu deqa naŋgi sambala kumbra yqajqa are koba unu. Naŋgi une yoqnqajqa tulaŋ arearetnjreqnaqa olo uratosaieqnub. Naŋgi na tamo qudei areqalo aiye aiyelteqnub qaji naŋgi walawalainjreqnabqa naŋgi daurnjroqnsib une yeqnub. Gisaŋ tamo naŋgi di tamo qudei naŋgo iŋgi iŋgi qa mamaulnjreqnu. Naŋgi kumbra di yqajqa qalie bole. Deqa Qotei na naŋgi torei padaltnjrqas.
14 I baibin isah matanfufur tenunuwet bairi baiwa’anamih. I men kafa’imo baiwa’an tibihamiy. Sabuw afa hai baitumatum ririmih i boro hinabuwih i hai yawas babanamaim hinama. I hai yawas tutufin etei i kabatamaim ema’am. God boro nao rarafih.
15 Naŋgi Qotei aqa gam bole uratoqnsib nanarioqnsib laqnub. Osib naŋgi Beor aqa aŋgro Balam aqa gam dauryeqnub. Balam a nami kumbra uge yoqnsiqa silali oqajqa tulaŋ arearetoqnej.
15 Ef mutufurin i hirusa’ir naatu i hai ef hirukasiy, naatu Balam natun Beor hairi hai ef i hirura’ah, i kabay isan iyabow kwanekwan saise kakafin tasinaf imaim kabay tab.
16 Donki naŋgi anjam marqa keresai ariya donki bei a tamo bulosiqa medabu waqtosiqa Balam aqa kumbra uge deqa ŋiriŋtej. Onaqa Balam a qusiqa aqa nanari kumbra di olo uratej. Balam a nami gisaŋoqnsiqa maroqnej, “E Qotei aqa medabu o qaji tamo bole.”
16 Balam bowabow kakafin sinaf isan, bobaituw wabin donkey kwarar iu, bobaituw men tur te’eo baise orot babinabe tur eo Balam isan, naatu dinab orot ana sinaf kakafin rufut.
17 Gisaŋ tamo naŋgi di ya sub bul jeŋo qaji. Jagwa na awa puyeqnaqa urur koboeqnu dego kere tamo naŋgi di babaŋ na tamo bole unub ariya naŋgi kumbra bole bei babtosaieqnub. Deqa mondoŋ Qotei na naŋgi sawa ambruq di breinjrqas. Sawa di Qotei na nami naŋgi gereiyetnjrej unu.
17 Iti sabuw i boun harew buruburur eyey emamamah na’atube, naatu boun mar iuy enunuw ena en esasawar naatu ufunamaim taun men eyarayar. Baifuwenayah isah, God efan gugumin wanu’umin isah yabuna inu’in.
18 Gisaŋ tamo naŋgi di medabu waqtoqnsib diqoqnsib anjam uge uge mareleŋeqnub. Naŋgi na tamo uŋgasari qudei naŋgi walawalainjreqnabqa sambala kumbra yoqnsib naŋgo segi jejamu qa areqalo uge uge dauryeqnub. Tamo uŋgasari naŋgi di ya ya endi are bulyosib tamo naŋgi Qotei qaliesai qaji naŋgo kumbra urateb. Ariya gisaŋ tamo naŋgi na naŋgi titnjreqnab naŋgi olo kumbra uge uge dauryeqnub.
18 I tibi’o’orot naatu koka’aw ana tur na’atube te’o. Sabuw tafah fair teya’iy biyah ana yasisir isan tisisinaf. Naatu sabuw iyab bowabow kakafin marasika hisisinaf i hihamiyen naatu i yawas gewasinamaim tema’am i ti’ukikinih hinatatabir maiye ef kakafinamaim hinama.
19 Gisaŋ tamo naŋgi dena tamo uŋgasari naŋgi walawalainjroqnsib endegsib minjreqnub, “Niŋgi iga daurgwab di kumbra bei na niŋgi taqatŋgwa keresai. Deqa uŋgum, niŋgi nuŋgo segi areqalo na kumbra kiye yqa maroqnsib yoqniy.” Naŋgo anjam di gisaŋ. Agi naŋgo segi kumbra uge uge na naŋgi tulaŋ siŋgila na ojoqnsiq naŋgi taqatnjreqnu. Niŋgi qalie, tamo bei aqa kumbra bei na a taqatesqas di a kumbra di aqa kaŋgal tamo bul sqas.
19 Roufamen isan sabuw te’o’omatanih baise i taiyuwih bowabow kakafin fatumih ana akir himatar. Anayabin orot babin bowabow kakafin ana akir matar ma esisinaf i au naniyan in.
20 Bole, tamo uŋgasari naŋgi di nami gago Tamo Koba Yesus Kristus agi iga eleŋej qaji a qa bole qalieeb. Naŋgi degsib qalieeb deqa naŋgi mandam qa kumbra jigat kalil urateb. Ariya bini naŋgi puluosib kumbra jigat di olo dauryeqnub. Deqa kumbra dena naŋgi siŋgila na ojesonaq naŋgo so tulaŋ ugeeqnu. Naŋgo so uge namij dego sai. Naŋgo so olo tulaŋ ugedamueqnu.
20 Sabuw iyab ata Regah naatu ata Baiyawasenayan Jesu Keriso hinasusu’ub gewas na’at, nati sabuw i tafaram ana bowabow kakafinane i hihaiw. Naatu ibanak hinamatabir maiye bowabow kakafin hinasisinaf naatu isah nabi’ukwarin. Nati sabuw wan hisisinaf i hamen baise iti uf hisisinaf i hirouwabon anababatun.
21 Naŋgi nami kumbra bole qa gam qaliesai qamu di kere. Ariya naŋgi gam di qalieosib Qotei aqa anjam ojesoqneb. Ojesosib olo bini naŋgi anjam di qoreiyeqnub. Deqa mondoŋ naŋgi awai tulaŋ ugedamu oqab.
21 Ana gewasin nati sabuw i men hitan ef roumutuforen ana yawas gewasin hitaso’ob, naatu hitatabir God ana ofafar kakafiyin i bitih hitakwahir kouh hititin.
22 Tamo uŋgasari naŋgi di bauŋ ti bel ti bul. Yawo anjam endegsi unu, “Bauŋ naŋgi ŋiloqnsib olo puluoqnsib naŋgo ŋilo uyeqnub.” Yawo anjam bei dego unu, “Bel naŋgi yaq di yaloqnsib olo boqnsib jagiq di briŋeqnub.”
22 Abistan isah mamatar i turobe, mi’itube Buk Atamanin proverb eo, “Haru namout naatu natatabir abistan mamout boro na’aan.” Naatu ibanak ta eo maiye, “For babin inirurub gewasin maiyow naatu i boro na’intabir nan yur yan nare nibour.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Pedro 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.