1 Tessalonicenses 2
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 O ijo was niŋgi segi qalie, iga nami nuŋgoq bosim nuŋgo ambleq di wauoqnem gago wau di laŋa uloŋosai.
1 Taitu tuwai’inah, kwa taiyuw kwaso’ob aki ai nanawan kwa isa anan i men yabin enamih.
2 Niŋgi qalie, iga nuŋgoq bosaisosimqa iga Filipai qureq di Qotei aqa wau ojeqnam jeu tamo naŋgi na iga jaqatiŋ egoqnsib ugeugeigoqneb. Bunuqna iga nuŋgo qureq bonamqa dia dego jeu tamo naŋgi na iga ugeugeigoqneb. Gago Qotei na gago are siŋgilatetgej deqa iga jeu tamo naŋgi qa ulaosai. Iga siŋgila na tigeloqnsim Qotei aqa anjam bole niŋgi merŋgoqnem.
2 Philipi imaim abisa aki isai mamatar i kwaso’ob, imaibo ana Thessalonica atit, biyababan gagamin maiyow hiti naatu hikwarari tur kakafih hi’uwi. Baise God wanawananamaim koufair abai sabuw isai hibigeg nahimaim, Tur Gewasin God biyanane abai anan kwa ai’obaiyi.
3 Bati deqa iga niŋgi endegsi merŋgoqnem, “Niŋgi Yesus qa nuŋgo areqalo siŋgilatiy.” Iga anjam uge bei niŋgi merŋgosaioqnem. Iga nuŋgo ambleq di sosim kumbra jiga ti gisaŋ kumbra ti yosaioqnem.
3 Kwa ayawas botabirin isan ai fefeyan abit men ta baifuwen tur ao, o men ai notamaim not kakafin ta ma, o men ta ai kubibiruwimih.
4 Qotei a segi gago kumbra tenemtoqnsiq une bei unosaioqnej deqa a na iga wau egsiqa mergej, “Niŋgi ijo anjam bole mare mare laqniy.” O ijo was, mandam tamo naŋgi gago wau qa arearetnjroqnqajqa iga deqa are qalosaioqnem. Iga endegsi are qaloqnem, “Qotei a segi gago are miligi peleiyoqnsim gago wau qa arearetoqnqas.”
4 Baise mar etei God abisa kok eo na’atube ao, anayabin God dogorei nutitiy itin, naatu itutumi tur gewasin iti abowabow. Aki men orot baiyasisirih isan abowabowamih, baise God anayabin dogorei etei i fufun so’ob.
5 Niŋgi qalie, iga walawala anjam bei niŋgi merŋgosaioqnem. Osim nuŋgo iŋgi iŋgi qa maulgonaq laŋa gisaŋ na anjam palontosaioqnem. Qotei a segi gago kumbra qa qalie.
5 Kwa taiyuw kwaso’ob aki abinanawani ana veya, men kafa’imo kwa isa awai harewan ya abai ai aa ai tom isan ataratoun, kwa ai fufuwimih, God so’ob aki men abifufuwen.
6 Iga wauoqnem di niŋgi na kiyo tamo qudei na kiyo gago ñam soqtetgwajqa deqa wauoqnem e? Sai. Iga deqa wauosaioqnem.
6 Naatu aki men orot babin, o kwa, o sabuw afa iti baifai isan abowabowamih.
7 Bole, iga Kristus aqa wau tamo bole unum deqa iga niŋgi endegsi merŋgwa kere, “Niŋgi silali iŋgi iŋgi qa aqaryaigoqniy.” Ariya iga degyosai. Iga nuŋgo ambleq di aŋgro kiñilala bul lawo na soqnem. Ai naŋgi na naŋgo aŋgro mom naŋgi muŋgum anainjreqnub dego kere iga nuŋgo ai bul sosim niŋgi gereiŋgoqnem.
7 Keriso ana tur abarayan ai ef ema’am karam boro baibais isan atifefeyani. Baise bairi tama’am ana veya aki ai kakaf kwa isa ma, babin natunatun sosof erarafih na’atube taiyuwi arafi.
8 Osim iga niŋgi tulaŋ qalaqalaiŋgoqnem. Deqa iga nuŋgo silali iŋgi iŋgi yaiŋgwajqa are qalosaioqnem. Iga Qotei aqa anjam bole niŋgi merŋgwajqa deqa are qaloqnem. Di segi sai. Iga gago segi ŋambile dego uratosim niŋgi aqaryaiŋgwajqa are qaloqnem. Di kiyaqa? Niŋgi gago Kristen was bole unub deqa.
8 Anayabin kwa i aki natunatui na’atube, isa abiyabow kwanekwan. Imih men tur gewasin God biyanane abai anan akisin bairi tafafaram, baise ai yawas auman akwahir kwa isa abi’akir.
9 O was niŋgi qalie, iga niŋgi koba na sosimqa Qotei aqa anjam bole merŋgoqnem bati deqa iga waukobaoqnem. Iga niŋgi gulbe eŋgwa uratosim deqa gago segi baŋ na qanam ti qolo ti tulaŋ siŋgila na wauoqnem. Osim dena gago segi iŋgi iŋgi awaiyoqnsim uyoqnem. Niŋgi iga silali qa aqaryaigwajqa deqa merŋgosaioqnem.
9 Abisa ao i kwananot, bairit tama’am ana veya men basit aki ai ma gewas isan kwa bit atit a yababan tara’at, imih aki taiyuwi raro’ai baban ai ma gewas isan, fai mar etei abow, naatu tur gewasin Godane abinan kwanowar.
10 Niŋgi Yesus qa nuŋgo areqalo siŋgilateqnub qaji iga na kumbra bole bole osorŋgoqnem. Iga kumbra uge bei osorŋgosaioqnem. Iga Qotei aqa ŋamgalaq di kumbra bole tiŋtiŋ nuŋgo ambleq di yoqnem. Di niŋgi qalie. Qotei a dego qalie.
10 Kwa matamaim na’atube God matanamaim auman. Kwa iyab kwabitumatum wanawanamaim abowabow i kakafiyinamaim, mutuforomaim, naatu auri ubar en abow.
11 Abu naŋgi na naŋgo aŋgro naŋgi tingitnjroqnsib dalnjreqnub dego kere iga niŋgi tingitŋgoqnsim dalŋgoqnem.
11 Kwanaso’ob, kwa ta’ita’imon etei orot natunatun ebigenamih na’atube aigenami gewas,
12 Iga niŋgi degŋgoqnem. Di kiyaqa? Niŋgi kumbra Qotei a tulaŋ areareteqnu qaji di yoqnsib walweloqnqajqa deqa. Qotei agi a na niŋgi endegsi metŋgej, “Niŋgi ijoq babqa e nuŋgo Mandor Koba sosiy niŋgi taqatŋgitqa niŋgi laŋ qureq di so bole gaigai sqab.”
12 koufair, koununub ait, abi’afuti. Naatu abifefeyani ayawas i God ana kokokomaim kwanama, anayabin God ana aiwobomaim run ana marakaw bonamanamarin bairi faram isan ea’afi.
13 Iga Qotei aqa anjam niŋgi merŋgeqnam niŋgi quoqnsib endegsib are qalosaioqneb, “Anjam di mandam tamo naŋgo anjam.” Sai. Niŋgi are qaloqneb, “Bole, anjam di Qotei aqa anjam tiŋtiŋ.” Deqa bini Qotei aqa anjam di nuŋgo are miligiq di siŋgila na waueqnu. Di kiyaqa? Niŋgi Yesus qa nuŋgo areqalo siŋgilateb deqa. Utru deqa iga gaigai Qotei biŋiyeqnum.
13 Naatu aki matan fufur God ana merar ayiy, anayabin God ana tur abai ana abibinan ana veya kwa tur kwanowar naatu kwabaib i men orot hai tur na’atube kwabaimih. Baise God ana tur kwanowar, naatu nati tur i turobe God ana tur. Anayabin kwa iyab iti tur kwanowar kwabitumatum wanawanamaim i God ebowabow.
14 O ijo was, tamo uŋgasari Judia sawaq di Kristus Yesus aqa Abu Qotei wo qa loueqnub qaji naŋgo kumbra agi niŋgi dauryeqnub. Tamo uŋgasari naŋgi di Juda naŋgi na gulbe koba enjroqneb dego kere nuŋgo segi leŋ qujai naŋgi na niŋgi gulbe koba eŋgeqnub.
14 Taitu kwa i God ana ekaleisia, Judea wanawanan Keriso Jesu hibitumitum kwabi’u’urih. Taiyuw taituwa biyababan hibit na’atube biyababan ta’imon ekaleisia Judea wanawanan ibo Jew taiyuwih taih tuwah biyababan tibitih.
15 Juda naŋgi na Tamo Koba Yesus qalsib moiyoteb. Naŋgi nami Qotei aqa medabu o qaji tamo naŋgi dego ñumoqnsib moiyotnjroqneb. Osib iga dego wigonab iga nuŋgo qure uratosim jaraiyem. Juda naŋgi di kumbra Qotei a tulaŋ areareteqnu qaji di gotraŋyoqnsib tamo uŋgasari kalil naŋgi jeutnjreqnub.
15 Jew taiyuwih Regah Jesu Keriso hi’asabun, naatu dinab oro’orot auman hi’asbunuwen, naatu aki hinuni atit, abisa hibiwa’an God men kafai ebiyasisir, naatu boun sabuw etei isah tibirakit.
16 Osib iga na sawa bei bei qaji naŋgi Qotei aqa anjam minjrqa yeqnam gam getentetgeqnub. Qotei na sawa bei bei qaji naŋgi eleŋaim deqa Juda naŋgi na gam getentetgeqnub. Deqa naŋgi bati gaigai naŋgo segi une tumbol ateqnub. Naŋgi kumbra degyeqnub deqa Qotei aqa minjiŋ bosiq naŋgoq di unu.
16 Anayabin aki binan isan hi’otani, naatu men hikok Ufun Sabuw isah ata binan yawas hitab. Iti na’at hisinaf imih hai kakafin hitutut yey maririb, naatu boun yomaninamaim God ana yaso’ar wan himara’at sawar.
17 O ijo was, Juda naŋgi na iga wigeb deqa iga niŋgi uratŋgosim bati truquyala sawa beiq di soqnem. Deqa iga nuŋgo ulatamu unosaieqnum. Niŋgi gago are miligiq di unub deqa iga niŋgi ti sobulejunum. Deqa iga nuŋgoq olo bosim nuŋgwajqa gam ŋameqnum. Iga niŋgi olo nuŋgwajqa are koba qaleqnum.
17 Taitu tuwai’inah, ai notamaim kwa isa men nuhiburumih, naatu hikusibit biyatamaim nanabin tama’am ana veya, ana itinin men manin, baise ai not gagamin na’in i mi’itube yumat ata’itin maiye.
18 Od, iga nuŋgoq olo bqajqa are unu. E Pol e segi bati gargekoba nuŋgoq olo bqajqa yeqnam Satan na iga gam getentetgoqnej.
18 Ai kok gagamin i ata matabir maiye ata’iti, ayu Paul taiyuwu mar maumurih maiyow asinaftobon ata matabir maiye ata’iti isan, baise Satan au ef rufut.
19 Mondoŋ gago Tamo Koba Yesus a laŋ qureq na bamqa bati deqa iga niŋgi qa are siŋgilatosim Yesus aqa ŋamgalaq di tulaŋ areboleboleigwas. Yim Yesus na mergwas, “Niŋgi ijo wau tamo bole.” O ijo was, bati deqa iga niŋgi qa tulaŋ areboleboleigwas.
19 Anayabin Regah Jesu Keriso namatabir nanan ana veya kwa i aki ai ora’ara’at ana yey, naatu ai siwar, imih aki kwa isa i nuhifot yasisiramaim ama’am, men sabuw afa’amih, sabuw i kwa!
20 Od, bini dego iga niŋgi qa tulaŋ areboleboleigeqnu. Niŋgi na gago are tulaŋ boletetgeqnub.
20 Turobe kwa i aki ai ora’ara’at ana siwar naatu ai okawakawasa!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.