1 Coríntios 9
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 Niŋgi ijo kumbra uniy. E tamo bei aqa sorgomq di sosai. E kumbra kiye yqa are soqnim e yqai. E Qotei aqa anjam maro tamo bole. E gago Tamo Koba Yesus unem. E aqa wau ojoqnem dena niŋgi are bulyeb. Niŋgi ijo kumbra deqa qaliesai kiyo?
1 Kwanotanot ayu i fatufatum wanawanan ama’am? Naatu kwanotanot ayu i men Regah ana tur abarayan? Naatu ata Regah Jesu Keriso men aitin? Naatu kwanotanot kwa i men ayu au abowabow ana ro’on?
2 Tamo qudei naŋgi mareqnub, “Pol a Qotei aqa anjam maro tamo bolesai.” Naŋgi degsib mareqnub di uŋgum. Niŋgi segi e qa qalie. E nami Tamo Koba aqa anjam niŋgi merŋgonam qusib are bulyeb. Deqa niŋgi qalie, e Qotei aqa anjam maro tamo bole.
2 Sabuw afa ayu men tur abarayan na’atube hinabubuwu na’at, baise kwa boro ayu kwanabuwu, anayabin kwa ayawas Regah wanawananamaim ebi’obaiyi, turobe kwa i ayu au bowabow ana ro’on, imih ayu i Regah ana tur abarayan.
3 Tamo qudei naŋgi ijo kumbra pegiyeqnub deqa e na kamba endegsi minjreqnum.
3 Sabuw ayu tegam tiu’uwu ana maramaim ayu iti na’atube ao awawasfafaru.
4 Iga Qotei aqa anjam mare mare laqnum dena iga silali osim gago segi iŋgi ti ya ti uyqa kere.
4 Aki a bowabow isan ai ef ema’am boro anaa, anatom ai en?
5 Iga uŋa oqa are soqnim Kristen uŋa osim laqnqa kere. Agi Pita a uŋa oqnsiq laqnu. A segi sai. Qotei aqa anjam maro tamo qudei ti Tamo Koba aqa was naŋgi ti dego uŋa oqnsib laqnub.
5 Ai ef ema’am karam boro toutabin babin baitumatumayah bairi anaremor, tur abarayah, afa ata Regah Jesu taitin naatu Cephas tisisinaf na’atube ai en?
6 Niŋgi quiy. Qotei aqa anjam maro tamo kalil naŋgi silali wau uratoqnsib Qotei aqa wau ojeqnub. Deqa aqo Barnabas wo dego silali wau uratqa kere.
6 Ai ayu Barnabas airi’imo, ai aa ai tom isan anama anabow?
7 Niŋgi qalie, qoto tamo bei a qotqas di a silali oqas. A aqa segi silali wau ojqasai. Tamo bei a iŋgi yagwas di a iŋgi meli osim uyqas. Tamo bei a kaja naŋgi taqatnjrqas di a muŋgum qaq osim uyqas.
7 Baiyowayan orot ebowabow men i taiyuwin ana baiyan ebitin. Naatu orot yait masaw bowayan ana masawamaim grape ro’oro’on boro nirut, naatu bobaituw kaifenayah ana cow hai nun boro natom.
8 E mandam tamo naŋgo areqalo dauryosim anjam di merŋgosai. Anjam di Qotei aqa dal anjamq di dego unu.
8 Ayu men orot ana roubabaruwen fairamaim ao’omih, anayabin God ana obaiyunen tur i ta’imon nati na’atube eo ema’am.
9 Agi Moses a nami dal anjam bei endegsi neŋgreŋyej, “Makau naŋgi iŋgi ñeŋgi paraparaiyoqnsib aqa sau taqal ateqnub. Deqa naŋgi iŋgi ñeŋgi aqa damu uyqa yoqnib niŋgi na naŋgi saidnjraib.” O ijo was, Qotei a makau naŋgi qa are qalsiq anjam di marej kiyo? Sai.|alt="Oxen" src="cn02067b.tif" size="span" loc="1Co 9:9" copy="Cook" ref="1 Korin 9:9"
9 Moses ana ofafaramaim kikirum iti na’atube eo “Bobaituw wabin ox sanabey nawawas kweyakweyaren ana veya men awan kwana’utan.” God iti na’atube eo’o kwanotanot i ox isan eo?
10 A iga qa osiqa anjam di marej. Od, Moses a iga qa osiqa anjam di neŋgreŋyej. Niŋgi are qaliy. Tamo bei a iŋgi yagwas di iŋgi meliamqa a osim uyqas. Tamo bei a iŋgi ñeŋgi ñoqoryosim damu segitqas di a damu osim uyqas.
10 En baise, iti tur eo i anababatun it isat eo, turobe iti tur hikikirum it tananowar isan, anayabin orot yait me ebifufubiy naatu orot yait ai ro’on rab ekibikib, hairi nuhih fot hima tebowabow anayabin hairi boro nowah nowah hinafaramih hinabow.
11 O ijo was, iga Qotei aqa anjam qa niŋgi aqaryaiŋgoqnem di nuŋgo qunuŋ qa. Deqa niŋgi na kamba jejamu qa iŋgi iŋgi qa iga aqaryaigwajqa merŋgwom di iga une yosai. Iga nuŋgo are miligiq di Mondor aqa iŋgi yagobulem. Iŋgi di meliqo deqa niŋgi na olo otorosib jejamu qa iŋgi iŋgi egwajqa merŋgwom di iga une yosai.
11 Ayubit ana ub gewasin kwa wanawanamaim atatanum isan, kwa biyane sawar baibaisi isan ana bifefeyani, kwanotanot i ra’at kwanekwan?
12 Tamo qudei naŋgi Qotei aqa anjam qa niŋgi aqaryaiŋgeqnub deqa naŋgi nuŋgoq dena olo silali iŋgi iŋgi yaiŋgeqnub. Deqa iga dego nuŋgoq dena silali iŋgi iŋgi yaiŋgwa kere.
12 Orot afa tebowabow baibais kwabitih na’atube, aki auman karam boro baibais kwaniti.
13 Atra tamo naŋgi atra talq dena iŋgi oqnsib uyeqnub. Tamo naŋgi atra bijal taqateqnub qaji naŋgi atra bijalq dena atraiyqa wagme oqnsib uyeqnub. Niŋgi di qaliesai kiyo?
13 Kwaso’ob orot iyab Tafaror Bar gagamin wanawanan tebowabow hai bay i Tafaror Bar ana siwarane tebaib, naatu orot iyab gem kakafiyinamaim sibor te’aa auman i gem kakafiyin tafanamaim sibor turin tebaib.
14 Dego kere Tamo Koba a endegsi marej, “Tamo naŋgi Qotei aqa anjam bole mare mare laqnub qaji naŋgi dena silali oqnsib naŋgo segi iŋgi awaiyoqnsib uyoqnqab.”
14 Ef i ta’imon, Regah ana obaiyunen turamaim na’atube eo, “Sabuw iyab tur gewasin tibibinan hai ma gewas isan baibais kafai i nati’ine nan hinab.”
15 Ariya e nuŋgo iŋgi bei yaiŋgwa osim anjam endi neŋgreŋyosai. E nuŋgoq dena silali iŋgi iŋgi yaiŋgwa uratem agi bini unum. Degsi sosiy e moiqai. E ijo kumbra deqa tulaŋ areboleboleibeqnu. Deqa tamo bei na ijo kumbra di olo uge qa maraiq.
15 Baise ayu iti fair men kafa’imo ta abutubun, naatu iti fef akikirum i men sawar ta kwa biyane bain isan anot ao’omih! Baise mi’itube ata morob, men basit ata ma sabuw afa au ora’ara’at tur hitabotabir yabin en tamatar.
16 E Yesus aqa anjam bole mare mare laqnum deqa e ijo segi ñam soqtqa keresai. Qotei na e qariŋbej deqa e aqa anjam mare mare laqnqai. E wau di uratqa keresai. Uratqai di Qotei na e gulbe ebqas.
16 Tur gewasin abibinan isan men imaim au fair anab anao ra’ara’atamih, nati bowabow i ayu hiyunu abowabow. Naatu tur gewasin men ana bibinan kakafin anababatun boro isou namatar!
17 E ijo segi areqalo na Yesus aqa anjam mare mare laosaieqnum. E Qotei aqa wau tamo unum deqa e aqa areqalo dauryoqnsim aqa anjam mare mare laqnum. E ijo segi areqalo na Yesus aqa anjam mare mare laqnum qamu e dena silali iŋgi iŋgi eqnum qamu.
17 Anayabin iti bowabow au kokomaim ata rubin ata bowabow baiyan boro atab, baise God ana kokomaim ayu rubinu ana bowabow itu abowabow.
18 Deqa e awai kiye oqai? Ijo awai agiende. E Yesus aqa anjam bole mare mare laqnsim dena e silali oqa urateqnum. Ijo awai bole agide. Bole, e silali oqa kere. Ariya e oqa urateqnum. E laŋa tamo uŋgasari naŋgi Yesus aqa anjam bole minjre minjre laqnum. Ijo awai bole agide.
18 Imih baiyan isan men anao, baise veya kebor abaibimaim Tur gewasin ana binan, ana baiyan en. Naatu men ayu binanuyan anarouw kwa anifefeyanimih.
19 E kumbra kiye yqa are soqnim e yqai. E tamo bei aqa sorgomq di sosai. Di uŋgum, e ijo segi areqalo na tamo kalil naŋgo sorgomq di sosim naŋgi kaŋgalnjreqnum. E degyeqnum. Di kiyaqa? E tamo gargekoba naŋgi are bulyetnjroqnit Qotei na naŋgi eleŋqajqa deqa.
19 Ayu i men yait ta ana fafatum wanawanan ama’ama’amih. Baise ayu taiyuwu ayara’iyu sabuw etei hai akir wairafin amatar, saise sabuw moumurih ananawiyih Keriso hinaso’ob.
20 Deqa e Juda naŋgo kumbra dauryeqnum. Di kiyaqa? E naŋgi are bulyetnjroqnit Qotei na naŋgi eleŋqajqa deqa. Tamo naŋgi dal anjam aqa sorgomq di unub qaji naŋgo kumbra dego e dauryoqnsim dal anjam aqa sorgomq di sobulejunum. Bole, e segi dal anjam aqa sorgomq di sosai. Ariya e naŋgo kumbra di dauryeqnum. Di kiyaqa? E naŋgi are bulyetnjroqnit Qotei na naŋgi eleŋqajqa deqa.
20 Jew sabuw wanawanahimaim ayu Jew orot amamatar, saise ana buwih, sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am ayu imaim ama’am, (baise ofafar men abi’ufunun) saise sabuw ofafarane ana botaitih.
21 Tamo naŋgi dal anjam saiqoji unub qaji naŋgo kumbra dego e dauryoqnsim dal anjam saiqoji sobulejunum. Bole, e Qotei aqa dal anjam ti unum. Agi e Kristus aqa dal anjam aqa sorgomq di unum. Ariya e tamo naŋgi dal anjam saiqoji unub qaji naŋgi are bulyetnjroqnit Qotei na naŋgi eleŋqajqa deqa e naŋgo kumbra dauryeqnum.
21 Sabuw iyab ofafar ufunane tema’am, ayu i hai ma’abe bairi ama’am, (iti na’atube asisinaf i men God ana ofafar ufunane ama’am baise Keriso ana ofafar wanawanan ama’am) saise sabuw ofafar ufunane tema’am abow Keriso wanawanan tirur.
22 Tamo siŋgila saiqoji unub qaji naŋgo kumbra dego e dauryoqnsim siŋgila saiqoji sobulejunum. Di kiyaqa? E naŋgi are bulyetnjroqnit Qotei na naŋgi eleŋqajqa deqa. O ijo was niŋgi quiy. E tamo kalil naŋgo sorgomq di sosim naŋgo kumbra dauryeqnum. Di kiyaqa? E naŋgi qudei are bulyetnjroqnit Qotei na naŋgi eleŋqajqa deqa.
22 Sabuw ririmih wanawanah ayu ariririm, saise ririmih anabuwih. Sawar ta ta etei hai naniyan amatar sabuw etei isah abotawiy, saise ef menatanane nabobotawiy sabuw turin aniyawas.
23 E Yesus aqa anjam bole qa are qaloqnsim deqa kumbra kalil di yeqnum. Deqa mondoŋ Yesus na awai boledamu e ebqas. Tamo kalil Yesus aqa anjam bole qa naŋgo areqalo siŋgilateqnub qaji naŋgi dego awai di oqab.
23 Ayu iti asisinaf anayabin Tur gewasin isan, saise tur gewasin ana baigegewasin turin anab.
24 E mandam tamo naŋgo alaŋ qa merŋgwai. Tamo naŋgi gurguroqnsib bubuŋeqnub di naŋgi awai oqajqa deqa. Ariya tamo qujai a segi na naŋgi kalil buŋnjrsim awai oqas. Dego kere niŋgi laŋ qure qaji awai oqa marsib siŋgila na gurguroqniy.
24 Nunuwayah kwana’itih, sabuw etei tinununuw baise orot ta’imon boro nanunuw so’ar ana siwar nab. Imih yuwa kwana’asfofor kwananunuw saise siwar kwanab.
25 Tamo gurgureqnub qaji naŋgi awai oqa marsib gurgur qalieqa osib naŋgo segi jejamu qaloqnsib siŋgilateqnub. Deqa gurgur batiamqa naŋgi siŋgila na gurgurqab. Naŋgo awai di mandam qaji awai. Deqa naŋgo awai di koboqas. Ariya laŋ qure qaji awai iga oqa mareqnum di koboqasai. Di gaigai sqas.
25 Fafowayah etei bai’a’it fokarin wanawanan hinarun naatu hinan hai siwar hinab, nati siwar i boro natafofor, baise it abisa tasisinaf i ata siwar wanatowan ema’am bain isan tabowabow.
26 Deqa e ururoqnsim laŋa laŋaq di ŋam atosaieqnum. E awai bole di koqyoqnsim urureqnum. E qoto tamo bul unum deqa e laŋa laŋaq di ijo baŋ waiyosaieqnum. E tamo qalqajqa deqa ijo baŋ tiŋsim geregere waiyeqnum.
26 Isan imih ayu men orot afa tinununuw kwanekwan na’atube anununuwamih baise au etawanamaim anununuw, na’atube au baiyow i men asir aroberob kwanekwan, orot baiyowayan eroberob kwanekwan na’atube.
27 E ijo segi jejamu qaloqnsim geregere taqatoqnsim dena e siŋgila eqnum. Di yawo anjam. Aqa utru agiende. Tamo uŋgasari naŋgi laŋ qure qaji awai oqajqa deqa e na Yesus aqa anjam bole naŋgi minjre minjre laqnum. Ariya e segi dego awai di osaiaim deqa e siŋgila na waueqnum.
27 Baise ayu biyou arab baikwatutunen fokarin aitin ayamutufur. Imaibo tur sabuw afa isah abibinan saise etei nunuw wanawanan hinarun asir ayu boro hinabotaitu siwar baina’e anama.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.