1 Coríntios 4
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 O ijo was kalil, aqo Apolos wo iga Kristus aqa wau tamo. Iga Qotei aqa wau taqateqnum. Gago wau agiende. Iga Qotei aqa uli anjam mare mare laqnum. Niŋgi iga qa degsib are qaloqniy.
1 Naatu boun it i Keriso ana akir wairafih na’atube sabuw hina’itit, naatu God ana buriburih koubuna’ayah na’atube hina’itit.
2 Niŋgi qalie, wau taqato tamo a na wau lanja aqa medabu dauryoqnqas. Dego kere e Qotei aqa medabu dauryeqnum.
2 Naatu sabuw iyab hitutumih iti bowabow hibitih hai orot ukwarih isah hinabosunusunub.
3 Deqa anjam pegiyo tamo bei na kiyo niŋgi na kiyo ijo kumbra pegiyqab di uŋgum. E deqa yala are qalqasai. E segi dego ijo kumbra pegiyosaieqnum.
3 Ayu au yawas kwanafufun o sabuw au yawas hinafufufun isan men abiyababan. Anababatun a tur ao’owen taiyuwu au yawas men afufufun.
4 Ijo kumbra uge bei unu kiyo di e geregere poibosai. Ariya e une saiqoji unum degsi marqa keresai. Tamo Koba a segi na e pegibqas.
4 Ayu taiyuw au not iu’uwu men kakafin ta asinaf, baise boro men nati’imaim anab au kakafin en ana’omih. Regah akisin boro ayu nibatiyu.
5 Pegiyo bati brantosaiunu deqa niŋgi na tamo qudei naŋgi peginjroqnaib. Niŋgi mati tariŋesoqnibqa mondoŋ Tamo Koba a bosimqa a segi na iŋgi iŋgi kalil ambruq di uliejunub qaji di suwaŋoq di atqas. Osim tamo kalil naŋgo areqalo dego boleq atqas. Yim bati deqa Qotei a gago segi segi kumbra unsim bole kiyo sai kiyo deqa mergwas.
5 Isan imih orot babin baibatiyin isan veya hiyai’iyai boro enan, kwanakaif Regah nan natitabo. I nanan ana veya gugumin wanawanan abisa wa’iwa’irin inu’in marakaw boro nakusisiar narun naatu orot dogoroh ana wa’iwa’irin etei boro nabow hinatit hinirerereb. Imaibo orot ta’ita’imon abisa hisisinaf isan God boro nabora’ara’ahih.
6 O ijo was kalil, aqo Apolos wo gago kumbra qa agi e na niŋgi merŋgonum. Di kiyaqa? Niŋgi Qotei aqa anjam neŋgreŋq di unu qaji de ti olo anjam qudei ti turtosib diqoqnaib deqa. Osib tamo qudei naŋgo ñam soqtoqnsib olo tamo qudei naŋgo ñam aguq atoqnaib deqa.
6 Taitu, boun ayu akokok Apollos airi biyai’imaim bai’obaiyen ta anayai kwata’itin, saise tur abisa hio hikikirum yabin kwanaso’ob. “Tur abisa hikikirum ana fofoninamaim kwanao, men kwanatetebon.” Orot ta kwanabora’ah naatu ta kwananuw furuw kwanau kwaniyimih.
7 Niŋgi gate kokba unub e? Sai. Nuŋgo iŋgi bole kiye Qotei na niŋgi eŋgosai? Nuŋgo iŋgi iŋgi kalil agi Qotei na niŋgi eŋgej. Deqa niŋgi kiyaqa mareqnub, “Iga gago segi siŋgila na iŋgi iŋgi kalil di ejunum”? Niŋgi kiyaqa nuŋgo segi ñam soqteqnub?
7 Yait eo kwanowar kwa i turanah etei tafahimaim? Sawar etei kwabow kwama’ama etei i God it. Aisim taiyuw kwabobora’ara’ahi, ana itinin iti usar i kwabai kwaniyibe?
8 Agi niŋgi are qaleqnub, “Iga iŋgi iŋgi kalil kere na unum. Iga ñoro koba ejunum. Deqa iga na Pol Apolos wo naŋgi aiyel buŋnjrsimqa iga segi mandor kokba bulonum.” O was niŋgi degsib are qalaib. Niŋgi mandor kokba bulonub qamu e niŋgi qa tulaŋ areboleboleibqoqa Apolos ombla na niŋgi beterŋgosim niŋgi koba na mandor kokba bulonum qamu.
8 Kwa a kok sawar etei i kwabow karam kwama’am. Naatu boun kwa i totobuyoy wairaf kwamatar, kwana kwai’aiwoboka, aki baise en. Au notamaim akokok mi’itube kwati’aiwob gewas, saise aki auman bairit tati’aiwob youn.
9 Ijo areqalo agiende. Iga Yesus aqa anjam maro tamo unum deqa Qotei na gago ñam tulaŋ aguq atej. Deqa iga tamo uge naŋgi bulonum. Tamo uge naŋgi agi anjam pegiyo tamo a na une ti qa minjroqnsiq moiyotnjreqnu. Od, a na mandam tamo ti laŋ aŋgro ti naŋgo ŋamgalaq di naŋgi moiyotnjreqnu. O ijo was kalil, iga tamo uge naŋgi di bulonum.
9 Ayu akisu au itinin, aki tur abarayah ai efan i urantoro’ot anababatun God yai, ana itinin dibur sabuw bebeyan ma’o’ow ana efanamaim terouw temomorob na’atube. Aki boro bebeyanamaim ana morob tounamatar naatu sabuw tutufin etei hinamau’uwi.
10 Iga Kristus aqa ñam osi laqnum deqa iga nanari tamo bulonum. Ariya niŋgi powo ti sosib deqa niŋgi Kristus qa qalie bole. Iga siŋgila saiqoji unum. Ariya niŋgi siŋgila ti unub. Iga ñam saiqoji unum. Ariya niŋgi ñam ti unub.
10 Keriso wabinamaim taiyuwi ai’itinin na koko’awabe amatar, baise kwa i Keriso wanawananamaim kwana not wairafi kwamatar. Aki i ariririm, baise kwa a fair i erara’at, aki tinunuw furuwi, baise kwa i tekakakafiyi.
11 Iga nami mam ti ya qar ti soqnem agi bini unum. Iga gara bolesai. Tamo qudei na iga ugeugeigeqnub. Iga tal saiqoji.
11 Iti boun ana veya’amaim aki sikai harewamih mamah, abi’aamorob, ai ar ai faifuw tibiririk, segar hiborabirabi efamaim a’in ama areremor ai bar en.
12 Iga ŋes na ti gago segi baŋ na ti wauoqnsim unum. Tamo qudei na iga misiliŋgeqnab iga kamba olo naŋgi qa pailyeqnum. Tamo qudei na iga ugeugeigeqnab iga gulbe di qoboiyeqnum.
12 Bowabow gagamin maiyow abowabow isan ahahahar, sabuw teo rarafi ana veya’amaim aki baigegewasin abitih, terabi tibia’akiri ana veya aki ewawainabi.
13 Tamo qudei na iga yomuigeqnab iga kamba olo naŋgi anjam bole minjreqnum. Iga tamo sougetejunub qaji naŋgi bulonum. Iga tamo uŋgasari kalil naŋgo ŋamgalaq di iŋgi tulaŋ jigat bulosim unum. Iga nami degsi soqnem agi bini unum.
13 Tiu’uwi kwanikwaniyi ana veya, yabow turamaim abiyafutih. Boun ana veya’amaim aki i tafaram ana hain naatu bay ana merekas na’atube amatar.
14 O ijo was, niŋgi ijo anjam endi sisiyosib jemaiŋgwajqa e deqa neŋgreŋyosai. E nuŋgo areqalo tingitetŋgwajqa deqa osim anjam endi neŋgreŋyonum. Niŋgi ijo aŋgro bole. E niŋgi tulaŋ qalaqalaiŋgeqnum.
14 Ayu iti fef i men kwa itinin biya’ohow isan akikirumamih. Baise akokok animatnuwi, anayabin kwa i ayu natunatu au yabow.
15 Nuŋgo abu qujai agi e segi. Nuŋgo abu gargekoba sai. Tamo 10,000 naŋgi na Kristus aqa kumbra niŋgi osorŋgoqnqab di uŋgum. E qujai Kristus Yesus aqa anjam bole niŋgi merŋgonam qusib are bulyeb. Dena e nuŋgo abuem.
15 Basit kwa ayub ana bonawiyenayah etei 10,000 na’atube tibi’obaiyi, baise tamatanah i men moumurih, anayabin Keriso Jesu ana baikofanamaim ayu ana kwa tamat amatar tur gewasin abai ana ait.
16 Deqa e niŋgi endegsi merŋgwai. Niŋgi ijo kumbra kalil dauryoqniy.
16 Imih abifefeyani, ayu abisa asisinaf na’atube kwani’u’uru.
17 Utru deqa e Timoti qariŋyonum a nuŋgoq bqo. E nami Tamo Koba aqa anjam Timoti minjnam a are bulyej. Deqa a ijo aŋgro bole. E a tulaŋ qalaqalaiyeqnum. A nuŋgoq bosim ijo kumbra qa niŋgi saiŋgim quqwab. Ijo kumbra agiende. E Kristus beteryesosim a dauryeqnum. Ijo kumbra di e na sawa sawa kalilq di Kristen naŋgi osornjreqnum.
17 Ana’an iti isan ayu natu au yabow kek wabin Timothy kwa isa abiyafar. Iti kek i Regah ana bowabow isan ebobosunusunub, i enan boro kwa nuhinakusib, ayu au yawas naatu au bowabow mi’itube Keriso ana yawasamaim ama abowabow boro nao kwananowar, naatu mi’itube ekaleisia sabuw efan ta ta abi’obaiyih auman boro nao kwananowar.
18 Ariya niŋgi qudei endegsib are qaleqnub, “Pol a gagoq bqasai.” Osib niŋgi diqoqnsib laqnub.
18 Kwa afa kwanotanot ayu boro men atan atinanawani kwarouw, imih kwa abai’oro’orot erara’at.
19 O was niŋgi degaib. Tamo Koba a na odbimqa e nuŋgoq urur boqujatqai. Tamo naŋgi diqoqnsib laqnub qaji naŋgo siŋgila qabe na eqnub di unqajqa bqai. E naŋgo anjam maro laŋa quqwajqa bqasai.
19 Baise ayu boro’omo anan aninanawani, Regah nakokok na’at. Imaibo boro taiyuwu anaso’ob, naatu men bai’o’orotoyah hai tur akisin, baise hai fair menane hibaib auman anaso’ob.
20 Niŋgi qalie, Qotei a gago Mandor Koba sosiq iga taqatgeqnu. A laŋa anjam maro na iga taqatgosaieqnu. A siŋgila na iga taqatgeqnu.
20 Anayabin God ana aiwob i men turawat namomon, baise ana fair auman.
21 Nuŋgo are kiyersiq unu? E nuŋgoq bosiy ŋiriŋtŋgosiy tingitŋgwai kiyo e bosiy niŋgi qalaqalaiŋgosiy lawo na gereiŋgwai kiyo? Niŋgi segi mariy.
21 Kwa a kok i boro abisa anab anan kwana’itin? Wabir anab anan ana wabir? O taiyuwu ana yara’iyu yabowamaim anan kwa isa?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.