1 Coríntios 3
Yesus Aqa Anjam Bole 2000 (BOJ) vs AAI
1 O ijo was kalil, e nuŋgo ambleq di soqnem bati deqa niŋgi Kristus aqa kumbra geregere qalieosaisoqneb. Niŋgi aŋgro mom bul soqneb. E na tamo uŋgasari Qotei aqa Mondor dauryeqnub qaji naŋgi anjam damu ti minjreqnum. Ariya niŋgi areqalo namij dauryoqneb deqa e na anjam damu ti niŋgi merŋgwa yeqnam ugeiboqnej.
1 Taitu ayu men karam boro sabuw iyab God Anunin hibai hima’am au’uwih na’atube kwa au’uwimih. Baise tafaram ana naniyanamaim au’uwi, anayabin kwa a baitumatum Keriso wanawananamaim men ra’at. Kwa a’itinin i kek sosof na’atube.
2 Niŋgi aŋgro mom bul soqneb deqa niŋgi damu uyqa keresai. Deqa e niŋgi damu anaiŋgosaioqnem. E niŋgi muŋgum anaiŋgoqnem. Agi bini niŋgi damu uyqa keresai unub.
2 Imih kwa i boro kek sosof na’atube anitomani, men bay mafur anit, anayabin kwa bay aanin isan wa’ar men hiyen, tur anababatun wa’ar men hikufot nati bay isan.
3 Niŋgi areqalo namij dauryoqnsib unub. Agi niŋgi nuŋgo Kristen was naŋgi qa are ugeiŋgeqnaqa koba na anjam na qotoqnsib laqnub. Nuŋgo kumbra di jejamu qa kumbra uge. Di mandam tamo naŋgo kumbra.
3 Kwa ama ana itinin i boro’ika tafaram ana yawasamaim kwama’am, anayabin kwa boro’ika kwama kwabibobowen, taiyuw nena kwabigamigam, imih nati ebi’obaiyit, kwa i tafaram nowan naatu tafaram ana naniyanamaim kwama’am.
4 Agi niŋgi qudei mareqnub, “E Pol dauryo qaji tamo.” Niŋgi qudei mareqnub, “E Apolos dauryo qaji tamo.” O ijo was kalil, nuŋgo kumbra di mandam tamo naŋgo kumbra.
4 Imih orot ta kuo, “Ayu i Paul abi’ufunun,” orot ta kuo, “Ayu i Apollos abi’ufunun.” Nati na’atube kwabiwa’an ana itinin kwa i tafaram ana sabuw tisisinafube kwama kwasisinaf.
5 Apolos a tamo kiyero? E Pol e segi tamo kiyero? Aqo aiyel Qotei aqa wau tamo segi. Tamo Koba a na aqo aiyel wau segi segi egej. Deqa iga aqa anjam niŋgi merŋgonam qusib Yesus qa nuŋgo areqalo siŋgilateb.
5 Men kwananot Apollos i orot na’in, naatu men kwananot Paul i orot na’in, En. Aki i God ana akir wairafi, imih kwa aibaisi kwana God kwabitumitum, nati i aki ta’ita’imon ai bowabow God biti’imaim abowabow.
6 E wauq di iŋgi yagonam Apolos a iŋgiq di ya atej. Ariya Qotei a segi na iŋgi boletej.
6 Ayu ub atanum, Apollos ufu na tafan harew rir. Baise God akisinamo iwa’an ub kuboun yen ra’at.
7 Deqa tamo iŋgi yageqnu qaji a ñam saiqoji unu. Tamo iŋgiq di ya ateqnu qaji a dego ñam saiqoji unu. Ariya Qotei iŋgi boleteqnu qaji a segi ñam koba ti unu.
7 Orot yait ub tatanum naatu orot yait harew ririr i men abisa hiwa’an matar. Baise God akisinamo ub kaif yen ra’at
8 Tamo iŋgi yageqnu qaji wo tamo iŋgiq di ya ateqnu qaji wo naŋgi aiyel ombla Qotei aqa wau ojeqnub. Mondoŋ Qotei na naŋgo wau segi segi pegiyosim awai enjrqas.
8 Orot yait ub tatanum naatu orot yait harew ririr hairi hai not i ta’imon hinot hisinaf. Imih God boro ta’ita’imon hai bowabowamaim hibowabow isan nibaiyanih.
9 Aqo aiyel Qotei ombla wau ojeqnum. Qotei aqa iŋgi wau agi niŋgi.
9 Anayabin it etei i tai’ofbonen God isan tabowabow, imih kwa dogor i God ana me naatu ana bar.
10 Qotei a e qa are boleiyosiq wau ebej deqa e tal gereiyo qaji tamo bul unum. E tal gereiyqajqa qalie bole deqa e tal aqa utru atem. E tal aqa utru atem deqa tamo qudei naŋgi olo tal ai gogeq di tal ateqnub. Deqa e naŋgi endegsi minjreqnum, “Niŋgi tal geregere atoqniy.”
10 Manaw kabeber Godane abai, bar ana wabat arouw, wowab so’obayah tewowowab na’atube. Naatu orot afa iti bar ana wabat tafanamaim hibat tewowowab. Baise orot ta’ita’imon matah toniwa’an bar hinanutitiy gewas hinawowab.
11 O ijo was niŋgi qalie, Qotei na Yesus Kristus osiq a tal ai tuma qaji bul tigeltej unu. Deqa tamo qudei na olo tal ai tuma qaji bei ataib. Yesus a segi qujai tal ai tuma qaji bole.
11 Anayabin God i bar ana wabat ta’imon maiyow Jesu Keriso akisin bai ata wabatamih rouwika.
12 Ariya tamo naŋgi tal ai gogeq di tal atqa oqnsib gol na ti silva na ti meniŋ naimyo na ti ŋamtaŋ na ti liki na ti iŋgi ñeŋgi aqa sau na ti tal ateqnub.
12 Imih orot ta ta boro gold, silver, agim biyah rurumih, ai maiyow, raiyarayar o geyagey rourihimaim boro iti wabat tafan hinawowab nayen.
13 Mondoŋ Qotei na tamo naŋgi peginjro batiamqa a ŋamyuwo bulosim tamo kalil naŋgo wau segi segi boleq atsim pegiyosim naŋgo wau bole kiyo uge kiyo di unqas.
13 Naatu orot ta ta hai bowabow etei boro nibebeyan, anayabin nati ana veya’amaim marakaw boro nakusisiar nare, naatu wairaf nato’ab ata bowabow nafufun etei hina’arat hinadew hinare. Imaibo bowabow yabin anababatun boro nirerereb.
14 Tamo qudei naŋgo wau di ŋamyuwo na yugwasai deqa naŋgi awai bole oqab.
14 Naatu bar nati wabat anababatun tafanamaim arahina’e ebatabat wowabayan boro ana baiyan nab.
15 Tamo qudei naŋgo wau di ŋamyuwo na yueleŋqas deqa naŋgo wau kalil torei loumqas. Ariya tamo naŋgi di padalqasai. Naŋgi ŋamyuwoq di padalqa jojomoqnib Qotei na naŋgi dena olo eleŋqas.
15 Baise orot yait ana bar wairaf ea’arah ana sawar etei boro na’arah ni’en, naatu orot boro nayawas, nayayawas ana itinin i wairaf wanane bihir titit na’atube.
16 Niŋgi Qotei aqa atra tal bul unub. Qotei aqa Mondor a nuŋgo ambleq di unu. Di niŋgi qaliesai kiyo?
16 Kwanaso’ob kwa biya i anababatun God ana kwafiren bar, naatu God Anunin Kakafiyin i kwa wanawanamaim ema’am.
17 Qotei aqa atra tal di agi niŋgi. Deqa tamo bei na atra tal di ugeugeiyqas di Qotei na kamba tamo di ugeugeiyqas.
17 Orot yait God ana bar egugurus, God boro ibo nagurus, anayabin God ana bar i kakafiyin naatu kwa biya i nati bar.
18 Niŋgi nuŋgo segi jejamu gisaŋyaib. Niŋgi qudei mandam qaji powo ti sosib endegsib are qaleqnub kiyo, “E powo koba ti unum”? Di sai. Niŋgi endegsib mariy, “Bole, e nanari tamo.” Degsib marib Qotei na olo powo eŋgimqa dena niŋgi powo bole oqab.
18 Men taiyuw kwanifufuwimih. Orot ta kwa wanawanamaim nanot nao ayu i not wairafu iti tafaram wanawananamaim. Kwaihamiy taiyuwin ifuwifuw, saise i ana baifufuwenamaim boro ana not narerekab.
19 Tamo naŋgi mandam tamo naŋgo powo ti unub qaji naŋgi Qotei aqa ŋamgalaq di nanari tamo unub. Agi Qotei aqa anjam bei nami endegsib neŋgreŋyeb unu, “Tamo naŋgi mandam tamo naŋgo powo ti unub qaji naŋgi kumbra uge uge yeqnub. Yeqnab Qotei a kamba naŋgi padaltnjreqnu.”
19 Anayabin tafaram ana ukwar rerekab God matanamaim i yabin en. Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube. “Sabuw not wairafih hai so’obamaim taiyuwih hai warasa hiyai buwih tere’ere.”
20 Anjam bei dego unu,
20 Naatu Buk Atamaninamaim iban eo maiye, “Regah sabuw etei hai not naatu hai so’ob wanawanan nutitiy i’itin i nikuwat.”
21 Deqa niŋgi na mandam tamo naŋgo ñam soqtoqnaib. Iŋgi iŋgi kalil di nuŋgo.
21 Isan imih sabuw abisa tisisinaf isan men kwana bora’ara’ahihimih, anayabin sawar etei kwa nowa.
22 Apolos, Pita, e Pol, mandam, ŋambile, moiyo, iŋgi iŋgi kalil bini unub qaji ti iŋgi iŋgi kalil bunuqna branteleŋqab qaji ti di nuŋgo.
22 Paul, Apollos, Peter, me tafaram, yawas, o morob, mar iti boun enan, o mar boro nanan, iti sawar tutufin etei i kwa nowa.
23 Ariya niŋgi Kristus aqa. Kristus a Qotei aqa.
23 Kwa i Keriso nowan naatu Keriso i God nowan.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.