Atos 7
Moocaani iijɨ (BMRNT) vs AAI
1 Jaanegui sacerdotemɨ aivojɨɨbo Estebaco dilluuhi: ¿Naava miyaano paryɨ jino diito onoono? nooboro.
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Jaanegui diibo iimusuuhi: Amɨɨhai agaijɨno nahabomɨ, bu amɨɨhai caanimɨhai icamo, uco muguubu. Mɨɨro Moocaani ihaivojɨma buhugaavuuhi Mootadi Abrahamvɨ Mesopotamia jiinɨjeri iicausumi Haran jiinɨjevɨ fuutɨbaacaro.
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Jaabo diiboco nuuhi: Diijiinɨjeque deevesu paryɨ diyotoma. Jaaboro difo ɨco uujoho ɨjɨɨbeguejino jiinɨjejaagovɨ, nooboro.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Jaaneguiiha Abraham fuuhi Caldea jiinɨjetɨ. Jaaboro icatuubo Haran jiinɨjevɨ jahɨ caani chuumuuhi. Jaadɨ Moocaani Abrahamco sɨvauhi jino jiinɨjevɨ jino amɨɨhai jisu mihicajevɨ.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Jaaruuboco jinejebatɨ acɨutɨɨbo jiinɨjebaco itɨhaico ificujirumañobaco. Jaaruubo diiboco acɨguuhi iguijevenebuuna diseemedi iicaqui, nooboro. Jaarunaa tusumi Abraham iseemenebama chahaunaaca
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Moocaani diiboco nuuhi: Diiyaachimɨhai sita jiinɨjehallɨvɨ icaji sitafeenevɨ. Jaamoco jɨjuvusujimo. Jaamoro imitɨno moonɨjimo cuatro cientodɨ ficabava tɨcovovɨ, nooboro.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Jaaboro bu nuubo Moocaani: Jaaru jiinɨjemɨnaaco uujoho moonɨji diitoco ɨjɨjuvusu jiinɨjeque. Jaadɨ tahɨgotɨ asaamoro uco jeecɨvejimo jimañovɨ, nooboro.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Moocaani iijɨco acɨuhi Abrahamco iimeeheque iquitɨcɨqui Moocaani unuubadɨ. Jaaneguiiha Abraham Isaaco eseemevausumi iimeeheque quitɨcɨubo juugahusetɨ mifucucɨ, safucu icanotɨ. Jaabadɨro bu Isaac moonɨuhi Jacobco eseemevausumi. Jaabadɨro Jacob moonɨuhi iseemeque Israel cuumiva motɨhaitɨ miicuumicɨdɨmo iicajimo caanimɨhaico.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Jaamo diito Jacob seeme moheedete iicamo inahabo Joseque jɨɨheveuhi. Jaamoro sitaaco naajeumo. Jaaboco Egipto jiinɨjevɨ satyuumo. Jaaruuboma Moocaani icauhi.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Jaaboro diiboco ihɨdaasutɨ ataajasuuboro sihidɨ diiboco gaajatɨ acɨuhi. Jaanoma iicaubo Egipto aivojɨɨbo diiboco sihidɨ agaijɨuboro Egipto aivojɨɨbotɨ ficuuhi, tollɨro bu iija aivojɨɨbotɨ ficuuhi icano.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Jaanobuunatɨ paryɨ ajeba icauhi Egipto jiinɨjevɨ, Canaan jiinɨjevɨ icano. Jaaneri moheedetemɨhai ɨdaasuno machutabama chahauhi.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Jaanaa Jacob guubuuhi Egiptovɨ machutaaco ucuuhunɨuno iicaunoco. Jaaboro iseemeque tahɨ galluubo moheedetemɨhai iicaumoco jillɨtɨ fuumo tahɨgo aivo itɨconɨ.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Jaanohallɨvɨ ufuumovɨ Jose inahabomɨvɨ ihɨmeque imino jafenɨuhi. Jaanotɨ jari Egipto aivojɨɨbo gaajauhi Jose yotoco.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Jaanobuunatɨ Jose caanico cuuhuvauhi paryɨ famooro iyotoma setenta y cincodɨmoma.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Jillɨtɨ Jacob icatuuhi Egipto jiinɨjevɨ jahɨgo guijeveubo. Jahɨ tollɨro moheedete paryɨ guijeveuhi.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Jaamo bacɨnoco buunatɨ asatyumoro cɨɨtuumo Siquem onoomañovɨ Abraham Hamor seemetɨ nɨhɨbamɨri anaajeucɨɨhojɨfaño.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Jaanaa Moocaani Abrahamco unuuno ifiitɨvucuudɨ Egiptovɨ Israel cuumi sihidɨro ifiivuumo guiraatucuuhi.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Jaasumi Egiptovɨ bohaivojɨɨbo icauhi Joseque agaajautɨɨbo.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Jaabo muucuumiotoco abañɨuboro ɨdaasuno moonɨuhi moheedeteque atajɨɨbaubo iseemeque ijeevesuqui bohono ifiivomo iguijevequi, nooboro.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Jaasumi Moise fiivuuhi. Jaabo Moocaanidi ovosɨɨuhi. Jaaboco caanimɨ jaahe tuumuuhi minɨhɨbacɨ, sanɨhɨba icanohachuta.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Jaasumi ejeevesuuboco Egipto aivojɨɨbo aicɨgai aatyɨmeugoro ɨɨcɨuboco fiivusuuhi iseemenebadɨ.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Jaamaño Moiseque egiptomɨnaa paryɨ agaajanoco jɨɨbuguumo. Jaamaño mityano ihiimaaboro icahicaubo.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Jaabo cuarentadɨ ficabava iicacuudɨ imogooboro fuubo iyoto israelmɨnaaco emeecɨtoobo.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Jahɨ jaabo atyɨmeuhi saafi egiptomɨnaafi Israel cuumiooboco ɨdaasuno omoonɨunoco. Jaabohallɨtɨ Moise ijaadaco ihɨcɨqui diiboco gaicaauhi.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Jaabo esamaaihicauhi: Tayoto israelmɨnaa fɨne gaajacuumo uujohofeenedɨ Moocaani diitoco ataajasujinoco, nooboro. Jaarunoco iyoto gaajacɨutɨhi.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Jaano seseevedɨ Moise atyɨmeuhi samɨsi Israel cuumiotɨsi omoonɨcasiunoco. Jaamɨsico faguubo: ¿Collɨhi jaamɨsi samɨsiro mahamocasihi musuufenɨcasi? nooboro.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Jaanegui inahaboco ahaamɨubo Moiseque ichimucaruuboro nuuhi: ¿Mɨɨjoho ɨco mohallɨvɨ aivojɨɨbotɨ, fagomɨnaafitɨ icano ficuuhi?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Nacu uco gaicaaujirahi iijɨ egipcioco agaicaauhinɨbadɨ? nooboro.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Jillɨ diiboco onoonoco uguubuuboro Moise gaauhi. Jaaboro fuubo Madia jiinɨjevɨ. Jahɨ miseecɨco gaifiimɨsico seemevaubo siicuumifeenevɨ.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Jaabovɨ cuarentadɨ ficabavabuunatɨ sɨcaihɨgovɨ Sinai gajɨ fiitɨno Moocaani toomomɨnaafi jafeveuhi cɨɨjɨgaiguiihu ɨmohogayɨhallɨdɨ jɨganofeenedɨ.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Jaanoco aatyɨmeuboro Moise jabafiituuhi. Jaaboro faño imino ihatyɨmequi ifiitɨvuubo guubuuhi Moocaani icooco:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 Uujoho Moocaani, dihedeete Abraham, Isaac, Jacob icamo uco ejeecɨvuubo onoonoco. Jaaneri Moise sihidɨ veveveve igutuuboro meecɨutɨhi.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Jaaboco Moocaani nuuhi: Ditɨhaipaajeque dujuuvo jino uujoho Moocaani iicamaño imino jiinɨje.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Uujoho atyɨmecuuhi taacuumimɨnaa ɨdaasuno Egiptovɨ iicanoco ɨdaasuno acanɨfonoco guubuucuuhi. Jaanegui niitehi diitoco taajasuqui. Jaanegui difo ɨco Egiptovɨ galluuhi, nooboro.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Moiseque diito ɨtɨhɨsuumoro: ¿Mɨɨjoho ɨco aivojɨɨbotɨ, fagomɨnaafitɨ icano mohallɨvɨ ficuuhi? unuuboco Moocaani galluuhi aivojɨɨbotɨ, taajasumɨnaafitɨ, Moocaani toomomɨnaafi ɨmohogayɨhallɨdɨ cɨɨjɨgaiguiihu jɨganoco aatyɨmeunofeenedɨ.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Jaabo Moise Egiptotɨ moheedeteque iinusuuhi sihidɨ ejeevano mityaco Egipto jiinɨjevɨ Tɨfai Muuaifeenevɨ omoonɨuboro. Tollɨro sɨcaihɨgofeenevɨ cuarentadɨ ficabava tɨcovovɨ moonɨubo.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Jaabo diiboro Moise israelmɨco nuuhi: Moocaani galluuji amɨɨhaidi iimaamɨnaafico amɨɨhai nahabomɨfeenetɨ uco iicabadɨ. Jaaboco: Jii, meneeji, nooboro.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Jaabo Moise sɨcaihɨgofeenevɨ igaiyɨɨcɨumofeeneri iicaubo. Sinai gajɨvɨ Moocaani toomomɨnaafi diiboma ihiimaaubo moheedetefeeneri iicaubo. Jaabo fiivo iimaaco mɨɨhaidi agaayɨcɨubo.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Jaaruuboco moheedete: Miyaano, nootɨmo Moocaanico imuguutɨmo. Jaamoro ijeebɨɨnofañodɨ imuguumo Egiptovɨ dojɨcuvɨro uuminoco.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Jaamoro Aaronco nuumo: Mihimeguehi mɨɨhaidi diosmɨco edeetavonoco mohɨmega isɨɨguequi. Magaajatɨhi mɨllɨhacho Moise mɨɨhaico Egipto jiinɨjetɨ ɨsɨvahinɨɨbo icahi,
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 noomoro oroco ɨɨcɨumoro niivɨgai seemenetɨ eheetavuumoro asimɨco gaisiraicɨumo ihɨjɨnɨta jeecɨvotɨ. Jaamoro diibohallɨvɨ imo imo icaumo ihuse eetavotahallɨvɨ.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Jaanoma iicaubo Moocaani diitotɨ buhɨgovɨ minifutuuhi. Jaaboro diitoco niquejeo meecɨrɨcoro jeecɨvusuubo. Jillɨ Moocaani iimaamɨnaa aamefaño noocɨnɨno:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Tollɨ icatɨno. Jillɨ Moloc onooboco dios noomoro, magaayɨcɨuhi. Tollɨro Refan onoobo meecɨrɨgaico magaayɨcɨuhi amɨɨhairyo mɨhɨjɨnɨnehejeque mejeecɨvehicauhi. Jaanoma iicaabo uujoho amɨɨhaico amɨɨhai jiinɨjetɨ sihɨ tehesino gañɨɨji Babilonia janaanɨcɨvɨ, nooboro.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Mɨɨro moheedete Egipto jiinɨjetɨ agaaumo Moocaani unuuneguiiha ijiinɨjejaagovɨ ɨmevaurumo sɨcaisituvɨro icahicaumo ɨɨgomoro. Jaamañeri Moocaani iijama iicaumo toojafaño tajɨɨba guiisiba bujeque ificuhicauja. Jaaja eetavocɨnɨuhi Moocaani Moiseque ɨɨfusuuboro: Jillɨ jei deetavo, unuubadɨ.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Jaajaco moheedete gaayɨcɨuhi. Jaamoro Josuema ufuusumi satyuumo sita jiinɨjeneque udumɨtɨɨcɨtuusumi juvivuumo. Moocaani diito ɨmegatɨ agaasuumo jiinɨjeque. Jillɨ iicaunaa David fiivuuhi.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Jaabo David Moocaani ɨmefeenevɨ imihusene icauhi. Jaabo eedeebe Jacob Moocaanico miyaavuguuhi. Jaaneguiiha David Moocaani iijaco eetavuujiruubo Moocaani toojafaño iicaqui.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Jaajaco Salomon eetavuuhi Moocaani iijaco.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Jaarunaa Moocaani caamovono iicaabo miyamɨnaa userio eetavotajafaño icatɨhi. Ihiimaamɨnaafi unuubadɨ:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Niqueje tagɨcɨnɨta jiinɨje tatyɨhai jaguisɨsuta. ¿Jineje iijaco uudi meheetaveji? noobo Moocaani. ¿Nacu comañovɨ uujoho jaguisɨji?
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 ¿Nacu uujoho tahuseri paryɨ fanoovaco eetavehinɨtɨhi? nooboro.
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Jaano icanaaca amɨɨhai aivo jihovoto, amɨɨhai Moocaanico agaajatɨmobadɨ, cuhufono aivo amɨɨhai jeebɨɨ, amɨɨhai nohojɨno, amɨɨhai aivo Moocaani Gaijaco mejenaauhicahi. Amɨɨhai caanimɨhai iicaubadɨro amɨɨhai momoonɨhicahi.
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 ¿Cojɨɨbogomɨnaafico nacu amɨɨhai edeete ɨdaasuno moonɨutɨhi? Diito gaisiraicɨuhi sɨɨcɨjetɨro diibo Iimiibo asaaujinoco ɨjɨɨbuguumoco. Jaabo jino diibo asaaboco amɨɨhai mahacɨmoro magaicaausuhi.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Amɨɨhai Moocaani toomomɨnaafeenedɨ tajɨɨbaco magaayɨcɨhinɨrumo miyaano meneehicatɨhi, nooboro.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Jillɨ diibo unuunoco uguubuumoro sihidɨ ɨsɨfiiratumoro igaiñooco ojɨsuumo Estebajaago.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Jaarunaa Estebafaño Moocaani Gaija gahafɨcɨnɨɨbo caamo niquejeque emeecɨubo Moocaani imi arɨcuco atyɨmeuhi Jesu Moocaani miyanaagueneri julleecɨnɨɨboma.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Jaaboro nuuhi: ¡Memeecɨ! Niqueje afaayacafotonoco atyɨmehi Miyamɨnaafibadɨ Ifiivuubo Moocaani miyanaagonovɨ icaaboma, nooboro.
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Jaarunaa diito inohojɨnoco cuhufono afabaacuumoro sefano coovadiivuuhi.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Jaamoro diiboco ɨtɨgabaacuumoro tuucuumitɨ buhɨgovɨ satyuumo. Jaamoro saafi sɨcafefi Saulo onooboco igaachehunoco utuumusumoro diiboco guiisibaneri aamɨumo.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Jaabo diiboco aamɨmaaca Moocaanima iimaaubo Esteba: Aivojɨɨbo Jesu, tagaijaco gaayɨcɨ, nooboro.
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Jaadɨ ememuɨɨvuuboro sefano gaihivuubo: Aivojɨɨbo, jino imitɨco diitohallɨvɨ ficuudino, nooboro guijevecuubo.
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.