Atos 21

Moocaani iijɨ (BMRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jaamo monahabomɨco mejeevesuumoro meenegari sanotɨcovoro mufuuhi Cos onoochugaivɨ. Jaano sifucutɨ Roda cuumivɨ. Jaamañotɨ Patara cuumivɨ mɨhɨfutuuhi.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Pataratɨ Fenicia cuumijaa ufuugaco mahatyɨmeugari mufuuhi.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Jaamo mafatyuumo mahatyɨmeuhi Chipre onoochugaico monaninaagonovɨ iicachugaico. Jaamo mufuuhi Siria jiinɨjevɨ Tiro cuumijaago sinehejeque ificutuugari.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Jaamo tahɨ Cristotaco mahatyɨmeuhi. Jaamoma toonovɨ mihicauhi sajaguisɨ tɨcovovɨ. Jaamo diito Pabloco jɨɨbuguuhi Moocaani Gaijari: Jerusalevɨ feejirahana, noomoro.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Jaadɨ tojaguisɨ ifinɨudɨ mufuumo famooro mogaimɨma, iseemema icano mɨɨhaico ficutuumo. Jaamo mɨhɨfutuhi tuucuumijɨnivɨ. Jaamoro jiinɨgaibaahohallɨvɨ mememuɨɨnamaaiumoro Moocaanima mihiimaauhi.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Jaamoco mifitacumoro mɨjɨcafutuhi meenegafaño. Jaanotɨ diito dojɨcuvɨro uumiumo iijanojaago.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Jaamo Tiro cuumitɨ mufuumo mɨhɨfutuuhi Tolemaida cuumivɨ. Jahɨ monahabomɨ Cristotaco midilluhi. Jaamo diitoma mihicauhi safucu tɨcovovɨ.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Jaano sifucutɨ mɨɨhai Pabloma mufuumoro Cesarea cuumivɨ, Felipe Cristo iijɨ jɨɨbogomɨnaafi iijafaño mɨjɨcafutuuhi, sahuse juugahusetɨ miimɨsiicɨ ɨdɨɨnomoobo diaconomɨobo iijafaño.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Jaabo Felipe igueenemehejedɨmo iseemema icauhi sano gaigoomɨro ataajevatɨmo. Jaafigueje Moocaani diitoco onoonoco iimaahicauhi.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Jaamo mɨɨhai toono fiiva fucuva mihicaunaaca, Moocaani iimaamɨnaafi Agabo onoobo Judea jiinɨjetɨ gaseuhi.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Jaabo mɨɨhaico emeecɨɨboro Pablo niivɨgai meeheque ɨcɨuhi. Jaaboro toomeeheri ifiico itɨhaiño, ihusene icanoco isisɨuboro nuuhi: Moocaani Gaija jillɨ neehi: Jerusalevɨ judiomɨ jimeehe abajaabo ofooboco jillɨ sisɨji. Jaamoro siicuumiotoco acɨjimo, nooboro.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Jaanoco muguubumoro Pabloco munuuhi, Jerusalevɨ ifootɨqui.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Jaarunaa Pablo iimusuuhi: ¿Collɨhi uuri mataahi, uco mɨhɨdaasuvusuqui? Jaarunoco uujoho iguitɨhi uco isisɨmoro agaicaaujinoco Aivojɨɨbo Jesu momohallɨtɨ, nooboro.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Jaanoco gaajacuruubo imuguuhi ofoonoco. Jaanegui mɨllɨ munuucuutɨhi. Jillɨro: Jɨɨ, munuuhi tahɨ Moocaani Aivojɨɨbo jeebɨɨ onoobadɨ diica, noomoro.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Jaanobuunatɨ mihimibaivumoro Jerusalevɨ mufuuhi.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Jaamoma saatoho Cesarea cuumiri iicaumo Cristota gataavuuhi. Jaamofaño bu saafi icauhi Chipre onoochugaiobo Mnason onoobo. Jaabo iijafaño mɨhɨfutuumoro gueenene mihicahicauhi sɨɨcɨjetɨro Cristoco imiyaavuguubo iicaubo iijafaño.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jaamo Jerusalevɨ mɨhɨfutuudɨ monahabomɨ imo imo mɨɨhaico gaayɨcɨuhi.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Jaano sifucutɨ mɨɨhaima Pablo fuuhi Jacooboco memeecɨtequi. Jahɨgo tollɨro icaumo famooro quillahuto.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Jaamoco Pablo idilluuboro jɨɨbuguhi, paryɨ Moocaani diibo jɨɨbogofeenedɨ judiomɨ iicatɨrumofeenevɨ omoonɨunoco.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Jaanoco uguubumoro Moocaanico imuumo. Jaamoro Pabloco nuumo: Fañɨ, imiruno aivono. Jaarunaaca ɨɨro gaajacuuhi judiomɨtɨ sihidɨ ajashutɨmo, imiyaavugucuumo famooro Moise atajɨɨbaubadɨ iicaqui ejenaauhicanoco.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Jaamoro neehicahi ɨɨjohova dɨɨbeguehicahi paryɨ judiomɨ siicuumijejaa iicamoco, Moise atajɨɨbaunoco mimiyaaveguedino. Tollɨro bu seeme meeheque miquitɨcujitɨhi, siino mojeevamaajebadɨ momoonɨcujitɨhi, ɨɨjohova neehicahi, noomoro.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 ¿Mɨllɨ jaanoco momoonɨji? Ɨɨjoho jinovɨ agasecuunoco agaajacumoro ñaaɨvejimo.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Jaanegui jillɨ moonɨ: Mɨɨhaifaño icamo igueenemehejedɨmo gaifiimɨ Moocaanico unuucuunoco omoonɨjimo.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Jaanegui diitoma ofooboro sacerdotemɨ unuubadɨ amɨɨhai ifiinoco mihimibachu. Jaaboro toonoco diitedi daadu. Jaanobuunatɨ inigaɨnoco cɨɨdasujimo. Jaanotɨ famooro gaajajimo ɨɨditɨ miyaano iicatɨnoco ihiimaahicanoco. Jillɨ ɨɨjoho imihusene Moise tajɨɨbajɨco edeetavehicanoco gaajajimo.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Jaanotɨ saatoho judiomɨ iicatɨmo imiyaaveguemedi, aameneque magalluumoro matajɨɨbahi: Ɨjɨnɨtaco ejeecɨvucuunoco meheetavucuudino. Jaabadɨro tɨɨjohoco mahaduudino, bu udusuucɨmoro amacanɨsumehejeque muduudino, bu saatohoba ataabavatɨmo jahisihijedɨ gaigoomɨma icadino icano, noomoro.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Jaanegui Pablo diito igueenemehejedɨmo iicamoco ɨɨcɨuboro satyuuhi. Jaano sifucutɨ diitoma ifiinoco iimibachumoro fuumo templojafaño ijɨɨbeguequi, ifiinoco iimibachuno imivocafutuujinoco. Jaadɨ ijeecɨvonoco ificujinoco.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Jaamo sajaguisɨco imivusutɨmaacaro judiomɨ Asia jiinɨjetɨ agaseumo atyɨmeuhi Pablo templojafa icaaboco. Jaamoro tuucuumio miyamɨnaaco añaaɨsumoro Pabloco gaayɨcɨumo.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Jaamo agaibacasimoro nuuhi: Israel miyamɨnaa, mɨɨhaico mahamusu. Jaanɨ fahɨgovadɨ feehicahi imitɨno jɨɨbogooboro israelmɨnaahallɨvɨ, bu Moise tajɨɨbajɨhallɨvɨ icano. Jaaboro jino saatoho griegomɨco jiija templojafaño sɨvaabo toojaco imɨhɨninɨqui, noomoro.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Jillɨ neehicaumo Efeso cuumioobo Trofimo onooboco Pabloma tuucuumivɨ aatyɨmeumoro: Fɨne diiboma templojafaño foobo, noomoro.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Jaanoco famooro tuucuumioto imiyaavuguumoro Pablojaa saaumo jinoomoro. Jaadɨ diiboco agaayɨcɨmoro templojatɨ sihɨgovɨ sefano satyuumo. Jaamoro goovano foboocɨumo temploja guhuganoco.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Jaamoro diiboco gaicaaujirumo. Jaarunaa jɨɨbogo gaseuhi amocasimɨnaa aivojɨɨbojaago, famooro Jerusale cuumioto añaaɨunojɨɨbogo.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Jaanegui ihaivojɨɨbo, ihamocasimɨnaama, saatoho ihaivojɨtoco icano igaiyɨɨcɨubo. Jaamo jinoomoro fuuhi imiyamɨnaa iicauhɨgo. Jaamo miyamɨnaa imiya aivojɨɨboco, bu amocasimɨnaaco icano aatyɨmeumoro Pabloco aamɨcuutɨmo.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Jaanegui imiya aivojɨɨbo ifiitɨvuuboro tajɨɨbaubo Pabloco cɨvojamɨnaafitɨ isisɨqui mihicɨri jɨgaiñohicɨri. Jaadɨ dilluubo: ¿Mɨɨjoho diibo? ¿Jinejeque moonɨɨbo? nooboro.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Jaanegui coovadiinamaaihicaumo saatoho siibadɨ onoono, bu saatoho siibadɨ onoono icano. Jaanoco imiya aivojɨɨbo guubutɨɨbo diito iimaauno toovodɨ. Jaanegui diibo galluubo esefano cɨvojano iicauhɨgo.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Jaadɨ toojafaño ɨɨfutuudɨ goovano cuuhuri, isoldaomɨ Pabloco ihiibɨmoro satyuhi miyamɨnaa diiboco agaicaaujiruneguiiha.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Jaamo sihidɨ miyamɨnaa idojɨcutɨ bucasiuhi: ¡Magaicaau! noomoro sefano.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Jaabo Pabloco toojafaño ɨjɨɨhacucuuneguiiha nuubo ihaivojɨɨboco: Imeguehi ɨɨma ihiimaanoco, nooboro.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Nacu ɨɨjoho egipciobo diicatɨhi? ¿Johono safoono aivojɨtojaago ɨsɨfiiratuuboro cuatro mildɨmo gaicaaumɨnaaco sɨcaihɨgovɨ asatyuubo diicatɨhi? nooboro.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Jaanegui Pablo nuuhi: Uujoho judiomɨnaafi Tarso cuumi, Cilicia jiinɨjeocuumi obocɨcuumiobo. Jaanegui uco musuufenɨ miyamɨnaama iimaaqui, nooboro.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Jaanegui ihaivojɨɨbo Pabloco iimaasuuhi. Jaabo cuuhutɨ ujulleeveuboro ihuseri faguubo miyamɨnaa illɨɨvequi. Jaadɨ ɨllɨɨvɨudɨ iimaaubo hebreo iijɨri:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.