Atos 19

Moocaani iijɨ (BMRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Apolo Corinto cuumivɨ iicaunaaca Pablo ifagajɨnofeenedɨ ofoocɨnɨjɨri fuubo Efesovɨ. Jahɨ atyɨmeubo fiivaamova Cristotaco.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Jaamoco dilluubo: ¿Amɨɨhai Moocaani Gaijaco magaayɨcɨuhi mimiyaavuguusumi? nooboro.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Jaanegui siino Pablo diitoco dilluuhi: ¿Coyomo nitɨco jana amɨɨhai magaayɨcɨuhi? nooboro.
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Jaanegui Pablo nuuhi: Jua miyamɨnaaco nitɨhicauhi iheedehifiico ejeevesuno jɨɨbogobadɨ iicanoco. Jaabo tollɨro bu neehicauhi tabuunatɨ asaaboco mimiyaavegueji neehicauhi Jesuditɨ.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Jaanoco uguubuumoro nitɨsuquimaaiuhi Jesucristo momofeenedɨ.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Jaadɨ Pablo ihuseque diitohallɨvɨ ificuuneri Moocaani Gaija diitohallɨvɨ niituuhi. Jaaneri diito sijɨɨjeri iimaaumo. Jaamoro Moocaani iijɨco jɨɨbeguehicaumo.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Jaamo paryɨ fahuseecɨ motɨhaitɨ miimɨsiicɨdɨmou.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Jaabo Pablo toonovɨ minɨhɨbacɨ, sanɨhɨba icanohachuta sinagogajafaño feehicauhi ñɨhicugotɨɨbo miyamɨnaaco ijɨɨbeguequi. Jaabo ihiimaaboro miyamɨnaaco miyaavugusuhicauhi Moocaani aivojɨ iijɨco.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Jaarunaa saatoho mityano ifiico eesɨcɨnɨumoro miyaavuguutɨhi. Jaamoro Jesu jɨɨbogotɨ miyamɨnaafeenevɨ imitɨno iimaahicauhi. Jaanoma iicaubo diitotɨ sihɨgovɨ fuubo. Jaaboro Cristotaco ɨɨcɨuboro satyuubo Tiraano onoobo aameneque ɨjɨɨbequehicajafaño. Jaamoma fafucuvaacɨvɨro iimaahicaubo mificabacɨ tɨcovovɨ.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Jaamaño paryɨ Asia jiinɨjeri iicaumo Moocaani iijɨco guubuuhi Jesutɨ ɨjɨɨbeguehicaunoco judiomɨ, bu judiomɨ iicatɨmeheje icano.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Jaabo Pablofeenedɨ Moocaani sihidɨ ejeevano mityaco moonɨhicauhi.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Jaamaño filluchehuno, bu gaachehuno icaruno diibo ifiivɨ ɨjɨvonehejeque asatyeneri iguihuvameheje buheehicauhi, bu iimitɨno ɨjɨmɨ diitotɨ iinehicauhi icano.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Jaarunaa saatoho judiomɨ gaifiimɨ ɨɨguefifimo: Mɨɨhai ɨjɨmɨco magañɨɨfihi, noomoro feehicauhi. Jaamoro Aivojɨɨbo Jesu momoco nɨsuumo iimitɨno ɨjɨmɨco igañɨɨqui.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Jillɨ moonɨhicaumo sahuse juugahusetɨ miimɨsiicɨ ɨdɨɨmo icamo saafi Esceva onoobo seeme. Jaabo judioobo, sacerdotemɨ aivojɨɨbou. Jaanofeene safoono ɨjɨco nuumo: Ɨco matajɨɨbahi Pablo ɨjɨɨbeguehicaabo Jesu momofeenedɨ saafiitɨ dihiinequi, noomoro.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Jaarunaa diitoco ihɨjɨ iimusuuhi: Jesuco uujoho gaajahi, tollɨro Pabloco gaajacuuhi icano. ¿Jaanotɨ nacu mɨɨjoho amɨɨhai? nooboro.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Jaasumiro ihɨjɨma iicaubo diitohallɨvɨ tɨgaifiivuuhi. Jaaboro diitoco guiinonɨubo sefano diitoco ahaamɨɨboro iijatɨ gaasuubo diitoco utujaacuuboro sɨcaimehejeque.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Jaanoco paryɨ Efeso cuumiri iicaumo judiomɨ, bu judiomɨ icatɨmo icano agaajaumoro sihidɨ iguiuhi. Jaamoro Jesu momoco sihidɨ imehicaumo.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Tollɨro bu sihidɨ imiyaavuguumeheje itɨconɨ imitɨno iicahicaunehejeque jɨɨbogomoro saahicauhi.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Jaabadɨro bu sihidɨ apichuco ihiimaahicaumo ihapichuno aameneque ɨsɨvaumoro miyamɨnaafeenevɨ jɨgasuhicauhi ijaada cincuenta mildɨno tɨcovovɨ nɨhɨbamɨ icanoco.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Jillɨ Moocaani iijɨ guiraatonoro feehicauhi imityafeenedɨ.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Jaanobuunatɨ Pablo fuuguuhi siino Macedonia, Acaya icano jiinɨjejaago. Jaamañotɨ Jerusalevɨ fatyuguubo. Jaanobuunatɨ tollɨro Roma cuumivɨ feeji, nuubo.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Jaaboro Macedoniavɨ galluubo Timoteo, Erasto icamɨsi ihamusumɨnaatɨsico. Jaanobuuna diibo Asia jiinɨjevɨ ifitafutuubo tomañovɨ gueenene icauhi.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Tusumi sihidɨ ñaaɨumo Jesu jɨɨbogotɨ.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Saafi Demetrio onoobo Jesuco iimogotɨɨboro miyamɨnaaco fajɨɨnɨubo Jesujaagodɨ iicatɨmo iicaqui. Jaabo nɨhɨbamɨri eetavehicauhi diosa Diana onoogo iija ɨjɨnɨtagayɨɨnoco. Jaaneri sahomonocoro diibobadɨ ududɨcamaaimo sihidɨ nɨhɨbamɨco gaayɨcɨhicauhi.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Jaamoco paryɨ sano iigaiyɨɨcɨuboro nuubo: Amɨɨhairyo magaajahi jidudɨcamaajehallɨvɨ sihidɨ mɨɨhai nɨhɨbamɨco magaayɨcɨhicanoco.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Jaano icanaaca amɨɨhairyo maatyɨmemere muguubuhicacuuhi diibo Pablo: Miyamɨnaa eetavomo diosmɨ icatɨmo, nooboro efeehicanoco. Jaamaño miyamɨnaaco: Miyaano, nuusuuboro feehicaabo. Jaano jiicuumivɨro icatɨno fahɨgovavɨro jino Asia jiinɨjevɨ.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Jaamaño mududɨcamaaje gañɨɨcafeteji. Jaabadɨro bu sihidɨ ejeevago diosa Diana jeecɨvo iija ibocɨma chahacuuji. Jaadɨ jillɨtɨ diigoco bocɨgucuujitɨrumo paryɨ Asia jiinɨjemɨnaa, bu paryɨ jiinɨjemɨnaa icamo ejeecɨvehicarugoco, nooboro.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Jaanoco uguubuumoro, sihidɨ sɨfiiratuuhi. Jaamoro sefano coovadiivuumo: ¡Imino diica Diana efesiomɨ aivojɨgo idiicago! noomoro.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Jaaneri faacuumiro añaaɨvumoro Gayo onoobo, Aristaco onoobo icamɨsi macedoniaotɨsi Pablo gataavomɨnaatɨsico agaayɨcɨumoro satyuumo sinehejeque ihiimaaqui iigaivojafaño.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Jaanegui Pablo diitojaa fuujirahi miyamɨnaama iimaaqui. Jaarunaa Cristota diiboco galluutɨhi.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Jaabadɨro bu saatoho Pablo nahabovamɨnaa Asia jiinɨje aivojɨto iicaumo saatohoma jɨɨbogoco galluuhi: Diitofaño feediibo, noomoro.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Jaanohachuta iigaivuumo coovadiicɨnɨhicauhi saatoho siibadɨ onoono, saatoho siibadɨ onoono icano ñaaɨcɨnɨhicaumo. Jaanoco sihidɨ samañooto gaajautɨmo jinejefiri fɨne iigaivuunoco. Jaamoro sɨcamañehejeque coovadiinamaaihicaumo.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Jaanegui diitofeeneri iicaumo Alejandro onooboco toonotɨ imino jɨɨbuguumo. Jaamoro judiomɨ diiboco chimucumoro satyuuhi miyamɨnaama diitohallɨvɨ ihiimaaqui. Jaanegui imiyamɨnaaco ihuseri faguuruubo illɨɨvequi.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Jaarunaa Ihalejandro judiomɨyoobo iicaunoco agaajacɨumoro sefatuumo janaanɨcɨvɨro famooro ocoovadiinamaaiumo, siino minoocɨ nɨhɨba oovo tɨcovoocɨvɨ: ¡Imino diica Diana efesiomɨ aivojɨgo idiicago! noomoro.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Jaamo ɨllɨɨvuudɨ tuucuumio aivojɨto nahabonɨmɨnaafi miyamɨnaaco nuuhi: Efeso miyamɨnaa, mɨɨro famooro miyamɨnaa gaajahi jiicuumivɨ sihidɨ ejeevago diosa Diana caamotɨ Mercurio onoobo iicahɨgotɨ ihɨjɨ iniituugoco. Jaago iija abajacuumi Efeso.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Jaanoco bu ¿mɨɨjoho tuunamaaijirahi? Jaanegui mɨllɨvucu. Jaamoro imino esamaaitɨmoro siibadɨ momoonɨdino.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Mɨɨro jiitɨsi gaifiimɨsico amɨɨhai mɨsɨvahi amɨɨhai diosa Dianatɨ imitɨno omoonɨmɨsiro ɨdicuno ihiimaatɨmɨsico.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Jaanotɨ Demetrio, bu diiboma ududɨcamaaihicamo icano sitahallɨvɨ ihiimaajihachiijɨ jaafa fagomɨnaama toneheje imibachujafaño toonoco iimaamo iimibachucasiqui.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Jaanotɨ sinehejeque mihigaivomoro mihiimaajihachiijɨ aivojɨto atajɨɨbanɨcɨbadɨ iminoro mihigaivomoro mihiimaa.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Jillɨ ñaaɨmoro mihicamaño jimañoo jiinɨje aivojɨɨbo mɨɨhaiditɨ imitɨno neejirahi. ¿Jaanoco mɨllɨ mɨɨhai mihiimusujirahi jino mañaaɨnotɨ? nooboro.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Jillɨ nooboro diitoco llɨɨcaruubo.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.