Atos 13
Moocaani iijɨ (BMRNT) vs AAI
1 Jaanaa Moocaani iimaamɨnaa icauhi Antioquiari iicaja Moocaani iijafaño. Jaamou diito jɨɨbogomɨnaa Bernabe, Simon Cɨvucu onoobo, Lucio cireneobo, Manae onoobo Galilea aivojɨɨbo Herode cojɨvɨ ifiivuubo, Saulo icamo.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Jaamo safucu igaivuumo Moocaanima machutɨmo iimaaqui. Jaamo machutɨmo Moocaanima ihiimaaumaaca Moocaani Gaija nuuhi: Bernabe, Saulo icamɨsico ijeevadɨ uudi mudugaacu diitɨsico toono dudɨcamaajejaa ucuuhuvaunojaago, noonoro.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Jaanegui saatoho jɨɨbogomɨnaa machutɨmo Moocaanima ihiimaaunobuunatɨ ihuseneque diitɨsihallɨvɨ ificuumoro diitɨsico galluumo.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Jaamɨsico Moocaani Gaija agallunegui Bernabe, Sauloma icamɨsi fuuhi Seleucia cuumivɨ. Jaamañotɨ muuairi fuumɨsi Chipre chugaivɨ.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Jaamɨsi Salamina cuumivɨ ɨɨfutuudɨ judiomɨ sinagogajanofaño Moocaani iijɨco jɨɨbeguehicaumɨsi. Jaamɨsima Jua Marco onoobo fuuhi diitɨsico ihamusuqui.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Jaamo tuchugairiro efeehicamo Pafo cuumivɨ ɨfutuuhi. Jahɨ atyɨmeumo judiomɨoobo BarJesu onoobo maaimoco. Jaabo bañɨhicauhi: Uujoho Moocaani iimaamɨnaafi, nooboro.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Jaamaaimo Sergio Paulo onoobo aivojɨɨbo fanoovaco gaajaabo cojɨri icahicauhi. Jaabo ihaivojɨɨbo cuuhuvauhi Bernabe, Saulo icamɨsico Moocaani iijɨco iguubuqui.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Jaarunaa tomaaimo griego iijɨri Elimas onoobo diitɨsico jenaauhicauhi ihaivojɨɨbo imiyaavugujiruneguiiha.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Jaanegui Saulo icaruubo Pablo onoobo Moocaani Gaija ijeebɨɨfaño gahafɨcɨnɨɨbo diiboco imino ɨhɨɨfɨnɨcɨuboro nuuhi:
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 ¡Bañɨfiiramɨnaafi ɨjɨ seemene idiicaabo, idiimitɨɨbo miyaano jɨɨhevemɨnaafi idiicaabo! Ɨtɨcovojɨ Moocaani jɨɨhaico, ¿collɨhi suufenɨtɨɨbo cɨryu cɨryu moonɨɨboro diicahicahi?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Jisu ɨco Moocaani use aamɨji dihaallɨɨ ɨco ijaabavequi. Jaabo nɨhɨba seseeque atyɨmetɨɨbo diicahi gueenene, nooboro.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Jaanoco ihaivojɨɨbo aatyɨmeuboro miyaavuguhi. Jaaboro Moocaani iijɨco ɨjɨɨbogonoco uguubuuboro eetyehicauhi.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Jaadɨ Pablomɨ ɨjɨcamaaimoro Pafo cuumitɨ ufuumo ɨfutuuhi Pergevɨ Panfilia jiinɨjevɨ. Jaamañovɨ Jua Marco onoobo diitɨsico ejeevesuuboro uumiuhi dojɨcuvɨro Jerusalevɨ.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Jaanobuunatɨ diitɨsi Pergetɨ fatyuuhi Antioquiavɨ Pisidia jiinɨjevɨ. Jahɨ judiomɨ jaguisɨsumi sinagogajafaño ufuumɨsiro casɨɨvutuumɨsi.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Jaadɨ Moise tajɨɨba aameneque, bu Moocaani iimaamɨnaa aameneque icano emeecɨudɨ sinagogaja aivojɨto atajɨɨbaunegui dilluumo: Fañɨ, fagojɨɨbogoma mihicahachiijɨ miyamɨnaadi jisu mihiimaa, noomoro.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Jaanegui Pablo agañiivuuboro ihuseri faguubo llɨɨvɨ iicaqui. Jaaboro nuubo: Israel miyamɨnaa muguubu; amɨɨhai tollɨro Moocaani jeecɨvomɨnaa.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Moocaanico amɨɨhai Israel cuumimɨnaa mimiyaavogoobo moheedeeteque ɨcɨuhi. Jaaboro diitotɨ ajashutɨ cuumi eetavuubo siicuumifeenevɨ Egiptori iicausumi. Jaadɨ toojiinɨjetɨ imityari diitoco iinusuubo.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Jaadɨ Moocaani miimɨsiicɨ tɨcovovɨ ficabano sɨcaihɨgo diitoco jaabɨcɨuhi.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Jaaboro sahuse juugahusetɨ miicuumiicɨ icano jiinɨje miyamɨnaaco Canaan jiinɨjevɨ ifinɨsuuboro moheedeeteque ijiinɨjeneque acɨubo.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Jaadɨ cuatro ciento cincuentadɨ ficabavabuunatɨ diitoco fagomɨnaafeenedɨ tajɨɨbahicaubo. Jaanobuunatɨ Moocaani iimaamɨnaafi Samuel iicausumi
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Moocaanico dilluumo aivojɨɨbotɨ diitoco ihacɨqui diitoco itajɨɨbahicaqui. Jaanegui Moocaani diitoco acɨuhi miimɨsiicɨ ficabanohachuta tɨcovovɨ aivojɨɨbotɨ Saul onooboco Sis onoobo achico, Benjamin cuumiooboco.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Jaadɨ Moocaani Saulco ihaivojɨtɨ gañɨɨuhi. Jaaboro aivojɨɨbotɨ Davidco ficuubo. Jaabotɨ Moocaani nuuhi: Isai achi Davidco atyɨmehi: Tajeebɨɨ onoobadɨ iicaaboco uujoho iimogobadɨ iicajiiboco, nooboro.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Jaabo David iyaachimɨhaioobou Jesu, Moocaani Israel cuumimɨnaaco itaajasuqui ificuubo diibo unuubadɨ.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jaabo Jua Jesu saautɨnaacaro jɨɨbeguehicauhi paryɨ Israel cuumimɨnaaco: Minitɨsuquimaaje amɨɨhai eedeehifiico mejeevesumoro, nooboro.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Jaabo Jua ijɨɨbogoco imivucuujino fiitɨno nuubo: Amɨɨhai uco diiborucu, noomoro mehesɨcɨnɨɨbo icatɨhi. Tabuunatɨ saajiibo tajanaanɨcɨvɨ iicaabo. Jaabovɨ ɨfototɨhi diibobadɨ sihidɨ jeevahi. Jaabou, diibo tɨhaipaaje duujeque isinaayujiruunova, nooboro.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Jaamo amɨɨhai tañahabomɨ Abraham yoto seeme mihicamo, tollɨro amɨɨhaifeene siicuumioto Moocaanico mejeecɨvomo icano. Amɨɨhaidi iicano jino taajasujɨɨbogo.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Mɨɨro Jerusaleri iicamo paryɨ ihaivojɨtoma Jesuco gaajautɨhi, Moocaani iimaamɨnaa aameque fahiijɨvaro jaguisɨsumi ɨɨfɨnɨcɨrumo gaajahicautɨmo. Jaamoro diitoro Jesuco iguijenɨguusumi toohaamefaño onoonoco miyaavusuumo.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Toonohallɨtɨ agaicaaujirunoco diibovɨ aatyɨmeutɨnegui Pilatoco dillumo diiboco igaicaauqui.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Jaamoro diibotɨ aamefaño onoobadɨ iicacuusumi ihɨmohobujetɨ iniitusuumoro cɨɨumo.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Jaaruuboco Moocaani guijevefañotɨ buheetesuuhi.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Jaabo gueenene fucuva jafevehicaubo diiboma Galilea jiinɨjetɨ Jerusale cuumivɨ ufuumovɨ. Jaamo diito jisumi diibotɨ miyamɨnaaco jɨɨbeguehicahi.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Jaamo mɨɨhai amɨɨhaico mɨjɨɨbeguehicahi iimino jɨɨbogoco Moocaani moheedeeteque unuunoco.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Mɨɨhai diito iyaachimɨhai mihicamedi diibo unuuno miyaavehi Jesuco ubuheetesuubo Salmo onoohaamefaño capitulo dos onoobadɨ: Ɨɨjoho taseemene jifucu uubadɨro idiicaabo, noonoro.
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Moocaani diiboco ifi tuucɨtɨno iicaqui ubuheetesuujinoco jillɨ nuubo. Jaabo ɨco uujoho acɨji Davidco unuunoco, nooboro.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Jaabadɨro bu Sisalmovɨ noono: Agaijɨɨbo dijeecɨvomɨnaafi ifiico deevesujitɨhi tuucɨtɨno iicaqui, noonoro.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Jaabo David isumiotoco imino moonɨubo Moocaani onoobadɨ: Jaabo iguijeveuboco iheedete cojɨvɨ cɨɨumo. Jaabo tuucɨuhi.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Jaanotɨ Moocaani ubuheetesuubo tuucɨutɨhi.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Jaanegui fañɨ, magaaja diibo Jesufeenedɨ imitɨ buusuco amɨɨhaico mɨjɨɨbogonoco.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Mɨɨro Moise tajɨɨbaco omoonɨrumo taajatɨmo iicahicamo paryɨ Jesuco imiyaavogomo diibofañodɨ taajaji.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Jaanegui imino mehesɨcɨnɨ; Moocaani iimaamɨnaa jillɨ unuuno amɨɨhaihallɨvɨ icadino:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Memeecɨ amɨɨhai dejecumɨnaa, majabafiitomoro mifinɨcɨnɨ uujoho Moocaani iicaabo amɨɨhai mihicasumi sihidɨ ejeevanoco eetaveji. Jaarunoco saatoho amɨɨhaico ɨjɨɨbogorunoco miyaano meneejitɨrahi, onoono.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Jaadɨ Pablomɨsi inahabonɨmɨnaama judiomɨ sinagogajatɨ ihiinuumoco judiomɨ iicatɨmo nuuhi: Sijaguisɨvɨ jei mɨɨhaico siino mɨjɨɨbogo, noomoro.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Jaadɨ Pablomɨsi jahisivɨ iinuucuumɨsi dojɨcutɨ fuumo sihidɨ judiomɨoto, siicuumio miyaavogomɨnaa icamo. Jaamoco diitɨsi fajɨɨnɨhicauhi: Moocaani imihiijɨguiinoro mihica, sefano noomɨsiro.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Jaadɨ sifoo jaguisɨvɨ fiitɨcuujiruno faacuumiro ufuuno Moocaani iijɨco iguubuqui.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Jaanegui judiomɨ sihidɨ miyamɨnaa ufuunoco aatyɨmeumoro diitohallɨtɨ Pabloco jɨɨheveuhi. Jaamoro Pabloco ejenaaumoro dejecuhicaumo.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Jaarunaa Pablomɨsi igototɨmɨsi nuuhi: Itɨconɨ amɨɨhai judiomɨco Moocaani iijɨco mɨjɨɨbeguejirahi. Jaarunoco magaayɨcɨtɨmoro ifinɨjitɨno ifiima mihicagotɨhi. Jaanegui amɨɨhai cojɨtɨ siicuumiotojaagovɨro mefeeji, noomɨsiro.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Jillɨ nooboro Moocaani mɨɨhaico tajɨɨbauhi:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Jaanoco siicuumioto uguubuumoro imo imo minifutuuhi. Jaamoro: Moocaani iijɨ aivo imihi, noomoro miyaavuguumo, paryɨ fiivo ifiima iicaqui ɨɨcɨcuudɨmo.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Jillɨ paryɨ toojiinɨjevɨ Moocaani iijɨ jɨɨbogocafutuuhi.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Jaarunaa judiomɨ iimaacasiuhi Moocaani iija gaigoomɨ obocɨfimoma, tuucuumio gaifiimɨ obocɨfimo icamoma. Jaamoro tɨconɨuhi Pablomɨsico ɨjɨɨhevemere ɨdaasuno omoonɨumo. Jaamoro diitɨsico toojiinɨjetɨ gañɨɨumo.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Jaanoma iicaumɨsi diitohallɨvɨ itɨhaipaaje jiinɨco tatacuumɨsi toono jɨɨbogobadɨ iicano. Jaamɨsiro Iconio cuumijaa fuumɨsi.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Jaarunaa Cristotaco ejeevesuumo imo imo icauhi Moocaani Gaija ijeebɨɨnofaño iicaumaño.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.