Marcos 4

Ghayavi Mak (BMK) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Yesu giu ivi kare meyei Galili yawawina ririvinai. Rava damsi inae ina giu ivivi yanei, numaduba irakata sasara kubina da ku waga ivo geru da kamonai imake yawawa* tepanai, ma rava yawawa* kawa ririvinai imeirini.
1 Jesus começou a ensinar outra vez à beira-mar. E uma numerosa multidão se reuniu em volta dele, de modo que entrou num barco, onde se assentou, afastando-se da praia. E todo o povo estava à beira-mar, na praia.
2 Yesu meibai ivi sisiya, bera tupana yavu igiugiunisi.
2 Assim, ensinava-lhes muitas coisas por parábolas e, durante o seu ensino, dizia:
3 Yesu meibai ikisi. Ivavo bo, “Weni kovi yanei. Koroto sago, ina dowa ina kupurai iuwata yavui, ma pesi ivo suwasuwaghisi.
3 — Escutem! Eis que o semeador saiu a semear.
4 Pesi ruwamtousi na ketaki yai iririgha, da kiu ipiti da ikam yavusi.
4 E, ao semear, uma parte caiu à beira do caminho, e vieram as aves e a comeram.
5 Pesi ruwamtousi na dowa kimakimarinai iririgha, ma nani pesisi mara sago kava igogo,
5 Outra parte caiu em solo rochoso, onde a terra era pouca, e logo nasceu, visto não ser profunda a terra.
6 bade ramramsi na itukemakema wota, maranai yabodiri iraranisi, na iberasi da isiraghe.
6 Saindo, porém, o sol, a queimou; e, porque não tinha raiz, secou-se.
7 Pesi ruwamtousi inamona tonatonasi yai iririgha, ma inamona igogo ighae da iruputanisi ma iya iti yam.
7 Outra parte caiu entre os espinhos; e os espinhos cresceram e a sufocaram, e não deu fruto.
8 Bade pesi ruwamtousi na dowa beibeinai iririgha na iru titi ma igogo bubuna ighai ma tupasi ivi yam bubuna. Ruwamtusi ivi yam na 30 ma ruwamtousi ivi yam na 60, ma ruwamtousi ivi yam na 100 kovokovoghina.”
8 Outra, enfim, caiu em boa terra e deu fruto; a semente brotou, cresceu e produziu a trinta, a sessenta e a cem por um.
9 Ma ikisi, “Mike da tinimi emakemake na avai akikimi na kovi yanei.”
9 E Jesus acrescentou:
10 Mara sago, Yesu ina touvotaghotagho* asi vi 12 ma rava ruwamtousi kava meiteni ma ivi taravirei meiba kubisi.
10 Quando Jesus ficou só, os que estavam junto dele com os doze começaram a lhe fazer perguntas a respeito das parábolas.
11 Yesu ikipotesi ma ivavo, “Tami kava avi vagheinemi da Meimeituwa ina kasibeyemi da vara kena gavugavuna koni seghani Meimeituwa ikarei da rava ina koyaghisi yawasa vounai. Touna rava wapawapa kara iyamna iya ina sakovi, meibai kava ana vivi sisiya.
11 Jesus disse a eles:
12 Nuke ana berai da tousi sisiya katakatamanisi Meimeituwa ina kikiverena* kununa kava igirumi na ina tupuwa,
12 para que, vendo, vejam e não percebam; e, ouvindo, ouçam e não entendam; para que não venham a converter-se e sejam perdoados.
13 Yesu ivi tarakasi yanesi, “Avai? Iya kota sakovi da meiba iyamna avai. Mike da weni meibina kovi pupuwei na kara iya meiyana meiba sago kona sakovi.
13 Então Jesus lhes perguntou:
14 Koroto pesi ivo suwasuwagha na touna iyai Meimeituwa varana rava ekikiveresi.
14 O semeador semeia a palavra.
15 Rava ruwamtousi na bagibagisi kama ketaki nuke. Vara ivi yanei, ma kegha da Seitan ipiti da nai varana iveitawayei.
15 Estes são os da beira do caminho, onde a palavra é semeada: quando a ouvem, logo Satanás vem e tira a palavra semeada neles.
16 Rava ruwamtousi na kama dowa kimakimarina nuke. Ere nuwa beibeisi sisiya ivi yanei.
16 E estes são os semeados em solo rochoso, os quais, ouvindo a palavra, logo a recebem com alegria.
17 Mike da ramramsi kegha, na iya ina make guri. Maranai nuwaboya bo berabero ipiti iyamna nani varana kubina, mara sago kava ina basara.
17 Mas eles não têm raiz em si mesmos, sendo de pouca duração. Quando chega a angústia ou a perseguição por causa da palavra, logo se escandalizam.
18 Rava ruwamtousi na kama dowa meni dobunai inamona tonatonasi igogo. Weni ravasi vara ivi yanei,
18 Os outros, os semeados entre os espinhos, são os que ouvem a palavra,
19 bade tousi weni yawasina ivi nuwaboyei, mane ma purapura nuwanuwasi iveiya ma nani purapurasi varana iruputanisi, ma iya iti yam.
19 mas as preocupações deste mundo, a fascinação da riqueza e outras ambições aparecem e sufocam a palavra, e ela fica infrutífera.
20 Ma dowa beibeina na kama rava iyavo vara ivi yanei ma iveiya ma ivi yam bubuna, ruwamtousi 30, ruwamtousi 60 ma ruwamtousi na 100.”
20 Os que foram semeados em boa terra são aqueles que ouvem a palavra e a recebem, frutificando a trinta, a sessenta e a cem por um.
21 Yesu ivi sisiya kurisi, “Rava tapa ipiti yei da siripu gaburinai bo vatara gaburinai ita terei, bera nuke bo? Kegha. Tapa kana makemake tepanai iterei.
21 Jesus também lhes disse:
22 Bera tupasi tere gavugavusi na nuke nana kara Meimeituwa ina kasi beyesi. Ma bera kasi gavugavusi nuke na touna ina kasi gigirisi.
22 Porque não há nada oculto, senão para ser manifesto; e nada escondido, senão para ser revelado.
23 Mike da tinimi emakemake na avai akikimi na kovi yanei.”
23 Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça.
24 Ma ivi sisiya kurisi, “Kovi yana bubuna avai kovi yanei. Kovi yana kamowa ma kona sakova bubuni ma bade nuke, ipesari sasara kona sakovi.
24 Então lhes disse:
25 Touna kubina mike da aku sisiya ko vomodiya na, Meimeituwa ina vere kirakiyemi. Ma iyavo ivivi yanei ma iya ita vomodiya na tupana ini wapai.”
25 Pois ao que tem, mais será dado; e, ao que não tem, até o que tem lhe será tirado.
26 Yesu ivavo, “Weni sisiyakutukutuna na Meimeituwa ikarei da ikimakava ina rava ina koyaghisi: Touna kama pesi egogogo, maranai koroto ina kupurai iyasiri.
26 Jesus disse ainda:
27 Didibarai na ekenakena ma marai na esupisupi, ma pesisi na nonowa egogogo, bade koroto iya ita sakovi da ikimakava egogogo.
27 Ele dorme e acorda, de noite e de dia, e a semente germina e cresce, sem que ele saiba como.
28 Touna mani tano eberaberasi na egogogo, kununa na erurutiti, muriyai na egogogo egheghae, bade ini yam sasara.
28 A terra por si mesma frutifica: primeiro aparece a planta, depois, a espiga, e, por fim, o grão cheio na espiga.
29 Maranai da vavai imagura, koroto ivi karei da ina yabai.”
29 E, quando o fruto já está maduro, logo manda cortar com a foice, porque chegou a colheita.
30 Yesu ivavo, “Vagheina ma meibina sago ana kimi ikimakava Meimeituwa ikarei da ina rava ina koyaghisi.
30 Disse mais:
31 Touna kama mastad* pesina nuke. Touna na pesi gisigisi vaghasina rava eyasiyasiri.
31 Ele é como um grão de mostarda, que, quando semeado, é a menor de todas as sementes sobre a terra;
32 Bade maranai igogo ighae na keyama gubugubusi ighe kuyowesi, ma kovokovoghina rogunai na kiu ina runuma.”
32 mas, uma vez semeada, cresce e se torna maior do que todas as hortaliças; cria ramos tão grandes, que as aves do céu podem se aninhar à sua sombra.
33 Yesu sisiyakutukutu damsi nuke meibai ivi sisiya rava kurisi, da tousi ivi yana da inunusi.
33 E com muitas parábolas semelhantes Jesus lhes expunha a palavra, conforme podiam compreendê-la.
34 Meibai kava ivivi sisiya kurisi, bade maranai ina touvotaghotagho kava meiteni, na bera tupana yavu iyamna ikiki sakovisi.
34 E sem parábolas não lhes falava; tudo, porém, explicava em particular aos seus próprios discípulos.
35 Nani maranai, kuririsi yai, Yesu ina touvotahgotagho* ivi sisiya kurisi, “Ta damana yawawa* ku nevana.”
35 Naquele dia, sendo já tarde, Jesus disse aos discípulos:
36 Touna namada waga sinenai imakemake, ma tousi muriyai igeru. Numaduba ine kuyowesi ma idamana, waga ruwamtousi meiteni.
36 E eles, despedindo a multidão, o levaram assim como estava, no barco; e outros barcos o seguiam.
37 Ma yanunu ghamanakina ivomeira, tovava waga iraraviya, ma yokowa waga iruruni da berokikina kava ita wounu.
37 Ora, levantou-se grande temporal de vento, e as ondas se arremessavam contra o barco, de modo que o mesmo já estava se enchendo de água.
38 Yesu na waga murinai ivi kunuwana ma ikenakena. Ina touvotaghotagho ikasi mataki ma ivavo, “Bada, berokikina kava da ta siraghe. Am nota nuke bo?”
38 E Jesus estava na popa, dormindo sobre o travesseiro. Os discípulos o acordaram e lhe disseram: — Mestre, o senhor não se importa que pereçamos?
39 Ivomeiri ma yanunu ikiya, “Ke tutuwa!” Ma tovava ikiya, “Kevi yasamim!” Yanunu ikovi ma beimara ikena.
39 E ele, despertando, repreendeu o vento e disse ao mar: O vento se aquietou, e tudo ficou bem calmo.
40 Touna ivi sisiya kurisi, “Avikubina ko yabumana?” Kara kava da kona tumetumeku bo?”
40 Então Jesus lhes perguntou:
41 Iyabumana sasara, ma ivi ki daguwana, “Weni na koroto iyai? Ina maragata imake, da yanunu ma tovava ikisi da ita voterei, ma ivo teketekei!”
41 E eles, possuídos de grande temor, diziam uns aos outros: — Quem é este que até o vento e o mar lhe obedecem?

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.