Marcos 12

Ghayavi Mak (BMK) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Bade Yesu meibai ivi sisiya kurisi, “Koroto wain kupurina ivouni, ma gari iyamoni. Touna wain iyamna kana vorovoro wasana iyamoni ma viyavayava numana iyamoni. Bade toukoyagha iveinisi da ina kupura ita noyei, ma inae ku dobu viruwa.
1 Depois Jesus começou a falar por meio de parábolas . Ele disse:
2 Maranai yaba kana mara isegha, kupura tuwakarena ina yaraga sago iki tawayei da kana reregha ita veiya.
2 Quando chegou o tempo da colheita, o dono enviou um empregado para receber a sua parte.
3 Ma maranai isegha na kupura toukoyaghisi ivotani, igudai ma iki tawayei imana kava ivovira.
3 Mas os lavradores agarraram o empregado, bateram nele e o mandaram de volta sem nada.
4 Kupura tuwakarena yaraga sago iki tawaye meyei, bade tepapuna iraviya ma ikayo beroi.
4 O dono mandou mais um empregado, mas eles bateram na cabeça dele e o trataram de um modo vergonhoso.
5 Ma bade ina yaraga sago ikitawaye meyei, ma ikasimunui. Ma yaraga ipesari sasara ivi kitawayanesi ma kupura toukoyaghisi bade nuke iberasi, ruwamtousi imunuwisi ma ruwamtousi ivi siraghenisi.
5 E ainda outro foi mandado para lá, mas os lavradores o mataram. E o mesmo aconteceu com muitos mais — uns foram surrados, e outros foram mortos.
6 Kupura tuwakarena iya iyai sago ita make terei da ita kitawayei, natuna sago kava nuwanuwana ivei sasarei. Vagheina ma damona, natuna iki tawayei ma ivavo bo, “Tousi natuku ina vivirei.”
6 E agora a única pessoa que o dono da plantação tinha para mandar lá era o seu querido filho. Finalmente ele o mandou, pensando assim: “O meu filho eles vão respeitar.”
7 Bade tousi ivi sisiya vivira meyesi, “Tuwakare natuna wa ipitiyai, ina budere tou veinina. Ko vomeiri ti siragheni ma kupura touta ti tuwakareyei.”
7 Mas os lavradores disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
8 Vagheina ma tuwakare natuna ivotatani ma ivi siragheni. Ma tupuwina kupurai itawanakasibuni.”
8 — Então agarraram o filho, e o mataram, e jogaram o corpo para fora da plantação.
9 Yesu ivi taraviresi ma ivavo bo, “Ami nota avai? Kupura tuwakarena avai ina berai? Ana kimi. Touna ina piti ma toukoyagha ini siraghenisi, ma ina kupura toukoyagha viruwa ku imasi ina terei.
9 Aí Jesus perguntou:
10 Sisiya kamowa bo, tami Meimeituwa ina buka kosiyavi na ikimakava evavavo,
10 Vocês não leram o que as
11 Weni berana na Bada iberai, ma touta tavi deiyei.’”
11 Isso foi feito pelo Senhor
12 Dam Jiu babadisi isakovi da Yesu ivi meiba na tousi ivivi sisiyesi ma keta inegwanegwai da ita paniya. Ma numaduba iyabumanesi kubina ivoterei ma ine kuyowei.
12 Os líderes judeus sabiam que a parábola era contra eles e quiseram prender Jesus, mas tinham medo do povo. Por isso deixaram Jesus em paz e foram embora.
13 Muriyai dam Jiu babadisi Parisi* ruwamtousi ma Herod ina dam* ruwamtousi iki tawayesi Yesu kurina da ivivi kai teini da sisiya ita vavo berowei bo kegha.
13 Depois mandaram que alguns fariseus e alguns membros do partido de Herodes fossem falar com Jesus a fim de conseguirem alguma prova contra ele.
14 Ipiti kurina ma ivavo bo, “Bada, ka sakovi da tam vara keimatana kisisiyei. Tam iya kuta veiveiya da rava gheghena bo rava kiki ma ke beraberasi da tousi na sago, ma rava asi pona iya kuta vi viyanei ma Meimeituwa ina keta keimatana ki beyebeyena bubuni. Vagheina bo kegha da touta taks ti maiya Sisa kurina? Ti maiya bo kegha?”
14 Eles chegaram e disseram: — Mestre, sabemos que o senhor é honesto e não se importa com a opinião dos outros. O senhor não julga pela aparência, mas ensina a verdade sobre a maneira de viver que Deus exige. Diga: é ou não é contra a nossa
15 Bade Yesu, asi vi kaiteina ikita bouni ma ivavo kurisi, “Avikubina ko kayokayowei da koni waroku? Dinari sago ko pitiyei ana kitai!”
15 Mas Jesus percebeu a malícia deles e respondeu:
16 Ma iveiya ipitiyei kurina ma ikisi, “Iyai gubagubana ma kana wava weni mane nai?”
16 Eles trouxeram, e ele perguntou: Eles responderam: — São do Imperador.
17 Bade Yesu ivavo bo, “Meni touna Sisa rapenai na Sisa koverei ma meni touna Meimeituwa rapenai na Meimeituwa ko verei.” Ma tousi ina sisiya ivi deiyei.
17 Então Jesus disse: E eles ficaram admirados com Jesus.
18 Sadusi asi tumetume rava siraghe yai iya ita vo meimeiri meme. Bade ruwamtousi ipiti Yesu kurina ivivi kaiteini, ivi taravirei ivavo bo,
18 Alguns saduceus , os quais afirmam que ninguém ressuscita, chegaram perto de Jesus e disseram:
19 “Bada, Mosese igiruma Meimeituwa ina vigheiyenai kubita weni nuke evavavo, mike da koroto ina siraghe ma kawana ina ne kuyowei iya itituwa, bade varesina kwapurina ina ravaghi ma ini tuwa, pipiyisi na ina tuwa sirasiraghena natunatuna.
19 — Mestre, Moisés escreveu para nós a seguinte lei : “Se um homem morrer e deixar a esposa sem filhos, o irmão dele deve casar com a viúva, para terem filhos, que serão considerados filhos do irmão que morreu.”
20 Namani tuwanateina asivi meikovi ma kumaneva ruwa. Tutuwaghina wavine iravaghi, iya itituwa ma korotona isiraghe.
20 Acontece que havia sete irmãos. O mais velho casou e morreu sem deixar filhos.
21 Bade murimurina kwapurina iravaghi, iya itituwa ma korotona isiraghe. Ma kana vi aroba nuke ma isiraghe.
21 O segundo casou com a viúva e morreu sem deixar filhos. Aconteceu a mesma coisa com o terceiro.
22 Tuwanateina meikovi ma kumaneva ruwa wavinena sago kava iravaghi, iya itituwa ma tupasiyavu isiraghe. Muriyai nani kwapurina, meiteni isiraghe.
22 Afinal, os sete irmãos casaram com a mesma mulher e morreram sem deixar filhos. Depois de todos eles, a mulher também morreu.
23 Korokoroto meikovi ma kumaneva ruwa wavinena sago kava iravaghi touna kubina rava siraghe yai ina vo meiri meme maranai, iyai kawana?”
23 Portanto, no dia da ressurreição, quando todos os mortos tornarem a viver, de qual dos sete a mulher vai ser esposa? Pois todos eles casaram com ela!
24 Yesu ikipote, “Tami Meimeituwa varana ma ina maragata iya kota sakovi, touna kubina ami nota ibero.
24 Jesus respondeu:
25 Maranai rava siraghe yai ina vo meimeiri meme, korokoroto iya ita tatavine ma weivine iya ita vivi tavinesi ma bade nuke ina make kama Meimeituwa ina aneya kunumai emakemake na nuke.
25 Pois, quando os mortos ressuscitarem, serão como os anjos do céu, e ninguém casará.
26 Ma bade Meimeituwa ikimakava rava siraghe yai ina vo meimeirinisi, kade ko siyavi bo kegha Mosese ina bukai igirumi, ikimakava ivavo keyama kiki ikarakarasina maranai? Meimeituwa ivavo bo, “Taku Abraham, Aisak ma Jeikapu asi Meimeituwa.”
26 Vocês nunca leram no
27 Touna na iya rava sirasiraghesi asi Meimeituwa ma rava yawayawasisi asi Meimeituwa. Touna ibeyeta da Abraham, Aisak ma Jeikapu isiraghe ma Meimeituwa matanai na tousi yawayawasisi. Touna kubina ami nota na ibero tawayena maranai ko vavavo da rava siraghe yai iya ina vo meimeiri!”
27 E Deus não é Deus dos mortos e sim dos vivos. Vocês estão completamente errados!
28 Bade touvibeyebeyena sago Mosese ina vigheiyenai ipiti na Yesu ma Sadusis weni nuke ivivi tupavireyana na ivi yanesi. Ma ivi yanei da Yesu ikipote bubunisi, bade ivi taravirei, “Meni vigheiyenina ighe sasara Meimeituwa ina vigheiyenai?”
28 Um mestre da Lei que estava ali ouviu a discussão. Viu que Jesus tinha dado uma boa resposta e por isso perguntou: — Qual é o mais importante de todos os mandamentos da
29 Yesu ikipote, “Vigheiyena ghe kirakinina na weni nuke: ‘Dam Israel, keviyana! Bada ita Meimeituwa na touna kava Bada.
29 Jesus respondeu:
30 Ma nuwanuwam tupana, kanumim tupana, am nota tupana ma am rewapana tupana Meimeituwa kwi nuwayuyunei.’
30 Ame o Senhor, seu Deus, com todo o coração, com toda a alma, com toda a mente e com todas as forças.”
31 Ma vigheiyena gheghena kana viruwa na weni nuke: ‘Kam gwani kevi nuwayuyunei kama tamani kinuwayuyunem na nuke.’ Weni vigheiyenasi asi viruwa na ighe sasara iya kama ruwamtousi nuke.”
31 E o segundo mais importante é este: “Ame os outros como você ama a você mesmo.” Não existe outro mandamento mais importante do que esses dois.
32 Vigheiyena touvibeyebeyenina Yesu ivavo kuriya, “Bada, kuvi sisiya bubuna! Sisiya keimatana, ita Meimeituwa na sago kava, ma iya meimeituwa sago ma touna kava.
32 Então o mestre da Lei disse a Jesus: — Muito bem, Mestre! O senhor disse a verdade. Ele é o único Deus, e não existe outro além dele.
33 Ma nuwanuwata tupana, ita nota tupana ma ita rewapana tupana Meimeituwa ti nuwayuyunei. Ma kata gwani ti nuwayuyunei kama touta mani tai nuwayuyuneta na nuke. Weni vigheiyenisi ruwa vo teketekesi na irakata kirakai iya kama ghamoghamo ta kapukapuna ma banuwara ta beraberasi Meimeituwa kurina na nuke.”
33 Devemos amar a Deus com todo o nosso coração, com toda a nossa mente e com todas as nossas forças e também devemos amar os outros como amamos a nós mesmos. Pois é melhor obedecer a estes dois mandamentos do que trazer animais para serem queimados no altar e oferecer outros sacrifícios a Deus.
34 Yesu iviyanei da ikipote bubuna sasara, touna kubina ivavo kuriya, “Tam iya kuti uwama Meimeituwa ina koyagha yawasa kuvouna.” Vagheina ma iya rava sago iti ghapa da iti taravira meyei.
34 Jesus viu que o mestre da Lei tinha respondido com sabedoria e disse: Depois disso ninguém tinha coragem de fazer mais perguntas a Jesus.
35 Yesu ivivi beyebeyena tempol garina sinenai ma ivavo bo, “Avikubina touvibeyebeyena Mosese ina vigheiyenai evavavo da Keriso na Keivavo Devida pesina?
35 Quando Jesus estava ensinando no pátio do Templo, perguntou:
36 Kanuma Vokuwayina Devida ivi beyei na weni nuke igiruma, ‘Meimeituwa ivavo, aku Bada kurina, “Kataiyaku wai ke make ma kam ghaviya ana vo nubasi ma kai gaburim wai ana teresi.’”
36 Pois Davi, inspirado pelo Espírito Santo, escreveu:
37 Nani giruminai, Devida ivavo da Keriso na ina Bada, bade ikimakava na Keriso na Devida pesina?” Ma numaduba ere nuwa beibeisi ina sisiya ivivi yanei.
37 O próprio Davi chama o Messias de Senhor. Portanto, como é que o Messias pode ser descendente de Davi? Uma grande multidão escutava com prazer o que Jesus ensinava.
38 Yesu na rava ivivi beyeyesi ma bera sago ivi beyebeyesi na weni, weni nuke ikisi “Ko kita ruvami da touvibeyebeyena Mosese ina vigheiyenai iya ini nuwa teinimi. Asi kayowana da gara gurinakisi ina kote ma ina yawayawara, ma asi kayowana rava ere vi viranisi ini kaikaiwesi vigimagimara dobusi yai.
38 Ele dizia ao povo:
39 Bade asi kayowana makemake beibeisi vi beyebeyena numanai ma debai na keikeivavo kasi wasai ina make kam marasi yai.
39 preferem os lugares de honra nas
40 Asi vi kawavenoveno na gurinakisi da rava ini gheghenisi, ma kwapukwapura ikai teinisi ma asi numa eyapiyapisi. Tousi ravasi na mara muriyai Meimeituwa ina kovogha kirakiyesi!”
40 Exploram as viúvas e roubam os seus bens; e, para disfarçarem, fazem orações compridas. Portanto, o castigo que eles vão sofrer será pior ainda!
41 Yesu Tempol kana puyo kabomina kana meimeiri nevanevanai imake ma rava ikitakitasi asi puyo ku kaboma itereterei. Rava moumourisi ipesari mane ghamanakisi itoutoura.
41 Jesus estava no pátio do Templo, sentado perto da caixa das ofertas, olhando com atenção as pessoas que punham dinheiro ali. Muitos ricos davam muito dinheiro.
42 Bade kwapura keikayokayona ipiti da ina mane gisigisina ipuyowei, kama toyatoya ruwa kava nuke.
42 Então chegou uma viúva pobre e pôs na caixa duas moedinhas de pouco valor.
43 Vagheina ma ina touvotaghotagho ighoresi ipiti kuriya ma ikisi bo, “Sisiya keimatana akikimi, weni kwapurina keikayokayona ina puyo na rava yavu asi puyo ighe kuyowesi.
43 Aí Jesus chamou os discípulos e disse:
44 Iyamna na weni, nani ravasi moumourisi asi moura nevapaina kava iverena ma asi moura na ghamanakina emakemake, bade nani wavinena ivi keikayokayo sasara ma kegha da mane tupana yavu gwabinai na iverenei, iya mane sago ita make terei da ina kam wei.”
44 Porque os outros deram do que estava sobrando. Porém ela, que é tão pobre, deu tudo o que tinha para viver.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.