Mateus 12
Blackfoot Matthew (BLA_CMS) vs AAI
1 AN NIK' Jesus Issĭk'opiiksĭstsikui itsisŭp-poka'atomĕsts napaiĕnĭnsĭmmanĭsts; ki otŭsksĭnĭmats'ax au'notsiax, ki aiin'asĭsts aumŭtŭp'otsĭmiax ki itaumŭtŭp'ioattomiax.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ki Pharisees otsĭnno'ŏssauax, anĭstsiauaie, sŭm'mĭsau kitŭsksĭnĭmatsax mat'ŏkhsiu otap'ĭstutsipuauĕsts annok' ĭssĭk'opiiksĭstsikuik.
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Ki anĭs'tsiuax kikŭttanĭstopuau'ats David otap'ĭstutsipi otau'notssi ki otopokom'ix;
3 — ausente —
4 Manĭst'sipipi Ap'ĭstotokiuă oko'ai, manĭstau'attopiau otsitau'pipi ĭstske'tani annik' kŭt'taŏkhsiik mŏks'auattosi ki otopokom'ix mŏks'auattosaxaie, ki kak'ŏkhsiu natoi'apiekuax mŏksauattosauaie?
4 — ausente —
5 Ki kikŭtanĭstopuau'ats okŏk'itsĭmani natoi'apiekuax manĭstap'otŭkkipiau ĭssĭk'opiiksĭstsikui otsitsips'taupĭsau omŭk'atoiapioyĭs kimatsikiu'ats.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Ki kitan'ĭstopuau annom' itstsiu' tuks'kŭm ki skĭt'stom omŭk'atoiapioyĭs.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Ki kitsksĭni'topi manĭstap'ipi nitak'ŏkh-sitsip kĭm'apiisĭnni, ki nimatakŏkhsitsipats ĭkit'stŭksĭnni, kĭs'taisauotui'mauopiau kŭt-tautuitiiaixk.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Nin'a okku'i itsĭn'auattomĭnaai ĭssĭk'opiiksĭstsikiii.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Ota'atsĭstapusi, otatoi'apioyimoai itsipim;
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Ki sat'sit, nĭn'au itsĭps'taupiĭnai, ki otsĭs'i ipo'kŏttsiuaie. Ki aisŭppo'ŏtsesattsiuaie, Kŭtai'ŏkhsiuats ĭssk'opiiksĭstsikuĭsts ŏk'okuttotoŏsi? Mŏks'enŭpanĭstŭssauaie.
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Ki an'ĭstsiuax, Ŭn'nats nĭn'au kitopokittappi'ĭmmoau maksinan'si tuks'kŭmi emŭk'ikĭna, ĭstsŭp'popiĭssaie atŭn'iaksĭn ĭssĭk'opiiksĭstsikui, Kŭttomai'akstaisautuyiuatsaie?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Nĭn'au kŭttomai'skĭtsimiuats emŭk'ikĭna? Ŭn'nikaie itŏkh'siu mŏk'ŏkhsapĭstutŭksi ĭssĭk'opiiksĭstsikuĭsts.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Itŭman'ĭstsiuaie nĭn'au, Sauksikĭns'tsiakit. Ki itsauksikĭns'tsiakiu; ki ikut'tutsipaie netoi'nitsiuaie otat'otsĭsi.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 I tŭmit'sŭksiau Pharisees, ki ikŏnau'kŏk-itsĭmattsiauaie manĭstaks'enitawpiauaie.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Ki Jesus otsksĭnĭssaie, itsĭstapu': ki akai'tappix ipokiuo'iauaie, ki ikŏnau'kuttutuyiuax;
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Ki sokap'anĭstsiuax mŏkstaiitsĭnnikoŏsax'aie:
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Mŏks'enŭpanĭstosi Esias otan'ipi, ki an'iu,
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Sŭm'mok, nitap'otomok, annŏk' nitse'niniwattauŏk; nitŭk'omĭmmau, nu'skĕttsipŏppi nimut'ŏkhsĭmmau: nitakitsipotoai'ĭnai nitsista'awi ki akanĭs'tsĭnmomoyiuax Gentiles okŏk'itsimani.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Mataketskau'ats mataksoksipŭppisŭm'ats; mat'akitstsipa matap'pi mŏk'okhtsĭsaie otse'poawsists moksoku'ĭsts.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Apai' otŭk'itsĭssi mataksĭnŭkiu'ats: flax setsĭs'si matakŭtsĭm'atsaie otsauomai'tŭpskĭsaie okŏk'itsimani mŏk'itsskitsstani.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Ki otsĭn'ikŏsim Gentiles ak'aumaitsĭmiau.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Tŭks'kŭm ito'tsipotoau pakhts'istŭmattseu Sauum'itsiStaaw, naps'tsiu, ki mataipuyiu'ats: ki ikut'tutuyiuaie, ki naps'tsiuă it'sŭppiu ki kŭttai'puyiuă itse'puyiu.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Ki kŏnai'tappix it'skaietŭkkiau ki aniau kŭtamiu'ats David okkiu?
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Pharisees otokh'tsĭmsau, an'iau, Am'o nĭn'au, matomaisaipiksĭstsiu'atsax Sauum'itsiStaawx, Beelzebub Sauum'itsistaawx otsĭn'aimoai, umutai'saipiksĭstopiax
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Ki Jesus isksĭnnu'yiuax otŭs'tapiax ki an'istsiuax, Nĭn'naiisĭnni ai'aketotoki ak'eitsĭnikau; ki akap'ioyis ki nap'ioyis aiaketotokiau mataksipuitsiuats:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Sauum'itsitappiuă satŭp'iksĭstussi Sauum'itsitappiuă, aiaketsĭstotosiu; ki otsĭn'naiisinni kŭttomaksipuitsiu'atsaie?
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Satŭp'iksĭstainikiau Sauum'itsiStaawx, Beelzebub nimut'satŭpiksĭstaiau, Tŭkka'ko'kosix itsatŭpiksistsiu'atsax? Ŭn'nikaie osto'auai kitak'okŏkitsĭmŭkoau.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Ki Satŭp'iksĭstainikiau Sauum'itsistaawx Ap'istotokiuă otsista'awmi nimut'satŭpiksĭstaiau Apistotokiuă otsĭn'aiisĭnni kito'taakoai'ĭni.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Mĭskŏpin'ai oko'ai Tsa'akanĭstokotsitsipim'atsaie, mŏk'itauksĭstutsĭsaie ope'kanĭstsaie, sauotŭm'ĭsksipĭstŭsaie mĭskŏpin'ai? Ki ak'otŭmoksĭstutsĭmaie oko'ai.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Annŏk' nikŭt'taispiimmokŏk, nikŏttum'a: annŏk' nikŭttaupokomoawk'iakimauŏk auanit'apiksĭstŭkkiu.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Ŭn'nikaie kitan'ĭstopuau, amian'ĭstsauumitsitappiisĭnni ki amian'istitŭpsauokŏmotse'poawsists Apĭstotokiuă akitsksĭnoaiau matap'pi; ki annŏk' akitŭpsauo'kŏmotsepuyiuŏk Atsĭm'istaaw matakitsksĭnoau'ats.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Annŏk' itŭp'sauokŏmotsepuyiuŏk Nĭn'au Okku'i ak'itsksĭnoau, ki annŏk' itŭpsauokŏmotsepuyiuŏk Atsĭm'iStaaw mat'akitsksĭnoau'ats annom' ksŏk'kum ki aie'nĭssi otsĭs'tŭpipuitappiisĭnni, mat'akitsksĭnoauats.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Ŏkhs'apĭstutos mistsĭs', mŏk'ŏkhsinasiii: ki makap'ĭstutos mĭstsĭs mŏk'okapinasi: mistsĭs' ĭsksĭno'au otsin'assĭnni.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Pitse'ksĭnaipokax! Sauum'itsitappiinoainiki Tsa'a kitakokotŭnĭstse'poattopuau'astsaii ŏkh'sĭsts? Manĭsta'kauoopi u'skĕttsipŏppi, maoi' itai'puyiu.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Ŏkhsin'auă manĭsta'kauoopi ŏkh'si u'skĕttsipŏppi sau'otsĭmĕsts ŏkh'siĭsts: Sauumitsĭn'nauă manĭsta'kauoopi maka'pi u'skĕttsipŏppi sau'otsĭmĕsts makap'ĭsts.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Ki Kitan'ĭstopuau Kŏnai'ksĭstapitse'poawsĭsts otakse'puyisau matap'pix aksenŭp'anĭstomiauĕsts Okŏk'itsĭmani istsiksĭs'tsikui:
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Kitse'poawsĭsts kitakokŏmotsitappiets'okoaiau ki kitse'poawsĭsts kitak'saietokoaiau.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Stsik ix Sĭnak'ix ki Pharisees nokŭt'anĭstsiauaie ki an'iau, Nin'a nŏk'okapipĭnan itots'tsipi ksĕsto'a.
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Ki nokŭt'anistsiuax osauum'itsitappiisĭnna ki otau'ŏkotaitappiisĭnna itok'apsatsĭmiau; ki mat'akitstsipa ak'okotawpiau. Tuks'kai ak'okotapiau Jonas prophet.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Manĭsts'itaupĭsaie Jonas mammi' o'koanniaie nioks'kai ksĭstsikuists ki nioks'kai koko'ĭsts; ŭnniak'anĭstsitaupiuaie Nĭnau Okku'i ksŏk'kum u'skĕttsipŏppi nioks'kai ksĭstsikuists ki nioks'kai koko'ĭsts.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Nineveh istsĭn'ax, akopoksipapomiauax o'tappiisĭnna istots'tsĭssi Okŏk'itsĭmani ki akitsautŭtsepuyiopiau; aisauai'tsitaiau otatsĭm'semŏssax Jonas; ki sat'sĭt, annŏk' skĭtsĭm'iuŏk Jonas annom' ĭtau'piu.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Amskap'iksŏkkui ĭstsĭn'nauake akopoksipapomiuaie o'tappiisĭnna ĭstots'tsĭssi okŏk'itsĭmani, ki akitsauotŭtsepoyiopiau: umuk'itsipi ksŏk'kui ito'to mŏkitokhtsĭssi Solomon otokŏk'sĭniaie; ki annŏk' skĭtsĭm'iuŏk Solomon annom' itau'piu.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 Sauum'itsistaaw otsai'piksĭstŭssi nĭn'au, ikĭtksŏk'kuyim itap'auauŏkau ĭssĭk'opĭssĭnni itap'satsĭm ki matokonĭm'atsaie.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Itŭmau'aniu nitak'ătsko noko'ai numut'sŭx; ki oto'si ikon'ĭm nam'itaitsiiu, namokh'ipaie, ki a'natsĭstutsipaie.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Ki itŭm'itappo ki mat'tuyiuax ikĭt'sikŭmiax sta'awx, itsĭs'tŭpokapsiax, ki itsipim'inx ki itoko'attomiax: ki otsako'itappiisĭnni eikĭs'tŭpokapiuaie ototom'itappiisĭnni. Neto'i ak'anĭstsiuaie ot'okapitappiisĭnna.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Otsa'kiaisitsĭpsattosax matap'pix, Sat'sĭt, Oksĭs'tsi, ki omu'pappiipix săuauts'im itai'puyiax, ai'puĭnŭmiau mŏk'sĭtsĭpsattŏsauaie.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Tuks'kŭm an'istsiuaie, Sat'sĭt, Kiksĭs'ta ki kumu'păppiipix sauauts'im itai'puyiau, ki ai'puĭnŭmiau kŏksiĭsĭpsaiisau.
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Ki anni'ĭsk otan'ikĭsk, an'istsiuaie, Tŭkka' niksĭs'ta? Tŭkka' numu'păppiipix?
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Ki itas'kotuyiuax otsĭs' otŭs'ksĭnĭmatsax ki an'iu Sŭm'mokau niksĭs'tsi ki numu'păppiipix!
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Annŏk' ai'aksĭstutsĭmŏknĭni Spots' im otsitsi'tani aie, osto'i numu'păppiipa, nĕskŭn', nit'akem, ki niksĭs'ta.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.