Mateus 5
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Toenzepa kehoem myani kurâ domodo Jesus eydâ atoram idâly. Arâ kurâdo tientuo myani iwy onwa âkuly, ekadyly warâ. Eynynonro modo iopaji idylymo myani.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Aituo myani kurâ domodo enomedâdyly Jesus nhaguly.|src="CN01700B.tif" size="span" loc="Matthew 5:1-2" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Mateus 5--7"
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 Aituo Jesus aguely kurâ domodoram:
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 — Tuomareim kuru mâkâ iwerâ âjityeni.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 — Tuomareim kuru mâkâ tâlâ tato modo wâgâ kulâ sawoem itânry.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 — Tuomareim kuru mâkâ Deus ize ato modo lelâ adiendyse donro.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 — Tuomareim kuru mâkâ âkelo modo ityeni.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 — Tuomareim kuru mâkâ Deus izepa ato aniempyra tâitoem Deus xurâ modo wâgâ lelâ âtynanâni,
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 — Tuomareim kuru mâkâ, tâdâtuebadyly, tâdâseguebyly warâ adain-hoem aini.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 — Tuomareim kuru mâkâ Deus ize ato ara aidylygue tânagazezeim.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 — Ynynonro mawylymogue, ynynâbaom modoram âjiewiâseoze âmaemo. Âunâguezemo. Inagazenehonzemo. Âwâgâmo kewâdylymo kulâ ise warâ. Arâ wâne ise amyguehonlymo, tuomare lelâ olâ ise âmaemo.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Tytywanzeba itaungâ, tuomare lelâ. Deus olâ eydâ tatodâ imâem âyanmo nhudulype, omazeânimo nhekanâdybybe. Deus izepaom modoram mâzenagazeolymo. Alâ mykâinane Deus xunâry egatuim modo nhenagazedylymo lâpylâ — kely Jesus.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Aituo Jesus aguely:
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 — Iajinu, iamu oday kydadakobâdo kiento nhesagonly myara ywâgâ mâuntuen-honlymo. Koendâ kehoem wâne xidadâ iwy angatay saunâtyby edyly myara ywâgâ totoenzeba aguewâtaungâ.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Lamparina kienmanâdyly watay, âdylâ iaxi kioentaymba kurâ. Kayanlâ kianlokuândyly, idânârâ âtâ odano modo nhesagon-hoem.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 Lamparina kaynâ ekanâdyby ara ise koendâ amidylymo âzeholy idânârâam, Deus mâinwândylymo warâ. Koendâ amidylymo tientuo: “Koendonroem unwânmo Deus kaynonro awyly” aguehonze — kely Jesus.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Jesus aguely:
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Kau, onro warâ tâlâ awyly ara, Moisés inweniby tâlâ lelâ lâpylâ ise; tugukewâduneba ise xypyry etaji kehoem. Iwenihobyry tokalâ letralâ tygakeduneba ise. Xirâ mawânrâ mâuntudyzemo kuru wato.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Moisés inweniby modo ewy einwântânry, kurâ domodo mârâ neinwâmpyra itoem aguenri watay âdy mâkeba ise mâkâ, Pymâ Deus nhekyly modo duay. Deus Moisésram kâzewenry inwenien-hoymby ara aini, kurâ domodo enomedâni waunlo watay, tywyneim ise mâkâ Pymâ Deus eydâ atodâ.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Warâ âyanmo auguely. Fariseu domodo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâma koendâ aini, tâkewâze kurâ. Kurâ domodo tynrentomoem kulâ olâ akaemo aidyly-ro warâ. Deusgue âwymâgumo ize mataymo, kurâ domodo ize ato ara kulâ aini modo takaze Deus ize ato aietaungâ — kely Jesus.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Jesus aguely:
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Deus enanaji, kagonro kienwiâsedyly, inakai kuru, ânguylâ kyânly aralâ lâpylâ. Awylygue kyewiâsenibe-ro watay, adaholy pymâdoram âzenagazeohoem. Âkelo xunâguenibyry tribunalram sadyly lelâ, setenta pymâ tynreim modoram âzenagazeohoem. “Tuândy kulâ âmâ” keypy watay, samely lelâ peto nhântânry onwanji.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 — ausente —
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 — ausente —
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 — Ânguylâ tribunalram adysemo watay, waunroem wao eagâ koendâ âtunâguedaungâ, agâmo tyewiâseba itoem. Arâ amipyra âmaemo-ro watay, tribunalram asemo. Târâ ise; pymâ domodo polícia domodoram igameinmo-ro warâ mâzetadâohomoem.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Dinheru mâempywadomoem juiz aguehobyry idânârâ mâempywabyra âmaemo-ro watay, igasewâbyra ise âmaemo târâpa. Arâ lâpylâ Deus agâ koendâ itaungâ koendâ mitomobe awyly umelâ. Xirâ mâuntudyzemo kuru wato — kely Jesus.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Jesus aguely:
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Urâ olâ warâ âyanmo auguely: Uguondo pekodo enupeguygueni, tynanâdyze, iwydy keba olâ waunlo, inakanhe mâkâ xunâgu tyangahu oday. Nynanâbyra wâne, arâlâ olâ âzewentâoly Deusram.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 Inwentânehoinmo Deus mâendysebamo ato kâzetaundâ. Koendâ tâise azakâlâ inumo etyly, Deus mâendysebamo ato mâempyra mitomoem. Koendonro kuru tânuembalâ Deus agâ tadawyly; idânârâ kodo peto nhântânry onwanxi adameoly mawânrâ koendâpaom kuru.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Deus xurâem inwentânehoinmo akâiedaundâ imarymogue. Koendâ tâise imarymo satâly, samely warâ, Deus izepa ato amânhepyra mitomoem. Koendonro kuru tâmaguebalâ Deus agâ tadawyly; idânârâ kodo peto nhântânry onwanxi adameoly mawânrâ koendâpaom kuru — kely Jesus.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Jesus aguely:
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Âdaituoba kulâ âwydymo kâjimowâdaundâ. Eagonro uguondo agâ ituo lelâma pekodo imoly. Pekodo imoyby agâ ohogüimby watay Deus izepa ato ara kulâ lâpylâ aidyly. Deus xurâem, waunroem eagâ ohogüimbylâ mawânkâ iso kuru — kely Jesus.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Jesus aguely:
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Âdaunloenlâ Deus ezedy âwankuem kâietaundâ. “Mâkâ kaynonro tutuze âkealâ auguely awyly” tâkezeba itaungâ. “Mâkâ kaynonro” myguelymo-ro watay, Deusranlâ amyguelymo lâpylâ, kaynâ ejidy awylygue.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 “Mâkâ onro xyganipyry âkealâ auguely awyly tutuze” tâkezeba itaungâ. Deusranlâ arâ amyguelymo. Deus mawânkâ onro anaynlâ lâpylâ. “Mâkâ Jerusalém donro âkealâ auguely awyly tutuze” tâkezeba itaungâ, Deusranlâ arâ amyguelymo, Deus Ijidadâry kelygue tâzekeim awylygue.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 “Iangatolezeze urâ, uguewâdyly kulâ-ro watay” tâkezeba itaungâ. Tokalâ kyangahudu kiampekanânehonwâbyra kurâ, kienmyguymanânehomba warâ, Deus nhygatyby awylygue.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 “Aiese urâ” myguelymo watay, aietaungâ. “Agânhepyra ise urâ” myguelymo watay, akâiedaundâ. Amyguehomobyry aralâ aitaungâ, Deus ezedy mâempâguebamolâ. Deus ezedy mâempâguelymo-ro watay, Diabulâ aienehonrim — kely Jesus.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Jesus aguely:
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Urâ olâ warâ âyanmo auguely: “Ânguylâ âdalâ âetuomo, âpeânze tâkezeba itaungâ” uguely. Mâjiwapagainhoduomo, tâpeânzeba itaungâ. MYRYK itaungâ, iladune âwapagain-homoem lâpylâ.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Âdylâ amânhetomobyry wâgâ mâzewentâolymo watay, policiaram adahoze âmaemo. Târâ “Âgamizary merâ uguondoram xudugâ” myguehonduomo, tâwâlâ âwalitoru nadâ lâpylâ.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Sodadu Roma donro âyanmo “Ysejiguy sakâ tokalâ kilômetro” keduo, azagâ kilômetro lelâ sataungâ.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Âyanmo âdylâ ekanibyryram âunduwâtaungâ. Âdylâ tiempywaguylyem ekanibyryam âunduwâtaungâ lâpylâ — kely Jesus.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 Jesus aguely:
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Urâ olâ warâ âyanmo auguely. Âwynedânrymo agâ koendâ lelâ itaungâ, ataen-homo mâinwyneguylymo agâ matomo ara. Ânguylâ inakanhe âedylymo watay, inakanhe aitobyry wâgâ Deusram ekadaungâ, eagâ koendâ lelâ itoem.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Koendonro mawânkâ Deus, tynynonro modo agâ, tynynâbanro modo agâ alelâ. Xixi tohobanâze mawânkâ koendonro modoem, inakai modoem alelâ. Kopâ tyihugueânze lâpylâ tâinwânni modoem, tâinwântânry modoem alelâ. Awylygue koendâ lelâ âmaemo ataen-homo, âduerymo alelâ agâ-ro watay, Deus kaynonro xurâem kuru mawylymolâ mâenehonlymo.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Agâmo koendonro agâ kulelâ koendâ mawylymogue, “Deus koendonro kurâem xuduze, koendonro kydawylygue” tâkewâzeba itaungâ. Âdyem itaymba awârâ. Asaemo dinheru impostu epywadobyry emakewâni modo tataen-ho modo agâ koendâ lelâmo lâpylâ. Awylygue arâ amidylymo watay, âkelo modo takaze amidylymo mâkeba.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Âpemugudomo agâ lelâ, ataen-homo agâ lelâ warâ mâsedaengulymo, âunâgumo warâ lâpylâ watay, âkelo modo takaze amidylymo mâkeba. Deus eynynâbaom modo mawânkâ tataen-ho modo agâ koendâ lelâ lâpylâ.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Koendâ lelâ idânârâ kurâ domodo agâ itaungâ, Kunwym kaynonro ara, mâkâ idânârâ koendâ eni ara — kely Jesus.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.