Mateus 13
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Ilâ iguandyly umelâ Jesus âtâ odayba egasely. Paru Galiléia emelaji idâly. Târâ ekadyly, kurâ domodo enomedâze.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Toenzepa kurâ domodo eydâ awyly tânâmize kehoem. Awylygue pepi imeimbyry târâ ekâjiby odaxi idyly, târâ enday kurâ domodo tienomedâdoem. Kurâ domodo tâpagune lelâ paru emelay, Jesus xunâry idase.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Unâ ani nhegatuly, kurâ domodo tienomedâdoem. Aguely:
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Nhamuinday, tâlâ myani ânwa oze ihugueim. Mârâ myani konopio modoram tadaguoze.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 Tâlâ pylâ myani toenzepa tuhube atoram ihugueim, onro tâsanigueba atoram. Inepa kehoem myani târâ iazely wâne, tydâetâgueba olâ mârâ ago idyly.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Xixi myani nady tyaduânse, iwindy ago ondaxi nâtâba awylygue.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 Tâlâ myani tyguyreimpe atoram ihugueim. Tyguyreim modo, trigu modo warâ âzekiba ago idyly myani. Tyguyreim olâ ago ini kuru, trigu takaze kehoem. Aituo kopâ ihugueyby nikuiba. Mârâ duay tawylygue trigu newiseba.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Tâlâ myani onro iwâkuru onwa ihugueim. Awylygue koendâ kehoem ago itaynly. Toenzepa myani mârâ nady modo ewitunu. Koendâ kehoem myani ekaunâdyly ewy modo wâgâ cem, sessenta, trinta alelâ kehoem — kely.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Warâ Jesus nhegatuly eyanmo.
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Aituo xina Jesus eynynonro modo kuru nhapâiguely:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Aituo Jesus in-hoguly:
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 Imâem ywâgâ mâuntudyze âmaemo watay, Deuslâ ise mâuntuhomoem aieni. Ânguy ywâgâ tiuntudyzeba watay olâ, âdiempa ywâgâ tiuntuyby enanânehonze, utuba ise warâ.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 Awylygue, kurâ domodo kâenomedâday, unâ kâengatuly, tahule kâenomedâdomo nutuba itomoem. Agânhekyly tâensemolâ wâne, nutubamo olâ, nepyramo-ro waunlo ara kulelâ. Auguely tydasemolâ wâne, âdakeze auguely nutubamo olâ ise, nidapyra waunlo ara lelâmo.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Deus aguehobyry Isaías inweniby ara aidyly iwerâ:
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Auguely mâindadyseba, yeinwândyseba warâ âmaemo.
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 Jesus xinaram agueondyly:
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Saguho Deus eynynâ aguewâni modo, kurâdo Deus eynynonro modo warâ toenzepa mâenkylymo tiendyse tâisemo myakâwândy, nhetomoem anipyra olâ myakâwândy. Mâindakylymo tindadyse tâisemo myakâwândy, nidapyramo olâ myakâwândy. Xirâ mawânrâ mâuntudyzemo kuru wato — kely.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 Aituo Jesus aguely:
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Mârâ nady ewy ânwa oze tamuinze etâdyby tadaguoze. Aituo âdy niazepa myani târâ samuin-hobyrydâ. Tâlâ lâpylâ arâ Deus itaumbyry idataynrim modo. Tydasemo wâne. Inepa olâ Satanás idânârâ indatybymo nhangahumo odayba nhetyly. Aituo pylâ Deus neinwâmpyra awylymo-ro warâ.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 — ausente —
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 — ausente —
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 — Mârâ nady ewy tyguyreim duaxi ihuguewâdyby; ago tâise wâne, newiseba olâ, tuahuze mârâ tyguyreim awylygue. Tâlâ lâpylâ arâ Deus itaumbyry idataynrim modo, Deus tâinwânse wâne. Xirâ onro anaym adienkyly modo wâgâ kulâ olâ âseguâdâdylymo. Toenzepa âdype tâidyly kulâ, toenzepa tydinherugadyly kulâ warâ olâ ize atomo. Awylygue Deus nhenanânehonlymo. Deus itaumbyry nidapyra, iwâgâ nâpaunzebyra warâ idylymo. Deus wâgâ ânguy agâ aguepa idylymo.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 — Mârâ nady ewy onro iwâkuru onwa ihuguewâdyby olâ koendâ iazely, ago idyly warâ. Toenzepa ewisely. Tâlâ myani ewy wâgâ cem lelâ ewily xuduim, sessenta lelâ ewily xuduim, trinta lelâ ewily xuduim warâ. Tâlâ lâpylâ arâ Deus itaumbyry idataynrim modo tindakylymo lelâ nheinwânkylymo. Deus lelâ nheinwânkylymo. Ize ato lelâ anhekylymo. Iwâgâ aguelymo toenzepa kurâ domodo nheinwântoem warâ — kely Jesus.
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Ilâpygueduo, Jesus âkelo unâ nhegatuondyly tienomedâdomoem. Aguely:
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Nhamuimbygueduo myani, kopae xykylymo ume, iduery ipi ezaji idâly. Trigu ewy samuin-hobyrydâ myani joiu keho ewy nhamuinly. Samuinrimbyryem myani idâly.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Aituo myani trigu ewy, joiu ewy warâ samuimby iazewâdyly, ago itaynly, âzekiba kehoem ewisewâdyly warâ. Aituo myani sodo agâ tâwanuneim modo mârâ joiu, trigu-empa awyly nhedylymo.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Aituo myani âpa ezary sodoram idâlymo. Aguelymo eyam: “Trigu ewy kulelâma keankâ mamuinly târâ âpa ezay; toenzepa olâ joiu, trigu duakâ. Ânguyka keankâ joiu ewy mârâ ezaxi samuinrim?” kelymo.
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 — Aituo âpa ezary sodo in-hoguly: “Uduery keanra keankâ samuinrim” kely.
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 — Warâ olâ âpa ezary sodo aguely eyanmo: “Alâ nidâ. Joiu monhokelymo-ro watay, trigu nhonkeze lâpylâ mataunaze.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Tâwâlâ trigu, joiu alelâ âzekiba ago nidâ. ‘Ekaunâdo odaji ituo joiu ise waunroem kuru monhokelymo, mâintugâjilymo, iaduhoem, peto onwanji manmelymo warâ. Ilâpygueduo ise trigu mâenkaunâdylymo. Kâenkanâdo odaxi mâenkanâdylymo-ro warâ’ keze urâ ekaunâni modoram” kely myani sodo — kely Jesus.
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Jesus âkelo unâ nhegatuondyly eyanmo tienomedâdomoem. Aguely:
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Tâtâduo olâ tyazeze, eagonro modo etâdaymby modo takaze kehoem ago tâise, imâsedo modoem kehoem tywatazeze warâ. Awylygue tawâguneim modo iwatary wâgâ tâty anhetoem nhuduly — kely Jesus.
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Jesus âkelo unâ nhegatuondyly, tienomedâdomoem. Aguely:
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Unâem lelâ ani Jesus kurâ domodo nhenomedâdyly.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Warâ myakâwândy Deus itaumbyry egatuimbyry Asafe inwenily:
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Agueypyem Jesus kurâ domodo nhodokely. Xina agâ âtânra idâly. Saintybyem iopaji xina idâly, sapâigueze:
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Aituo xinaram aguely:
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Trigu ewy, joiu ewy alelâ âpa ezay etâdyby ara mawânkâ kurâ domodo tarâ onro anaym awyly, ynynonro modo, ynynâbaom modo alelâ. Ynynonro modo, Deusgue tywymâgueim, trigu ewy aramo. Satanás eynynonro modo pylâ joiu emyenro-ro warâ.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 — ausente —
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 — ausente —
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Pymâem kuru wituo, iemary modo igonose urâ târâ kaynâpa, kurâdo inakanhe aityby modo, idânârâ kurâdo inakanhe kulâ aitoem aienibyry modo warâ idâtyguyze. Mâkâ modo duaypa ynynonro modo iese iemary modo.
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 Peto nhântânry onwanji ise inakai modo nhamelymo. Târâ ise eogunrunumo, tyery nhagulymo warâ tâpyneândylymogue.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Awârâ ume ise ânguy Deus eynynonro kuru awyly edyly. Xixi wâne eunu duaypa idyly myara ise Deus eynynonro modo, tynakaiguneim modo duaypa idylymo. Pabai Deus pymâem atodâ ise ejikumo. Xirâ koendâ mâuntudyze mataymo, koendâ idataungâ — kely Jesus.
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 Aituo Jesus aguely:
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 Jesus aguely:
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 “Xirâ pérola toenzepa tâwâenseim, tâwâenseim lelâlâ, sanâkâ” kehonly myani. Aituo idânârâ tâlâ tato modo vende nhedyly. Ebyry tienmakeybygue mârâ pérola tâwâenseim lelâlâ nhanâdyly — kely Jesus.
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 Jesus aguely:
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Âedâ kanrague xumyduo myani paru emelaji nhuxidylymo. Sagunu wâgâ ekadybyem, kanra iduakelymo. Cestu modo odaxi tâseim nhedylymo. Tâsenry nhamelymo lelâ warâ.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Arâ lâpylâ ise xypyry ume kurâ domodo âjiduakeoly. Anju domodo âese; kurâ domodo iduakeze. Kurâ inakai modo etyzemo Deus eynynonro modo duaypa.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Deus eynynâbaom modo tâdâsenagazedo peto nhântânry onwanxi adameozemo. Târâ ise eogunrumo, tyery nhagulymo warâ, tâsenagazedylymogue — kely Jesus.
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Jesusram xina adapâigueoly:
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Aituo Jesus aguely:
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Unâ tiengatubygueduo ani Jesus târâpa âxiguely.
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 Xidadâ Nazaréram odopâdyly, tânamadobyryanlâ. Târâ tâdâtâdyguyhodâ kurâ domodo nhenomedâdyly. Aguely idanipyry modo toenzepa âsewânilymo nhenomedâdo wâgâ. Aituo âjigue aguelymo:
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Segue âdydo imeom xygani Maria agâ imery kulâ mawânkâ; Tiago, José, Simão, Judas warâ iwaigoru kulâ awâkâ.
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Eaundudo tarâ kuduaylâ inanry kyjidadârydâlâ. Kiuntuba olâ kurâ âdykâ awâkâ awârâ nhutuhobyry awyly — kelymo.
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Jesus iamugâry enipyry tawylymogue, Deus Ingonotyby mâkâ awyly neinwâmpyra awylymo. Aguely tindadyseba awylymo warâ. Warâ olâ Jesus eyanmo aguely:
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Neinwâmpyra tawylymogue tonlo modo Jesusram nâtâba awylymo. Aituo myani âdiempa kulâ adyesenry modo târâ anhedyly.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.