Lucas 7
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Akaemo kurâdo agâ agueypyem Jesus idâly xidadâ Cafarnaumram.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Tâlâ myani mârâ xidadâdâ sodadu Roma donro iwymâry. Tâlâ lâpylâ myani eagâ tâwaneim mâkâ ize ato kuru. Toenzepa myani mâkâ tâwaneim ewânu iguezeseaji kehoem.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Aituo myani sodadu iwymâry “Jesus kurâdo kua nhedyly” kely indadyly. Awârâ tindatuo myani judeu domodo iwymâry ewy ingâsedyly. Eyanmo aguely:
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Aituo idâlymo Jesus agâ agueze. Eagâ toxioduomo, aguelymo mâkâ sodadu iwymâry aguehobyry. Myarâ idâhoem nhekazezedylymo. Aguelymo:
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Roma donro wâne mâkâ, kurâ judeu domodo izetonro olâ mâkâ. Mâkâlâ keankâ âtâ itânehonrim, xina Deus wâgâ agueze âtâdyguyho — kelymo Jesusram.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Aituo Jesus eagâmo idâly. Âtânra saindylymo ume, sodadu iwymâry tataen-ho modo ewy Jesusram agueze ingonodyly.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Toenzepa ton-honreim âmâ, agâ tunâgueim mâkeba tâise urâ. Ton-honreim âmâ. Iwague endaylâ yagâ tâwaneim kua itoem amyguely watay, kua ise lelâ merâ.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Ywymâry modo aguely tâinwânse urâ. Tyzodadugue lâpylâ urâ yeinwânni modogue warâ. Kâingonotuo, tâtâze lelâ. Eagonro kâingâseduo, tâese lelâ warâ. Yagâ tâwaneinram ‘Xirâ aiekâ’ ugueduo, inepa kehoem adyese lelâ warâ” keanry xina iwymâry — kelymo ingonotaymby modo.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Awârâ tindatuo myani Jesus toenzepa kehoem âsewânily, mâkâ sodadu domodo iwymâry toenzepa tâinwândyly tiuntuduo. MYK idyly. Aguely mâkâ kurâdo tyampygueni modoram:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Sodadu iwymâry eataen-ho modo odopâdyly etyram. Saintybyem mâkâ tâwâneimbyry kua itybyem nhedylymo.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Mâkâ uguondo kua ienipyryem ine nipyralâ, Jesus idâly xidadâ Naimram. Eynynonro modo, toenzepa kurâ domodo warâ idâlymo eagâ.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Xidadâ odaxi tâdâwânto iwaguepa ataymo, Jesus âguedy epyâdoram sani modo nhodylymo. Pypâ imery tokaleom myani mâkâ âguedy. Toenzepa myani kurâdo mârâ xidadâ odano modo igueypy nhapygue idâlymo.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Isebyry tientuo toenzepa myani Jesus intyendyly. Aituo aguely:
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Agueypyem myani iwaguepa saindyly. Mâkâ igueypy sawo MÂʼ nhedyly, sani modo epagudoem. Aituo myani epagudylymo. Epaguduomo, Jesus aguely igueypyram:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Jesus aguely umelâ kehoem mâkâ salokuzenomo kurâem itondyly. Tawo wâgâpa saudyly, âjitainly alelâ. Jesus aguely isenra:
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Salokuzenomo igueypy, kurâem itondyly tientuo toenzepa kehoem idânârâ âseanedylymo. Deusram aguelymo myani:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Idânârâ Judéia eynynâ, tâinkâ iwaguepaom modo eynynâ warâ indataynlymo Jesus Naim donro salokuzenomo igueypy kurâem nhetondobyry.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 João Batista Jesus aitobyry egary indadyly. Eynynonro modo eyam egatuim.
18 — ausente —
19 Aitobyry egary tindatuo myani azagâ tynynonro modo ewy ingâsedyly. Eyanmo aguely:
19 — ausente —
20 Aituo Jesusram idâlymo. Saintybyem, aguelymo:
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Saintaymo toenzepa myani Jesus kurâdo tâwânuneim modo kua nhedyly. Kurâdo inakanhe ieni kadopâ nhâkywâdyly. Epy modo nhetoem kua nhedyly lâpylâ warâ.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Aituo Jesus aguely mâkâ azagâ João ingonotybyram:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Tuomareim ise yeinwândyly imodânry modo!” nygue Jesus. Myguelymo ise Joãoram — kely Jesus.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Aituo João eynynonro modo odopâdylymo. Idâpygueduomo Jesus aguely João wâgâ kurâ domodoram:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Medâmolâ ety iwogonro iwâkuru keba awyly. Âdypeom xidadâ odano, âtâ imâsedo iwâkurugue tâtyreim warâ mawânkâ âtâ tâjiwogonro tâwâenseim ieni. Âdypeom mâkeba mâkâ.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 — Âdaunlo kuruka mâkâ, âmaemoem? Deus itaumbyry egatuim? Mâkâlâ mâkâ Deus itaumbyry egaturinlâ. Warâ olâ auguely âyanmo. Deus itaumbyry egatuim âdaunlo kulâ mâkeba mâkâ. Idânârâ Deus itaumbyry egatuwâni modo takaze tynreim mâkâ.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Warâ iwenibyem awyly Deus itaumbyry awo wâgâ: “Anra ytaumbyry egatuim. Waunroenlâ ise merâ kâingonodyly, kurâ domodo nhonse Messias saintodâ” kewândymy Deus. Kurâ domodo yaintodâ nhoniem kehobyry mâkâ João — kely Jesus.
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Jesus aguely eyanmo:
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Pymâ domodo mâkeba myani João aguely ehogueni, âdaunlo kurâdo kulâ, Roma iwymâryem impostu emakewâni modo kulâ warâ. Awârâ tindatuo, toenzepa kurâdo mâkâ xunâry ize idyly. Deus ize ato araba aitybyem tawyly tutuzemo tawylygue. Deus tâinwânseim awyly tutuzemo. Aituo Joãoram batiza âieholymo, Deus eynynonroem tawyly tienehon-homoem.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Judeu domodo iwymârydo olâ myani, João aguely tindadysebamo, fariseu domodo, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ. Awylygue myani Deusram nâzemakeoba awylymo, Joãoram batiza nâiehoba awylymo warâ.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Jesus kurâdo târâ âtâdyguybyram aguely:
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Iamimeom tagonrodo taseray âzenanâdogue tâzenanâdyzebaom ara kulâ âmaemo. Tataen-hodo tugoru indyduomo, tâidysebamo. Tataen-hodo itynru ume, tytyrembamo.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Âdiempa kulâ João Batista âwinduadyly, vinhu nenypa. Warâ awylygue, “Kadopâbeom awâkâ” myguelymo.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby kâwinduadylygue, kadakuilygue warâ, “Idolai awâkâ. Nhuduypymo tâinze, tânyze alelâ. Impostu epywado emakewâni modo, kurâdo inakai modo eataen-ho warâ awâkâ” myguelymo.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Aguitobyry wâgâlâ Deus xurâem, Deus xurâempa warâ kydâzeholy — kely Jesus.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Tâlâ myani uguondo Simão keho. Fariseu myani mâkâ. Jesus ingâsedyly myani tâtyram âwinduase idâhoem. Jesus idâly. Egawântybyem ekadyly tâwinduatoem.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Tâlâ myani târâ xidadâ oday pekodo inakanhe kehoem aityby. Jesus olâ inakanhe aitobyry modo xygakeimbyryem. Inakanhe adâitobyry modo Jesus nhygakehobyry wâgâ myani mâkâ pekodo eagâ tuomare tawyly tienehondyze awyly. “Kopae fariseu Simão etydâ ise Jesus âwinduadyly” kely tydase myani. Aituo Jesus âwinduatoram idâly. Uriza etary tâwâenseim alabastrogue xygatyby myani tagâ nhakyly urizague tase.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Egawândyly. Jesus eydâ atoram iwaguepa kehoem idâly. LÂPU idyly. Eogumadyly. Aituo Jesus ihuru inkuily tânugurugue. Tyangahuduguelâ Jesus ihuru in-huguoguely. Ihuru nhonugudyly. Ihuru onwa uriza nhapâdyly.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Pekodo aidyly tientuo myani Simão aguely tyangahu oday:
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Simão xunâry tutuze olâ myani Jesus. Aituo eyam aguely:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Aituo Jesus aguely:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Akaemo azakâlâ olâ myani, tienkadyby ebyry nudupamo, âdy peba tawylymogue. Aituo dinheru xuduimpyry aguely azakâlâam: “Âdainkâba. Enanânehonze lelâ urâ awârâ” kely azakâlâam. Aituo, mâkâ azakâlâ tâpywabyra ato nhenanânehonly — kely Jesus.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Aituo Simão in-hoguly:
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Jesus MYK idyly pekodoam. Simãoram agueondyly:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Yaimpygueduo, wonugubyra enra âmâ. Merâma uhuru ionuguzezelâ.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Âdiempalâ azeiti yangahu onwa mânhepyra enra âmâ. Merâma uriza tâwâenseingue kehoem uhuru niârânzeântai.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Warâ âyam auguely, Simão. Toenzepa yagâ tuomaru nhenehonly merâ pekodo, idânârâ inakanhe aitobyry modo kâyngakeduo. Imâem inakanhe aitobyry kâyngakewâdyby modo, imâem lâpylâ aidylymo urâem ywynedâ tawyly tienehon-homoem. Imâemba kulâ inakanhe aitobyry kâyngakewâdyby modo olâ imâemba kulâ urâem aidylymo — kely.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Ilâpyryem myani Jesus aguely pekodoram:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Târâ eagâ âwinduataynrim modo aguelymo:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Jesus olâ pekodoram aguely:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.