Lucas 5

Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Paru Galiléia emelay sagunu wâgâ Jesus eagâmo awyly. Tokonoze kehoem myani kurâ domodo, Deus xunârybyry nhegatuly idase awylymo.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Aituo azagâ pepi sagunu wâgâ TUXUK TUXUK ietyby nhedyly. Sodo modo myani iodaypa itybyem, âedâ kanra awâto igokeze aidylymo.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Mârâ tokalâ pepi sodo myani Simão Pedro. Aituo Jesus pepi odaji âxiedybyem sodoram aguely:
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Enomedâdylymo ewanikeimbyryem Simão Pedroam aguely:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Aituo Simão Pedro aguely:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Aituo âedâ nhameondylymo paikaji. Ilâenma toenzepa kehoem kanra nhawâdylymo-ro, âedâ adauguezeseaji kehoem.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Aituo Simão Pedro eagonro pepi odano modo tâmaryguelâ tâmawyadâze âetomoem ingâsedyly. Myarâ saintybyem, azakâlâ kehoem kanrague pepi xumywâdyly, xytyzeaji kehoem kanrague tumykugue.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Kanra peba atobyrydâ toenzepa sawâtyby tientuomo, myani Simão Pedro Jesus enado âzeguhoam itybyem, aguely:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Mâkâlâ, eataen-ho modo warâ âsewânilymo, toenzepa kehoem kanra tianwâtuomo.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Zebedeu imeombyry, Tiago, João warâ toenzepa kehoem âsewânilymo lâpylâ, Simão Pedro eagonrodo. Aituo Jesus aguely Simão Pedroam:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Agueduo, pepi modo nhuxidylymo sagunu onwa, târâlâ âxiân-hoem. Idânârâ timobygueduo myani Jesus agâ idâlymo, âsenomedâze.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Jesus myani uguondo tâjimituguelygue tâwâneim ety anaym. Toenzepa myani uguondo âjimituguely. Jesus nhedyly. Aituo eyam idâly. Jesus enado âzeguhoam idyly, tâmydy onro onwa nhedyly, Jesus tynrense tawyly tienehon-hoem. Aituo Jesusram aguely:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Jesus tâmarygue MÂʼ nhedyly. Eyam aguely:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Eyam aguely:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Tâinkâ lelâba Jesus egary âjidaholy. Aituo myani kurâ domodo aguely idase idâlymo. Tâwânuneim modo idâly kua tyetoem.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Aunlolâ myani Jesus idâly âji âdy peba ato modoram, Deus agâ agueze.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Jesus Deus wâgâ nhenomedâdyly myani. Eydâ iwaguepa ekadybyem fariseu domodo ewy, Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo warâ. Jerusalémdâpa âewylymo; idânârâ xidadâ Galiléia eynynâba, Judéia eynynâba lâpylâ warâ âetaynlymo. Kywymâry Deus eon-honrugue Jesus kurâ domodo kua nhetaynly.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Aituo myani uguondo modo adakobâdânry nhadylymo kama emyenro xygatyby wâgâ, Jesus kua nhetoem. Âtâ odaji tienkaunâdyzemo wâne, Jesusram tiantomoem.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Toenzepa kurâdo awylygue olâ âdara nâwâmpyra awylymo mâkâ agâ. Aituo pyanta oze tâgawâmpyra tâituomo, âkulymo âtâ nhangataji tâdâkuho wâgâ mâkâ uguondo agâ. Tarâ tyntâguyândo in-hoguylymo. Mârâ adientybymo oze tâwâneim nhytâguyândylymo kurâdo tonlo modo duakâ kehoem Jesus enadoram.|src="CN01686B.tif" size="span" loc="Luke 5:17-26" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Lucas 5.17-19"
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Aidylymo tientuo myani Jesus tyangahu oday aguely:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Moisés inweniby wâgâ enomedâni modo, fariseu domodo warâ Jesus aguely tindatuo, tâpaunzezemo myani.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Tutuze olâ Jesus âdy nhangahumo oday xunârymo awyly-ro warâ. Aituo aguely:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 — Merâ adakobâdânryam: “Inakanhe amitobyry modo xygakeagui” uguely-ro watay, mâuntuwâbyra ise âmaemo, âkealâ, âkealâba warâ auguely awyly. “Aukâ, adakobâgâ” eyam ugueduo, adakobâdyly-ro watay olâ, xutuze âmaemo ton-honre wawyly!
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Merâ koendâ adakobâdyly mâentuomo, xutuze âmaemo, kurâ domodo inakanhe aito xygakeze ton-honre wawyly urâ Uguondo Kaynâpa Âetyby — kely Jesus.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Aguely umelâ kehoem kua idyly, Saudyly idânârâ enanaynmo. Tâguetudobyry nhanâdyly. Adakobâdyly, egasely, tâtyram idâly. Deusram aguely:
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Toenzepa kehoem Idânârâ âsewânilymo, âseanedylymo warâ. Deusram aguelymo:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Ilâpygueduo myani Jesus târâpa âxiguely. Tadakobâday myani pymâ ton-honreim Roma donro xurâem dinheru impostu epywado emakeim nhedyly. Levi myani mâkâ impostu epywado emakerim ezedy. Ekadybyem myani kurâdo dinherugue impostu nhepywadodâ. Jesus aguely myani eyam:
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Aituo myani Levi saudyly. Dinheru Roma donro pymâ xurâem emakely inmoly. Jesus agâ idâly; eynynonroem tâitoem.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Ilâpyryem Levi âty anhedyly, Jesus tynynonroem tygâsebygueduo. Pyni tâkubâgueim anhenehonly. Jesus ingâsedyly âtyam, dinheru impostu epywado emakewâni modo lâpylâ, kurâ domodo warâ. Toenzepa myani Levi etydâ kurâdo âwinduani modo.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Tâlâ lâpylâ myani târâ uguondo modo ewy Jesus izepaom: fariseu domodo, Moisés inweniby enomedâni modo warâ, (fariseu domodo lâpylâ akaemo.) Jesus, akaemo modo agâ âwinduadyly tientuomo, toenzepa iewiâpadylymo. Aituo Jesus eynynonro modoram aguelymo:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Jesus olâ eyanmo aguely:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 — Inakanhe aitaynrim modo igâseze kâewyly, inakanhe adâjidyly imohomoem. “Inakanhe aitânry urâ” kewâni modo igâseze inkâba xirâ kâewyly — kely Jesus.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Tonlo modo ewy Jesusram aguely:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 — ausente —
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 — ausente —
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Aituo Jesus enomedâzemo aguely:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Tâjituby vinhu etaryem xygatyby iwelo keba odaxi vinhu iwelo tâkanâduneba. Tâjituby iwelo keba odaji ekanâduo, etary tadaugueze mawânrâ. Aituo vinhu apâdyly.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Aypa olâ, vinhu iwelo etaryem tâjituby iwelo xygatyby odajilâ ekanâdyly watay, vinhu nhewantuo, imâem ituo, tâjituby iwelo tâzepâgueze. Etary, vinhu alelâ nâxiumebyra.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Ânguy vinhu iwelo tienydyze inkâba, vinhu nhewantyby enyrimbyryem. “Vinhu saguhobyrylâ koendonro tânyzeinhe” tâkezemo — kely.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.