Lucas 24
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Domingo pealâ myani pekodo modo Jesus eguepybyry etadâdobyryram idâlymo. Uriza tyânrângueim tiontaymby modo nhadylymo.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Saintybyem myani, tâtagueim enahun-ho tuhu imâsedo ejikeybyem awyly nhedylymo.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Tâwânsemo myani tâtagueim odaxi. Âwântybyem myani Kywymâry Jesus eguepybyry târâpa awyly nhedylymo.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Toenzepa myani âseguâdâdylymo. Iwaunkymo ume myani azagâ uguondo âepanâguely eyanmo, tohozeleingue kehoem tâtyeim.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Pekodo modo âseanedyly myani; toenzepa lelâlâ myani âseanedylymo. Tyanumogue uguondoram MYK nipyramo myani, enagozeybymoem lelâ. Aituo myani uguondo modo aguely:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 — ausente —
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 — ausente —
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Aguehobyry nhenanâguely myani pekodo modo.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Tâtagueim odayba egaselymo. Odopâdylymo. Saintybyem myani akaemo onze lelâ Jesus eynynonro modoram, kurâ domodoram warâ nhegatulymo, idânârâ tientybymo ara.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Asaemo: Maria (Magdala donro), Joana, Maria (Tiago ise), eagonro pekodo modo warâ myani Jesus eguepybyry etadâdobyryram idâypy. Tientybymo ara, tindatybymo ara warâ myani akaemo nhegatulymo.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Pekodo modo aguely indadylymo. Neinwâmpyramo olâ myani, kewâdylymo kulâ waunlo ara awylygue.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Pedro olâ myani saudyly. Tâgase kehoem idâly Jesus eguepybyry etadâdobyryram. Saindyly. Koendâ târâ tientoem âzewyly. Ituwyn-hobyry lelâ nhekyly. Aituo myani tâpaunzeze odopâdyly tâtyam.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Pekodo modo, “Jesus kurâem nitondai” kehobyry iguandyly ume myani azagâ uguondo Jesus nhapyguenibyry modo tuhuru wâgâ idâlymo Emaúsram. Dez kilômetros awârâem Jerusalémdâpa awyly.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Idânârâ Jesus agâ aitaymby modo wâgâ, pekodo modo nhegatuyby wâgâ warâ xunâgumo.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Awârâ wâgâ tunâgue idâlymo ume myani Jesus saindyly iopajimo. Eagâmo idâly myani.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Nhedylymo wâne, mâkâem awyly nutubamo olâ myani. Jesuslâ awyly nutubamo.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Aituo myani Jesus eyanmo aguely:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Aituo myani Cleopas aguely:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Aituo myani Jesusram adapâigueolymo:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Kywymâry modo olâ keankâ izepa. Awylygue keankâ kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymârydo, eagonro pymâ modo warâ nhegamelymo pymâ Romadâpa ingonotyby emaxi. Pymâ Roma donro induakeyby nakâjien-ho kruz wâgâ iguehoem.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Mâkâlâ wâne keankâ xina israelita domodo tânagazeni modo emaymba tâmakeinhe nhutuly. Kopaelâgâbygueduo olâ keankâ iguely.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 — Toenzepa olâ iwerâ xina âseguâdâdyly, unâ âkelo tindatobyry wâgâ. Iwerâ pealâ pekodo modo nâtyagui Jesus eguepybyry etadâdobyryram.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 “Eguepybyry târâpa” keanrymo olâ-ro warâ. Nodopâdaimo. “Anju kaynonro nâepanâgueagui târâ. Xina agâ agueakimo” keanrymo. “Jesus kurâem nitondai” keanrymo xinaram warâ. Warâ enra pekodo modo xinaram nhegatuly.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Awârâ tindapygueduo, eynynonrobyry ewy nâtyagui Jesus eguepybyry etadâdobyryram. Koendâ kuru pekodo modo aguehobyry ese. “Ipa târâ eguepybyry” keanrymo olâ — kely Cleopas.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Aituo myani Jesus aguely eyanmo:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 “Âsenagazedyly, iguely warâ ise Deus Ingonotyby” tâkeze myakâwâm saguho modo Deus itaumbyry egatuwâni modo. “Kurâem itonze warâ. Deus enado ise xynru, Deus tagâ eon-honru âzekiba ienehonze” tâkezemo myakâwâm — kely Jesus.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Idânârâ tywâgâ, Deus itaumbyry awo wâgâ inweniby koendâ kehoem nhegatuly myani. Moisés, Deus eynynâ aguewâtyby modo lâpylâ warâ, tywâgâ inwenibymo, koendâ kehoem nhegatuly myani.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Emaús iwaguepa saindylymo myani. Jesus sakadyly lelâ waunlo ara enanajimo.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Aituo myani idâdysebamo aguelymo:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Âwinduase ekadylymo myani. Jesus pão nhanâdyly. Deus agâ aguely myani:
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Pão nhuduly ume kulâ myani mâkâ uguondo Jesuslâ awyly nhutulymo. Akaemo tutuduo myani âtygaguely.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Aituo myani akaemo azagâ aguelymo:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Aituo myani saudylymo inepa kehoem. Jerusalémram odopâdylymo. Saintybyem myani idâlymo Onze lelâ Jesus eynynonrobyry modo, kurâdo Jesus einwânni modo warâ âtâdyguyhobyryam.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Akaemo azagâ saintybynra aguelymo myani:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 — Tutuzelâ xina! Xina netai lâpylâ! Xina Emaúsram idâday, uguondo nâepanâgueagui. Xina agâ Emaúsram nâtyagui warâ. Kywymâryem awyly xina nutuagui, pão nhepajiwâday — kelymo myani.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Nhegatudaymo myani Jesus âepanâguely eyanmo.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Tientuo myani adapâendylymo, âseanedylymo warâ. Jesus egadopyry kulâ waunlo ara enanajimo.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Jesus olâ myani eyanmo aguely:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Urâlâ urâ! Etaungâ iemary, uhuru warâ. MÂʼ ietaungâ, kadopâemba wawyly mâetomoem, kurâem wawyly mâinwântomoem warâ. Igueypy egadopyry mawânkâ tunrempa, tybyguepa warâ xara ietomo ara — kely myani.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Agueypyem myani tâmary, tuhuru warâ nhenehonly.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Mâkâlâ kuru awyly neinwâmpyramolâ. Takalaguemolâ warâmo wâne myani, toenzepa olâ iomarumo, ekuâgumo lâpylâ warâ.
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Kanra âjihuyby epajigâdyby nhudulymo.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Enanaynmolâ kanra âjihuyby nhâdyly.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Tâwinduapygueduo myani Jesus aguely:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Warâ Deus aguehobyry nhutuen-honly; nhangahumo odaji nhedyly.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Aguely:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 “Tâinkâ lelâba ise einwânni modo xunârybyry egatuze idâly. Aguezemo: ‘Inakanhe kulâ amidylymo wâgâ âjityendaungâ. Deus izepa ato aiedyly imowâdaungâ. Arâ ise Deus inakanhe mitomobyry nhygakely, Ingonotyby tâinwânse mawylymogue’ kezemo. Jerusalémdâ ise nhegatulymo adaguly, ilâpyryem ise tâinkâ lelâba-ro warâ” warâ inwenibyem awyly.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Âmaemo awidyly enipyry modo, auguely idanipyry modo warâ, aituo xirâ modogue kurâ domodoram aguewâtaunda.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 “Yspiritury igonose urâ” nygue Deus. Urâlâ ise Deus “Igonose urâ” kehobyry igononi. Deus eydâpa ise ywâgâ amyguehomoem on-honrumo eneni âewyly. Saindyly ara tarâ xidadâdâlâ itaungâ — kely Jesus.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Aituo myani Betanianra idâlymo Jesus agâ. Târâ tâmary IUK ienipyryem aguely myani:
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Adâkely umelâ myani Jesus eydâmopa âxiguely. Eydâ tatoram Deus nhalokuândyly.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Awârâ modo tindatuo, tientuo warâ myani aguelymo:
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Kopaelâgâembaba myani idâlymo Deus etyram. Târâ Deus koendonroem awyly wâgâ aguelymo, igâkymo iwâgâ warâ.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.