João 12
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Seis iguandyly Páscoa etyguedoem awyly ume, Jesus agâ xina idâly Betanianra, Lázaro etyram, igueypyem awyly ume kurâem nhetondyby.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Xina saindyly ani. Kopae Jesus ipyniry anhedylymo. Marta pyni epâni. Lázarope lâpylâ Jesus agâ mesa wâgâ âwinduase.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Xina âwinduadyly ume Maria uriza etary meio litru tâmânreim tâmaxi nhedyly. Nady nardo iwindy ekurugue aietyby ani mârâ uriza. Âjigueto myani mârâ, âdy agâ itugândyby keba. Awylygue toenzepa ewâendyly. Jesus ihuru onwa uriza nhapâdyly. Aitybyem tyangahudugue in-hugoguely. Toenzepa âtâ oday nhârânzely.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Judas Queriote donro ani Maria aidyly nehoguebyra. (Jesus eynynonro modo ewy izepaom modo emaxi egamenribyrylâ awâkâ Judas.) Aituo Judas aguely:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 — Toenze tâwâenseim keba awârâ uriza! Awâkâ nhumeguyly! Awârâ uriza vende iedyly-ro watay, âdy pebaom modoram tâise ebyrypyry xuduly — kely.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Âdy pebaom modo tintyendylygue inkâba ani arâ aguely, tâmagazeim tawylygue. Dinheru Jesusram xuduypy etary eni ani mâkâ. Turâem tâtyze olâ mârâ odaji ietyby ewy.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Aituo Jesus xinaram aguely:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Aunlolâ ise âdy pebaom modope awyly. Urâ olâ ise âdiempa kulâ agâmo wawyly — kely Jesus.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Agui kurâdo Jesus Betaniadâ kely indadylymo myani. Aituo myarâ idâlymo; Jesus ese kulelâba olâ idâlymo, Lázaro ese lâpylâ, mâkâ Jesus eon-honrugue kurâem itondyby.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Kopaelâgâem Jerusalémram Páscoa etygueze idâwâtyby modo, Jesus saindyly kely indadylymo.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Toenzepa myani iomarumo, saindyly tiuntuduomo. Wakuri sary nhatâwâdylymo; xidadâ odaypa egaselymo, tuomare kehoem Jesus iose.
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Aituo Jesus jumentinhu nhawâdyly. Nhonwa âkuly. Iwâgâ idâly. Deus itaumbyry iweniby agueho ara aidyly:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 “Âmaemo Jerusalém donro modo tyanepa itaungâ.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Jesus agâ tatay tâense, tydase warâ ani xina awârâ modo aidyly; âdakeze aguely awyly xina nutuba olâ. Igueypyem, Jesus kurâem itombygueduo, Deus eydâ atoam odopâduo warâ lelâlâ ani xina nhenanâguely, aise Deus kehobyry ara aituo.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 — ausente —
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 — ausente —
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Jesus wâgâ koendâ kurâ domodo aguely tindatuo, fariseu domodo âjigue aguelymo:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Gregu ewy idâypybe myakâwâm Jerusalémram âty aiese idâwâtyby modo duay. Judeu kebamo wâne, alâ olâ Deus nhyrendylymo.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Yataen-ho Filipe, Galiléia eynynonro, Betsaidadâ tâtyreim iose myakâwâm idâlymo. Aituo aguelymo Filiperam:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Aituo myani Filipe, Andréram aguely.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Jesus aguely:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Idataungâ auguely. Nady ewy tâtâzeba watay, agui nitaymba, tokalâ kulâ. Ondaxi etâduo olâ, tyazeze, ago tâise, tâwiseze, ewyem tâise warâ. Arâ ewy agui idyly — kely.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Aituo Jesus aguely:
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Tywymâryem yizetonro modo, yeinwântaungâ. Auguely idataungâ warâ. Eydâ watodâ lâpylâ ise âmaemo. Pabai Deus koendâ ise yeinwânni modo wâgâ aguely — kely.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Aituo Jesus aguely:
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 “Koendonro typygueim keba warâ on-honru enehongâ” keze olâ urâ Pabairam — kely.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Atonlo modo tâjitanru kau odaypa âeni indadyly. Aituo akaemo modo ewy aguely:
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Warâ olâ Jesus aguely:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Inepa kehoem Deus agueze xirâ onro anaym yeinwântânry modoram: “Âmaemo tâwentâzeim inakanhe amidylymogue” kely ise. Inepa ise Deus, Diabu pymâem ato xirâ anaym nhainly. Adiendyse tato anientaymba ise Diabu.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Kruz wâgâ sakâjibyem kadaunâhonduo, eon-honru sainze urâ. Idânârâ ynynonro modo igâseze urâ, yeinwântomoem — kely Jesus.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Adâkezelâ ani Jesus tyiguely iraynâ, âdara tyiguely awyly wâgâ.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Atonlobyry modo aguelymo:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Aituo Jesus in-hoguly:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Agâmo wataylâ, auguely einwântaungâ. Arâ ise peto oday adakobâni ara mawylymo — kely.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Jesus aidyly tâensemo lelâlâ wâne myakâwâm, arâlâ olâ agui judeu domodo neinwâmpyra awylymo.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Saguhoem Deus wâgâ agueypy Isaías aguehobyry ara kehoem aidyly:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Deus izepa tawylymogue neinwâmpyra awylymo. Saguhoem Isaías inwenihobyry ara iwerâ aidyly:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 “Deuslâ mawânkâ tienkyly modo nutuba itomoem aienehonrim,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Deus, Jesus wâgâ aitaynrim modo nhenehonduo, mâkâ arâ inwenily. Awylygue arâ Jesus wâgâ inwenily.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Agui myani judeu iwymârydo Jesus einwânni modo, ânguyram negatubamo olâ myakâwâm. Fariseu domodo tâdâtâdyguyhoam tâkaunâbyra awyly nhytaguylymo.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Kurâ domodo kulâ tohoguedyze atomo, Deus keba tohogueniem ize atomo.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Ton-honre kehoem Jesus aguely:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Utuwâni modo ugononibyry tutuzemo lâpylâ.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Urâ iajimanâni emyenro xirâ onro anaxi kâewyly, yeinwânni modo Deus itaumbyry nhutuhomoem. Kâewyly ani, yeinwânni modo iamu odaypa iese.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Ânguy ewentâze inkâba xirâ onro anaxi kâewyly. Xirâ onro anano modo emakeze kâewyly, enagazezemo inkâba.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Augueho tindadyseba neinwâmpyra waunlo olâ xypyry etay, tâdâsenagazedoam igonose Deus.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 — Unâry wâgâ kulâ inkâba awidyly. Pabailâ ugononi, awitoem, auguehoem warâ.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Deus aguehobyry ara lelâ amidylymo-ro watay, eagâpa mitaymba ise âmaemo. Âigueduomo, idâze âmaemo aunloenlâ eagâ mitomoem. Tutuze urâ, xirâ âkealâ awyly; Pabai “Aguekâ” kehobyrylâ xirâ augueho — kely Jesus.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.