Hebreus 11
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Koendâ kiuntuhoem âdara Jesus einwândyly wâgâ adâjidyly wâgâ ise auguely. Deus kieinwândyly-ro watay, aguehobyry emakeze kydawyly tâinwânse lelâlâ kurâ, mâkâ emaymba kienmakely kinwânwânkyly. Kientânry modo tâlâ lelâlâ awyly kiuntuholâ awârâ.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Tyeinwândylygue myakâwândy saguho Deus einwânni modo Deusram âzehogueolymo.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Deus tâinwânse kydawylygue, tutuze kurâ, idânârâ tâlânro modo tytanrungue kulâ Deus nhugutyby awyly, âdygue inkâba myakâwândy idânârâ kienkyly modo nhugudyly. Arâ myakâwândy mâkâ tâensenry modo, tâenseim modo warâ nhugudyly.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Deus tâinwânse myakâwândy Abel. Awylygue nhegameyby kordeiru xyâypy Deus nhehogueguyly kuru, iwaigoru Caim typi ezano ewy nhegameyby takaze. “Yeinwândylygue, uguondo koendonro âmâ” kewândymy Deus eyam. Adão, Eva warâ umelâ myakâwândy awârâ aidyly. Arâlâ olâ, Abel wâgâ aguely kindatuo, konomedâdyly Deus einwândyly kiuntuhoem, Abel nheinwântobyry ara.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Deus tâinwânse myakâwândy Enoque. Awylygue myakâwândy xuzadyly. Deuslâ myakâwândy xirâ onro anaymba sani. Ânguy nepyra myakâwândy, Deuslâ tâzaxi sani awylygue. Enoque toenzepa Deus tuomazeânehonze kely iwenibybe Deus itaumbyry awo wâgâ.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Deus kieinwâmpyra kulâ nuduwâpyra iomazeândoem. Deus agâ aguykedyze kurâ-ro watay, tâlâ mâkâ awyly kyzeinwâne lelâlâ, tyam saini modoram koendonro xuduze awyly kyzeinwâne lâpylâ warâ.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Deus tâinwânse myakâwândy Noé. “Pepi imâsedo âtâ emyenro xygakâ. Toenzepa kopâ igonose urâ, idânârâ onro wogonro modo adain-hoem” Deus kely idamâmy. Âdykâ paru kaynâpa ihuguely nepyra myakâwândy Noé. Alâ olâ myakâwândy pepi imâsedo nhygadyly lelâ, Deus tyeinwândylygue, ihuguewânmy kopâ-ro warâ. Noé, ety odano modolâ warâ olâmy âsemaguewâm mârâ pepi imâsedo oday tawylymogue. Eagonro modo olâ myakâwândy, Deus neinwâmpyra tawylymogue, pepi imâsedo odaji negawâmpyramo. Awylygue myakâwândy parugue tyense iguewâdylymo. Deus xurâem tâwentâguezenry lelâlâ myakâwândy Noé, nheinwântobyry wâgâ.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Deus tâinwânse myakâwândy Abraão. Awylygue myakâwândy Deus tygâsedyly indadyly. “Igasegâ tarâ onro azehobyrydâba. Onro ijidyem uguehobyryam idâ” Deus keduo, idâly lelâ. Tonrorudâpa âxiguely, âdyam tâtâly nutubalâ.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Deus tyeinwândylygue myakâwândy mârâ âji aguehobyryam taintuo, âkelomo eonroru anano ara kulâ awyly. Abraão, eagâ idâwâtyby modo warâ âtâ ânguydo imeom itubygue itâdyby odaymo mykâinane, âdapa lelâ. Etywâdyly, idâkawynly waunlo mykâinane etymo, myarâ, myarâ warâ âxiguelymo-ro watay. Abraãoram adâkehobyry ara lâpylâ myakâwândy Deus, Isaquenra, Jacóram warâ aguely, eyanmo tiunduly wâgâ. Deus einwândyly âdaunloenlâ nimobamo myakâwândy.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Warâ myakâwândy Abraão ejiku; târâpa tâjidy kuru awyly, tutuze olâ myakâwândy. Deus eydâ atodâ tâjidype awyly, tynwânwânse tawylygue. Mârâ âji Deus nhontyby, nhygatyby warâ, âdaunloenlâ adakalagueodânryam idârin-em tawylygue warâ.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Abraão einwânmâ lelâlâmy adâkehobyry aieniem lelâlâ Deus awyly. Awylygue myakâwândy tâjiunwyn-em idyly, agaityoem imezein-emba tawyly umelâ. Iwydy Sara lâpylâ aripiem, adamyim keba myakâwândy mâkâ. Deus olâ myakâwândy eyanmo “Imezeze âmaemo” tâkeze; awârâ einwânmâmomy-ro warâ. Awylygue myakâwândy Deus imezehomoem anhenehonly.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Arâ myakâwândy iguezeseajiombyry Abraão kulelâ toenzepa kurâdo idamumoem idyly. Nuduwâpyra mâkâ iweompyry sapâguehoem, agui awylymogue. (“Iguezeseajiombyry” uguely, agaityon-em kehoem awylygue.) Ximukâ kau wogonro sapâguehoem nuduwâpyra, sagunu parutabâ emelano sapâguehoem nuduwâpyra warâ, myara akaemo sapâguehoem nudupa awyly.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Idânârâmy akaemo iguewâm, Deus einwândyly nimobalâ: Abraão, Isaque, Jacó warâ. Canaãdâ lelâlâmo wâne mykâinane. Onro tâxidâdobyry sodoem nipyralâ olâ myakâwândy iguewâdylymo. Deus eydâ ato tâjidy kuru awyly, tutuzemo myakâwândy. Tuomare kehoem myakâwândy myarâ taindyly inwânwândylymo, Deus “Xuduze urâ” kehobyry tienmakehomoem. Aituo, Canaãdâ tawylymo ume, adakobâze idâypy aramo kulâ myakâwândy, iwague endaylâ tâjidy kuru eni ara. Awylygue myakâwândy aguelymo: “Sakani kulâ kurâ xirâ onro anakâ” kelymo.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Arâ aguewâni modo tâjidy lelâlâpe tâidyly tynwânwânse awyly tutuen-honze.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Kydamudo Abraão, Isaque, Jacó warâ tydamudo eonronru anaxi todopâdyly wâgâ nâtynanâbyramo myakâwândy. Izemo-ro watay, tâwâlâ tâise odopâdylymo.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Akaemo âji ize ato olâ myakâwândy Deus eydâ ato âji koendonro kehoem, eydâ atomo takazeno. “Ynynonro akaemo” keze tywypazeba myakâwândy Deus. Târâ kaynâ eydâ tatodâ âji xurâmoem nhonipyryem myakâwândy mâkâ.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Tutuze myakâwândy Abraão, Isaque iguely-ro watay, Deus kurâem ietoniem awyly, “Aiese urâ” tâkehobyry adyese lelâ Deus tâkeduo. Tâinwântâ lelâlâ awyly tientuo, tymery nyâmpa itoem aguewâm Deus. Imery niguepa lelâlâ wâne, Abraão xurâem olâ myakâwândy igueypyem imery kurâem itondyly waunlo ara.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Deus tâinwânse myakâwândy Isaque. Awylygue myakâwândy Deusram nhekadyly, tymeombyry Jacó, Esaú warâ agâ Deus koendâ itoem. Tutuze myakâwândy mâkâ, tienkadyby wayam waunroem ainiem awyly.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Deus tâinwânse myakâwândy Jacó. Awylygue myakâwândy tyiguely iraynâ, “Koendâ lelâ ise Deus nhedylymo” kely akaemo azagâ tyweonram, José imeombyry modoram. Arâ adâkebygueduo myakâwândy, tamatagoru wâgâ âzesebydâdyly, Deus nhehoguedyly warâ.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Deus tâinwânse myakâwândy José. Canaãdâ eonronrumo tiunduly Deus aguehobyry awyly, tutuze myakâwândy José. Awylygue myakâwândy tyiguely iraynâ, Israelita domodo Egitodâba egasely wâgâ aguely. “Kypemugudo Canaãram odopâduo, ieguepybyry nhadysemo ise urâ, târâ onro kyam tiundulyem Deus aguehobyrydâ epyâdoem” kewândymy.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Deus tâinwânse myakâwândy Moisés nhunwym, ise warâ. Awylygue myakâwândy tymery iazeduo nhoendylymo ânguy nepyra atodâ, tyâzepa itoem. Azagâ tokalâ warâ nunâ ara myakâwândy nhoendylymo. Tywâkureim awylygue, tâwanu aieniem Deus induakeyby mâkâ iamudo awyly xutuwânmomy. Awylygue myakâwândy egípcios domodo iwymâry aguehobyry sakaze tyanepa awylymo, iamudo uguondo imeombyry modo idânârâ xyâwâdyly kehobyry.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Deus tâinwânse myakâwândy Moisés. Awylygue myakâwândy tutuduo, pymâ Egito donro exiry imery kely izepa awyly, mâkânra enamanâdyby tawyly umelâ.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Warâ myakâwândy tyangahu oday xunâgu: “Egípcio domodo agâlâ urâ-ro watay, imâemba kulâ ise womaru, eagâmo Deus izepa ato agânhetuo. Ypemugudo Deus xurâ modo agâlâ koendâ wawyly, tâwâlâ lelâlâ wâne eagâmo kâsenagazedyly.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Âdapa lâgâlâ idânârâ âdype, iwâkuru modobe warâ wawyly, pymâ Egito donro iweryem wawylygue. Womaru kuru olâ ise, Deus ize ato agânhetuo, tâwâlâ lelâlâ wâne ise kâsenagazedyly, Messias, Deus ingonokyly ara” kely tyanlâ. Deus tynynonro modoram nhuduly wâgâ myakâwândy âpaunzedyly, mârâ koendonro tienmakely târâ eagâ kaynâ tatay, tâgaseim taintodâ lelâ eseni ara myani.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Adâkehobyry aieniem lelâlâ Deus awyly tyeinwântuo myakâwândy Moisés Egitodâba egasely Israelita domodo agâ, Faraó nytabyra kehoem. Deuslâ myakâwândy nheinwânsezeguyly, awylygue myakâwândy idâzesedyly lelâ; Deus tâensenry nhedyly-ro waunlo ara myakâwândy.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Deus tyeinwândylygue myakâwândy Egitodâba tâgasely iraynâ, waunroem kuru âty Páscoa etyguedo anhedyly. “Kordeiru atay, kabra atay warâ xyâwâtaungâ; itymo iwyantary onwa iunu ietaungâ warâ. Deus mawânkâ anju kyârim igonose, âtâ modo odakâ tâjimebyary xyâze. Kymeombyry olâ ise âda tyeseba, kâty iwyantary modo munrube ietybyem awylygue” kewândymy typemugudoam.|src="cn02096b.tif" size="col" loc="Hebrews 11:27-29" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Hebreus 11.28"
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Deus tâinwânsemo myakâwândy akaemo israelita domodo Moisés agâ Egitodâba egasewâdyby modo. Awylygue Egitodâba egaseybyem, Parutabâ Tapabilein-am saintuomo, Deus paru iotagâ kehoem nhaweânehonly, âzekuâdomoem. Igueyam, iatubyam warâ myakâwândy paru epagudybyem awyly, israelita domodo sakadoem. Egípcio domodo akaemo nhapygue ekuâze tâkewâzemo lâpylâ myakâwândy. Deus olâ myakâwândy paru ezaxi tyetonze, nakabyra itomoem. Aituo myakâwândy idânârâ kehoem âjienlâholymo, paruam âduonlymo-ro waunlo ara kehoem. Idânârâ israelita domodo olâmy âsemaguewânmo.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Deus tâinwânsemo myakâwândy israelita domodo Canaã anaxi saintyby modo. Awylygue myakâwândy Jericóram saintybyem, mârâ xidadâ sahodâdobyry Deus in-hugueânehonly. Seis emedyly ara lelâ myakâwândy xidadâ sahodâdobyry nhenâmidylymo. Sete emedyly ieto wâgâ nhenâmidylymo ume myakâwândy Deus mârâ sahodâdobyry in-hugueândyly, nheinwândylymogue.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Deus tâinwânse myakâwândy mâkâ pekodo Raabe, MON warâ adyeseim. Awylygue myakâwândy tâty oday akaemo azagâ uguondo israelita xidadâ enuagaenze Josué ingonotyby modo nhoendyly, Jericó iwymâry modoram nâzehoba itomoem. Sahodâdobyry ihuguebygueduo, xidadâ odaji egawântybyem, idânârâ tonlo modo Deus einwântânry xyâwânmomy; mâkâ pekodo olâ myakâwândy nyâmpamo, Deus nheinwântobyry wâgâ.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Toenzepa lelâlâ Deus einwânnipyry modo; idânârâ wâgâ auguehoem nudupa olâ. Unâ modo tydase olâ âmaemo, Gideão, Baraque, Sansão, Jafté, Davi, Samuel, eagonro Deus itaumbyry aguewâni modo wâgâ warâ.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Deus tâinwânse tawylymogue myakâwândy tâseguebydaymo, tuduery ton-honreim modo kehoem nhainlymo. Pymâem awylymo ume, koendâ lelâ myakâwândy aguehobyry aralâ. Tâinwânse awylymogue myakâwândy Deusram âzemakeolymo. Leão itahuwânmomy.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Peto kâmayno kehoem nhâlâmâmomy. Sodadu domodo ispadary amaym âsemaguelymo. Ton-honreba awylymo ume, eon-honrumo âduduoly. Tâseguebydaymo, ton-honremo lelâ mykâinane, toenzepa uguondo modo xyâwânmomy. Sodadu âkelo anano modo agâ tâjitoguyday akaemolâ mykâinane ton-honreim kuru.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Deus nheinwândylymogue myakâwândy pekodo modo ipemugumo ewy igueypy eagâmo itondoem Deusram kurâem âiehondyly warâ.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Tâlâ myakâwândy akaemo ewy âwankuem tyeseim, tapioguozeim warâ. Tâlâ myakâwândy âjihugâjioly, âzemakâjioly, iweâma pylâ kadeia odaji samely-ro tyeseim.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Tâlâ lâpylâ tuhugue tamytâze, serrotygue iotagâ tadatyoze, espadague tadatâoze warâ tyâzeim.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Tâjikebamo myakâwândy myarâ, myarâ warâ kulâ adakobâdylymo, iwy modo wâgâ, âji paru peba ato einkâ, âdy peba ato einkâ warâ. Iwy tâtagueim oday, onday warâ kulâ myakâwândy ejikumo. Xirâ onro anaym Deus einwântânry modoram âdy keba ara kulâ myakâwândy âzeholymo, Deus xurâem olâ akaemo tywyneim.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Idânârâ mâkâ Deus einwânnipyry modo koendonro emakerin-em aguehoymbyem Deusram, nemakebamo wao olâ.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 “Inwânwândylymo wao ise, iwelo kâseinwândo agânhedyly ara” warâ myakâwândy Deus xunâry. Cristo iunugue myakâwâm idânârâ inakanhe tadawyly tyngakedyze awyly, akaemo saguhobyry modo inakanhe aitobyry, iwerâ inakanhe aguitobyry alelâ. Idânârâ tynynonro modo ize tato ara aidylymo tynwânwânse myakâwândy Deus.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.