Atos 15
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Paulo, Barnabé warâ Antioquiadâ awyly ume myani uguondo modo ewy Judeiadâpa, Antioquiaram idâlymo. Saintybyem myani aguelymo Jesus einwânni modoram:
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Arâ aguelymo tindatuo, Paulo, Barnabé warâ aguelymo nehoguebyramo myani. Aituo myani aguelymo:
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Ilâpygueduo myani Paulo, Barnabé, Jesus einwânni modo ewy iduakewâdyby modo warâ Antioquiadâpa idâlymo Jerusalémram. Fenícia einkâ, Samaria einkâ warâ myani sakadylymo. Âtâ anakâ takadaymo alâ mykâinane Jesus einwânni modo agâ âtâdyguylymo.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Paulo domodo Jerusalémram tainsemo myani. Koendâ lelâ myani âzedaenkuolymo Jesus einwânni modoram, Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modoram, pymâ domodoram warâ. Idânârâ Deus eon-honrugue adientybymo ara myani Paulo eyanmo nhegatuly.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Fariseu domodo ewype myani târâ. Jesus einwânnipyrymoem myani, Fariseu-em tatomodâ. Paulo aguely tindatuo, neinwâmpyramo myani. Awylygue sautybyem aguelymo:
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Aituo myani idânârâ Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, Jesus einwânni iwymâry modo warâ tâtunâguedomoem âtâdyguylymo.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Toenzepa myani adâjidyly wâgâ aguelymo. Aguelymo idanipyryem myani Pedro agueze saudyly:
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Kurâ domodo nhangahu oday âdara xunâgumo awyly tutuze Deus. Judeu keba modoram Tyispiritury nigonodâ lâpylâ, kyam tingonotobyry ara, judeu keba modo tinwynedyly tienehon-hoem.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Idânârâ âzekiba lelâ kurâ, Deus xurâem, judeu, judeu keba alelâ. Judeu keba modo Jesus nheinwândylymo-ro watay, inakanhe aitomobyry xygakeze mâkâ, inakanhe aguitobyry nhygakehobyry ara.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 — “Judeu domodo ara tatâduneba judeu keba modo nidâ” tâkeze Deus. Awylygue “Kara nadatâomo” mygueduomo, Deus aguehobyry sakaze myguelymo kulâ awârâ. Idânârâ kâzewenry ara kuru anitaymba myakâwâm kydamudo. Kâzewenry ara kehoem aguitoem nuduwâpyra lâpylâ iwerâ. Âdaituo pylâka judeu keba modo kâzewenke aidyse mawylymo? Tâmânreingue mânhetâdylymo-ro waunlo ara awârâ. Koendâpa arâ adâjidyly.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Inakanhe aini lelâlâ wâne kurâ, Jesus koendonro awylygue olâ kydâzemakeoly. Arâ lâpylâ judeu keba modo nhemakely, “Warâ itaungâ” kepalâ — kely myani Pedro eyanmo.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Pedro aguely tindatuo myani tonlo modo âdakepa idylymo. Barnabé, Paulo warâ adâitobyry nhegatulymo indadylymo myani.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Paulo, Barnabé warâ nhegatuybymo einwânmâmy Tiago. Aguepygueduomo myani aguely:
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Simão Pedro aguehobyry midataimolâ. “Inepa kehoem Deus koendonro tawyly nhenehonly judeu keba modoram” keanry. “Tienkylyem Deus tuduakeze myani akaemo judeu keba modo ewy” keanry.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 “Aiese urâ” tâkehobyry aralâ Deus aidyly. Iwenibyenlâ myakâwândy Deus itaumbyry awo wâgâ:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 “Deus urâ.
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Warâ ise agânhedyly, judeu keba modo urâem itoem.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Warâ auguely urâ âwymâry.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Aituo myani Tiago agueondyly:
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Kiunrutomoem pape eyanmo kyjiweninre. Warâ ise kinwenily: “Onro xygatyby, se xygatyby warâam ânguylâ nhunru xuduypy kâdâtaundâ. Uguondo tywydy lelâ nynanâdâ; pekodo tusoram lelâ nâdynanâo warâ. Ânguydo imeom idu odano modo, âtâ inatano modo warâ mântomoem tâwâlâ wao iunu napâdâ; iunu kâzenywâdaundâ warâ.” Warâ ise kiunrudylymo.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Iweâpalâ myakâwândy judeu domodo Moisés inweniby indadyly. Até iwerâ âtâ anakâ tâzekobyzegueho oday tâtâdyguyzemolâ lâpylâ. Judeu domodo newiâpabyra itoem, xirâ pape aguehobyry ara ise judeu keba modo aidylymo — kely myani Tiago.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, idânârâ Jesus einwânni modo, iwymârymo modo warâ Tiago aguely tohoguezemo myani. Aituo myani iwymârymo pape inwenily, ingonodyly warâ Antioquiadâ Jesus einwânni modoram. Pape iwenily tienwanikebygueduo myani azagâ uguondo modo induakelymo pape saniem, Silas, Judas warâ. (Barsabás kelygue tâzekeim lâpylâ myani mâkâ Judas.) Jesus einwânni modo xurâem, koendonro myani akaemo azagâ. Paulo, Barnabé warâ myani eagâmo idâim.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Warâ kely myani pape inwenilymo:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 “Tutuze xina, taunlo uguondo modo ewy awyarâ idâhomobyry. Xina ingonotybyemba olâ keankâ idâlymo-ro warâ. ‘Mâsemaguedyze mataymo, judeu domodo satâhogue adatâowâdaungâ. Moisés inweniby ara lelâ aitaungâ warâ’ nyguemomy âyanmo. Âda midylymo awyly mâuntuba mitaundâmomy, aguelymo mâindatuomo. Ânguy ‘Aguewâtaungâ’ keduo inkâba keankâ akaemo arâ aguely.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Âyanmo aguehomobyry tindatuo xina nâtâdyguy, awârâ unâ wâgâ adâkehoem, koendâ tâseinwândoem warâ. Xina nâtunâguedâ âdara amidylymo wâgâ. Azagâ uguondo xina niduake awyarâ idârin-em xinaem agueze. Paulo, Barnabé warâ agâ ise idâlymo. Xina ipemugu lâpylâ asaemo Paulo, Barnabé warâ, xina ara Jesus einwânni lâpylâ awylymogue.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Âdyoze tâkeze ani asaemo, Pymâ Jesus Cristo xunârybyry egatuze idâdaymo.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Awylygue Judas, Silas warâ xina ingonodyly, xina âtunâguedobyry wâgâ âyanmo aguehomoem. Koendâ kehoem âyanmo egatuzemo xirâ pape wâgâ inweniby modo.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 “Deus Ispiritury aguehobyry, xina aguehobyry warâ amânhedysemo xina ato. Ton-honre kehoem inkâba ise xirâ modo amânhetomoem; âdylâ tuonugueim âenwyenmo manâdylymo ara kulâ ise.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 ‘Onrogue, segue warâ xygatyby modoram ânguylâ nhunru xuduypy kâdâtaundâ. Ânguydo imeom idu odano modo, âtâ inatano modo warâ mântomoem tâwâlâ wao iunu napâdâ; munru kâzenywâdaundâ warâ. Uguondo tywydy lelâ nynanâdâ; pekodo tusoram lelâ nâdynanâo warâ.’ Xirâ kulâ xina âyanmo agueho. Tuomare ise âmaemo, xina agueho ara amituomo. Koendâ lelâ itaungâ. Xirâ xina âyanmo inwenily. Alâ kulâ.”
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Silas, Judas warâ pape Antioquiaram sase tâjigonohonzemo myani. Myarâ saintybyem myani Jesus einwânni modo indâtyguylymo, pape tiunduhomoem.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Pymâ tonlo modo ago kehoem myani pape intainlymo indatomoem. Tindatuo myani iomazelymo mârâ pape iweniby wâgâ.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Jesus wâgâ agueim myani akaemo, Judas, Silas warâ. Jesus wâgâ agueduomo, tohonwanze myani tonlo modo. Tuomaremo lelâ myani Jesus tyeinwânsezedylymogue.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Iweâpa myani akaemo azagâ târâ awyly. Todopâdomoem, ohondaymo myani tonlo modo eyanmo aguely:
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 [Silas tâxiândyze wâne myani târâ.]
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Antioquiadâ myani Paulo, Barnabé warâ iweâpa idylymo. Pymâ Jesus wâgâ myani, Jesus wâgâ enomedâni modo agâ lâpylâ, unâ nhegatulymo. Jesus xunâry egatuze Paulo adakobâdondobyry|src="Bakairi_Paul2.pdf" size="span" loc="Acts 15:36-18.22" copy="GPS map" ref="Atos 15.36--18.22"
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Târâ iweâpa itybyem myani Paulo, Barnabéram aguely:
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 — Inoro. João Marcos kagâ idâze lâpylâ — kely myani Barnabé.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Paulo olâ myani João Marcos tagâmo idâdyseba.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Barnabé myani mâkâ salokuzenomo tagâmo idâdyse. Toenzepa myani mâkâ wâgâ Paulo agâ aguely. Ton-honre kehoem myani âseudylymo; nâseinwâmbyramo olâ myani. Awylygue myani âseagonguelymo. Barnabé, João Marcos tagâ tase myani. Ilha Chipream myani idâlymo.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Silas myani Paulo induakely tagonroem. Âxiguelymo iraynâ, Antioquiadâ Jesus einwânni modo adâkezemo myani Deus agâ xurâmoem:
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Aguepygueduomo myani Paulo, Silas warâ idâly. Síria einkâ, Cilícia einkâ warâ myani sakadylymo. Tâinkâ lelâba myani Jesus einwânni modo nhomazeândylymo.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.