Atos 13
Deus Itaumbyry (BKQNT) vs AAI
1 Antioquiadâ, Jesus einwânni modo ewy Jesus wâgâ kurâdo enomedânibe myani. Barnabé, Simeão, Lúcio, Manaém, Saulo warâmo myani. Tâmyguyneim kelygue tâzekeim lâpylâ myani mâkâ Simeão. Cirene donro myani mâkâ Lúcio. Galiléia donro modo iwymâry Herodes agâ enamadyby myani mâkâ Manaém.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Tâtâdyguyzemo myani Jesus einwânni modo, Pymâ Jesus xyrense, iomaenze warâ. Nâwinduapyra tâisemo myani, Deus agâ adâkehomoem. Târâ âtâdyguybyem awylymo ume myani, Deus Ispiritury eyanmo aguely:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Aituo myani tonlo modo nâwinduapyra idylymo, Deus agâ adâkehomoem. Deus agâ adâkebygueduomo myani Jesus einwânni modo, mâkâ, mâkâ warâ, Barnabé, Saulo warâ nhangahu onwa tâmary nhedylymo, Deus induakeyby awylymo xutuhoem.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Deus Ispiritury tuduakebygueduo myani Barnabé, Saulo warâ idâlymo âtâ anary Selêusia kehoram. Târâpa idâlymo myani Chipreram.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 — ausente —
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 — ausente —
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Chipre donro pymâ Sérgio Paulo eataen-ho myani mâkâ. Tonomegueim, Jesus wâgâ aguely tindadysedo warâ mykâinane mâkâ pymâ. Awylygue myani Barnabé, Saulo warâ ingâsedyly, eagâmo adâkehoem.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 BarJesus (gregüem Elimas keho olâ myani) tataen-ho Sérgio Paulo, Jesus nheinwândyseba. Aituo myani toenzepa kehoem iewiâpadyly akaemo Jesus unâry egatuwâni modo agâ.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Deus Ispiritury olâ myani koendâ kehoem Saulo nhurudyly aguehoem. (Itanwemo “Saulo” myani ezedy. “Paulo” myani romano domodo itanwe.) Aituo myani Paulo, Elimas nhesedyly, eyam aguely warâ:
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 — Diabu ara konokuni kulâ âmâ! Tumunreim kehoem âmâ! Koendonro izetonro mâkeba âmâ! Pyrâu tâkâineim wâne kianmehoram naimpyra myara, ataen-hodo amânhedyly, Jesus neinwâmpyra itomoem, Deus eydâ atoram naimpyra itomoem warâ.
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Arâ mawylygue, Pymâ Jesus inagazeze. Epyem âese. Iweâpa nekâ ise âdy mâempyra mawyly. Xixi ehorulâ mâentaymba ise âmâ — kely.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Paulo adyesenry anhedyly tientuo myani mâkâ mârâ ilha iwymâry toenzepa kehoem âsewânily. Aituo Jesus wâgâ Paulo aguehobyry nheinwândyly.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Sérgio Paulo agâ adâkebygueduo myani Paulo domodo Pafosdâba âxiguelymo. Pepi imeâgâkeba oday Panfília yan-yam myani idâlymo. Perge iduantaji myani saindylymo. Târâ myani João Marcos eagâpamo idyly. Jerusalémram odopâdyly.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Perge donropyryem myani Paulo, Barnabé warâ Antioquiaram idâlymo, Pisídia eynynonroam.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Adâitomo ara myani târâ âtâdyguyby modo Deus itaumbyry intainlymo ago kehoem. Moisés inwenibydâ myani intainlymo. Deus itaumbyry egatuwâni modo inweniby tytainzemo lâpylâ myani. Pape itaimbygueduo myani tonlo pymâ modo, Pauloram, Barnabéram warâ aguelymo:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Aituo myani Paulo saudyly, tâmarygue MYK alelâ itomoem aidyly. Tytamuneba ituomo myani aguely adaguly:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Iweâpa myakâwândy Deus israelita domodo induakely. Deus tâinwânsemo myakâwândy. Egitodâ tataymo, agui tâisemo myakâwândy. Koendâ mykâinane Deus eagâmo awyly. Ton-honruguelâ myakâwândy akaemo nhetyly târâ âsenagazedomodâpa.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Quarenta anos ara, inakai modo Deus izepa ato kulâ mykâinane anhekylymo. Nepyramo nipyra olâ myakâwândy Deus.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Sete lelâ tygueto modo, Canaã eynynâ tâjikeimbe myakâwândy. Deus olâ myakâwândy tainhehonzemo, kydamudo mârâ âji sodoem itomoem. “Kydamudo” uguely, judeu domodo idamudo.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Quatrocentos e cinquenta anos lelâ takaze myakâwândy kydamudo Egitodâ. Ilâpygueduo myakâwândy Canaãram odopâdylymo. Mârâpygueduo juizes myakâwândy Deus iwymârymoem nhekyly. Kurâdo tâense, âdydo imeom taunâkeze warâ mykâinane akaemo juiz domodo. Pymâ ton-honreim kuru “rei” kelygue tâzekeingue tywymâguepamo myakâwândy — kely.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Aituo myani Paulo agueondyly:
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Deus itanru nhakaduo myakâwândy Saul pymâemba âieholy Deusram. Davi myakâwândy Deus induakely ejipyanoem. Warâ myakâwândy Deus aguely Davi wâgâ: “Koendâ tutuze urâ awâkâ Davi, Jessé imery kâinwyneguyly. Auguehobyry ara lelâ ise aidyly” kewândymy Deus.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 — Iweâpalâ myakâwândy Deus, Jesus wâgâ aguely: “Davi iweom ewy igonose urâ, judeu domodo emakeze” kely. Jesuslâ myani Deus “Igonose urâ” keho.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Jesus kurâdo Deus itaumbyrygue nhenomedâdylymo iraynâ, João Batista judeu domodoram adâkezelâ myani: “Âjityendaungâ inakanhe amitomobyry wâgâ. Deus izepa ato aiedyly imowâdaungâ. Batiza âiehowâdaungâ, inakanhe amitomobyry imoimbyryem mawylymo mâenehon-homoem” kewânmy.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 “Imakerinmo igonose urâ” Deus kehobyry keba olâ myani mâkâ João Batista. Deus, “Aiekâ” kehobyry tienwanikely ume myani João aguely: “Deus Ingonotybyka urâ, inanajimo? Mâkâ mâinwânwânkylymo mâkeba urâ. Urâ pygueduo ise mâkâ âewyly. Ton-honreim mâkâ, iemyenro keba. Mâkâ ise yakadâ kuru ton-honreim. Âdy mâkeba urâ. Ihuru etary ekâjiguerin-enlâ witoem nudupa lâgâlâ, ihuru kâingokehoem” kewânmy João — kely myani Paulo.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Aituo myani Paulo agueondyly:
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Nutuba lelâlâ myani akaemo Jerusalém donro modo, iwymârymo warâ, Jesus kâmakerin-em igonotyby awyly. Tâzekobyzegueho oday tydasemo myani, Deus itaumbyry wâgâ aguewâni modo Deus Ingonokyly Messias wâgâ inwenibymo. Nutubamo olâ myani, Jesuslâ Messias awyly. Jesus xyâhoem tâkazemo myani. “Warâ ise amidylymo” Deus kehobyry ara kehoem myani akaemo aidyly.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Xyâhoem Pilatosram nhekadylymo, âdy wâgâ xyâho pebalâ.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Awârâ aidyly iraynâ, Deus itaumbyry egatuwâni modo adâkezelâ myakâwâm Jesus wâgâ. “Warâ ise Messias aidyly” kely iweniwânmomy. Saguhoem inwenihomobyry ara kehoem myani aidyly. Kruz wâgâ igueduo eguepybyry tuhu imâsedo tâtagueim odaji nhetadâdylymo.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 — Deus olâ kurâem tyetonze.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Kurâem tâitombygueduo Jesus tâepanâgueze tyampyguenibyry modoram. Iguely iraynâ tâtâzemo myani eagâ, Galiléia donropyryem Jerusalémram nhenomedâdyly ume. Kurâem tâitombygueduo iweâpa myani Jesus akaemo modo agâ awyly. Enipyry modo, judeu domodoram kurâem itondybyem awyly wâgâ adâkezemo myani — kely myani Paulo.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Paulo myani eyanmo agueondyly:
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Iweâpa Deus kydamudoram “Warâ ise aidyly” kehobyrylâ xirâ iwerâ aini. Jesus kurâem tyetonze myani. Saguhoenlâ myakâwândy iwenibyem awyly Messias wâgâ Salmosdâ:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 — “Kâingonotyby igueduo, kurâem ietonze urâ, eguepybyry niwânzepa itoem” kewândymy Deus.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 — Warâ lâpylâ myakâwândy Davi iwenibyem awyly, Deus aguehobyry Messias eguepybyry wâgâ:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Aituo myani agueondyly:
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Jesus eguepybyry olâ myani niwânzepa. Deus myani kurâem tyetonze — kely.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Warâ tâkeze myani Paulo:
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Jesus mâinwântuomo lelâ inakanhe amitomobyry âdygakeoly. Inanajimo olâ inakanhe amitomobyry âdygakeoybyem, Moisés inweniby ara amidylymogue kulâ. Arâpa olâ. Jesus mâinwântuomo lelâ âdygakeoly.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Saguhoem Deus wâgâ aguewâni modo, “Deus Ingonokyly eynynâbaom modo âsenagazeze” tâkezemo myakâwândy. Eynynâ itaungâ, mâsenagazebyra mitomoem. Warâ myakâwândy Deus aguehobyry Habacuque inwenily:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 “ ‘Auguely mâinwântaymba âmaemo.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Adâkebygueduolâ myani Paulo, Barnabé warâ egaselymo mârâ âtâ tâdâtâdyguyho odayba. Idâdaymo myani tonlo modo eyanmo aguely:
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Idâdaymo toenzepa judeu domodo, Paulo, Barnabé warâ tyampyguezemo myani. Judeu keba, judeu nheinwânkyly einwânni modo eagâmo tâtâzemo lâpylâ myani. Paulo, Barnabé warâ eyanmo aguely myani:
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Tâzekobyzegueho saintuo myani toenzepa tonlo modo âtâdyguyondylymo, Paulo, Barnabé warâ Pymâ Jesus wâgâ aguely idase.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Toenzepa aguelymo idataynrim modo tientuomo myani judeu domodo iwymârydo iewiâpadylymo Paulo, Barnabé warâ agâ. Tâsewânilygue kulâ myani akaemo pymâ domodo, Paulo, Barnabé warâ aguely nhakaladâdylymo:
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Akaemo pymâ modo nytabyra olâ myani Paulo, Barnabé warâ. Tâegane kehoem aguelymo lelâ:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Iweâpa Deus aguewânmy:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Judeu keba modo awârâ tindatuo, toenzepa kehoem myani iomazelymo.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Aituo myani akaemo Jesus einwânni modo Jesus wâgâ adâkely nimopamo. Tâinkâ lelâba myani xunârybyry nhegatulymo.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Agui olâ myani judeu domodo Paulo, Barnabé warâ tyewiâpanâzemo. Tonlo pymâ modo, pekodo modo âdypeom modo warâ eagâmo iewiâpadylymo myani. Jesus neinwâmpyra myani akaemo pekodo modo; Moisés inweniby ara lelâ aidylymo. Idânârâ pymâ domodo agâ myani judeu domodo, Paulo, Barnabé warâ nhunâguedylymo, akaemo târâpa ejikehomoem.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Târâpa tâtâdaymo myani Paulo, Barnabé warâ tuhuru etary nhutoleguguelymo, tonlo modo Deusram tânagazezeim awyly xutuho myani mârâ, aguehobyry tindadyseba atomobyry wâgâ. Ilâpyryem myani Paulo, Barnabé warâ Iconioram idâlymo.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Antioquiadâ Jesus einwânni modo, toenzepa myani iomarumo, eynynonroem tawylymogue. Deus Ispiritury aguehobyry ara lelâ myani aidylymo; eagâmolâ myani-ro warâ.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.